Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus.
Renginys „Mes ir žuvę nugalėjom“ prasidėjo Šv. Mišiomis už žuvusius Kęstučio apygardos partizanus Švč. Trejybės bažnyčioje.
Paskui skvere prie Š bažnyčios atidaryta partizanų nuotraukų paroda ,,Mes ir žuvę nugalėjom“. Prieš parodos pristatymą prisijungti į Šaulių sąjungą valią pareiškė 4 nauji kandidatai. Penktadienį jie prisiekė Lietuvai. Priesaikos priėmimo ceremonijai vadovauti pakviestas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio 7-osios šaulių rinktinės vadas atsargos majoras Kęstutis Bauža.
Pirmąją žiemišką dieną šauliams įteiktos dovanos bei padėkos už aktyvią šaulišką veiklą, rodomą asmeninį pavyzdį, jaunimo įtraukimą į šauliškas veiklas.
Kaip teigė renginio vedęs Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis, Kęstučio apygardos archyvinių fotografijų parodoje iš 42 eksponuojamų nuotraukų – ne mažiau kaip 8 yra fotografuotos Jono Ozgirdo.
J. Ozgirdo sūnus Lietuvos šaulių sąjungos 702-osios Juozo Kasparavičiaus kuopos vadas Sigitas Ozgirdas pasakojo:
– Mano tėvukas, kai slapstėsi, buvo nuėjęs pas partizanus ir nuėjo į tokį būrį. Jo partizanai nepriėmė, kadangi, kaip jam sakė: „esi vargonininkas, fotografuoji, gamini bačkas, dirbi kailius, tu būsi naudingas Lietuvai ir pas mus daugiau nebegrįšk“. Partizanai tada tėčiui sakė, kad jie jau yra davę priesaiką ir jiems kelio atgal nebėra.
Jis teigė, kad tada partizanai galėjo legalizuotis, tačiau to nepadarė, pasiliko miške ir žuvo. Kur palaidoti jų kūnai, vis dar nežinoma.
Kaip pasakojo S. Ozgirdas, tada enkavedistai (NKVD‘istai) norėjo nuslėpti partizaninę kovą, net ir partizanų kūnų bijojo, bet dabar jų nuotraukos yra eksponuojamos ir enkavedistams nepavyko paslėpti istorijos.
– Aš labai džiaugiuosi, kad tėvukas paveiksluodavo partizanus ir išsaugojo daugybę nuotraukų, kurios yra aprašytos knygose, ir mūsų vaikai bei anūkai galės pažiūrėti, kaip atrodė partizanai. Tai buvo drausmingi kariai, kurie turėjo kario dvasią viduje, tvarkingas uniformas. Kai pažiūriu filmuose, kaip buvo rodomi rusų partizanai, juos galima lyginti su „bomžais“, – pasisakė S. Ozgirdas.
Po muzikinio Meidės Šlamaitės intarpo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė pasidžiaugė, kad informacija apie partizanus dabar bus pasiekiama daug lengviau:
– Muziejaus archyvai peržengė muziejaus sienas ir pilietiškumo ugdymas – nebe vien muziejininkų reikalas. Kiekvieną dieną, eidami pro šalį, domėtis partizanine istorija galės praeiviai, bet kada mokytojai galės atsivesti mokinius. Ir mes visi geriau pažinsime savo istoriją bei ugdysime pilietinę dvasią, o laisvės kovas prisiminti, jomis domėtis, apie jas žinoti yra labai svarbu, nes tai yra mūsų tapatybės dalis.
Vėliau memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus pagerbti žuvę Kęstučio apygardos partizanai.
Renginio dalyviai išvyko į Batakių seniūnijos Antegluonio kaimą. Žuvę partizanai pagerbti prie paminklo, stovinčio pirmojo Jungtinės Kęstučio apygardos vado Juozo Kasperavičiaus ir jo adjutanto Albino Biliūno žūties vietoje. Uždegę žvakutes prie paminklo dauguma atvykusių su Lietuvos, Ukrainos ir Lietuvos šaulių sąjungos vėliavomis pėsčiomis išžygiavo į Batakius ir įveikė beveik šešių kilometrų atstumą.
Pasirūpinta ir negalinčiais dalyvauti žygyje – jie į šventės vietą galėjo vykti autobusu.
Batakiuose kartu su Batakių seniūnijos ir bendruomenės atstovais buvo minimas prieš 75 metus keturių partizanų sėkmingai atliktas suimtos partizanų ryšininkės Albinos Norkutės išlaisvinimas iš Batakių „stribyno“. Į minėjimą atvyko išlaisvintos ryšininkės vaikaitė Modesta Kairytė, kuri jautriai papasakojo apie savo močiutę Albiną Norkutę-Kairienę.
Batakių bendruomenės atstovai dainavo patriotines dainas, klubo „Partizanas“ atstovai surengė teatralizuotą pasirodymą, o šauliai visus vaišino šauliška koše.