Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Unikalus reginys: kariškiai Žygaičių miške pakartojo legendinio Juozo Lukšos desanto nusileidimą
- Eglė ČERVINSKAITĖ
- Spalio 6, 2022
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai.
2021-aisiais LR Seimo nutarimu visa Lietuva minėjo J. Lukšos-Daumanto metus – jo gimimo 100-mečio sukaktį ir 70-ąsias žūties metines, laisvės kovų simboliu tapusio partizano atminčiai skirti renginiai nuvilnijo per visą šalį. TKM „Santaka“ savo padalinyje Tremties ir rezistencijos muziejuje pernai lapkričio pradžioje taip pat surengė minėjimą, skirtą J. Lukšai – pogrindinės spaudos redaktoriui, plunksnos virtuozui ir Lietuvos partizanų valstybės architektui, žmogui, bent du kartus pralaužusiam geležinę uždangą. Tremties ir rezistencijos muziejuje (tauragiškių vadinamame Šubertine) eksponuota Karo istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanas“ atkurtos desanto ekipuotės paroda „Daumanto būrys“, paskaitą skaitė šio klubo įkūrėjas ir vadovas doc. dr. Ramūnas Skvireckas.
Tuokart ir užsimezgė muziejininkų ryšiai su kariškiu, rašytoju, uoliai populiarinančiu laisvės kovų istoriją, brandinusiu mintį atkartoti legendinio desanto (desantas karinėje taktikoje – kovinės grupės išlaipinimas iš transporto priemonės į priešo užimtą teritoriją, – aut. past.) nusileidimą istorinėje vietoje – Žygaičių apylinkėse. Praėjusį pirmadienį įvykusio šuolio „architektas“ ir centrinė figūra – Ernestas Kuckailis, įkūnijęs partizaną J. Lukšą-Daumantą.
TKM „Santaka“ padalinio Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis, remdamasis istoriniais šaltiniais bei paties surengtų ekspedicijų metu surinktais duomenimis, nustatė vietą Ringinių kaime, kurioje galimai nusileido legendinis desantas. Jam talkino miškininkas bei kraštotyrininkas, žygaitiškis Jonas Nairanauskas, uoliai tyrinėjantis Kęstučio apygardos partizanų istoriją. Būtent ten nuspręsta surengti desanto rekonstrukciją, atkuriant ne tik šuolio aplinkybes, bet ir istorinę datą – spalio 3-ąją.
Planų vos nesujaukė vėjas
Anot E. Kuckailio, šiam šuoliui desanto rekonstruktoriai uoliai ruošėsi – Pociūnų aerodrome (Kaune) atliko tris bandomuosius šuolius, išbandė, kaip tvirtinti ginkluotę. Tiesa, iki paskutinės minutės buvo tikimybė, jog desanto rekonstrukcija neįvyks. Iš Klaipėdos oro uosto atskridus lėktuvui šuoliui trukdė sustiprėjęs vėjas, kuris, anot parašiutininko, buvo ribinis.
„Šuolio vadovai bent penkis kartus mūsų klausė, ar jūs tikrai šoksit“, – paskutinės minutės dvejonėmis dalijosi E. Kuckailis. – „Bet buvo didžiulis noras, juk metus svajota. Reikėjo tai padaryti, ant savęs prisiimant visą riziką. Bet pavyko puikiai, pavyko be traumų, nusileidom, išsiskleidėm.“
Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, 1950-ųjų spalio 3-osios naktį J. Lukša su bendražygiais į Lietuvą atskrido net iš Vokietijos. Pirmadienį lėktuvas kilo iš Klaipėdos. Beje, pats senovinis lėktuvas, panašus į tą, kuriuo atskrido J. Lukša, priklauso Klaipėdos aerodromui.
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotrauka
„Jis yra lėtesnis, iš jo švelniau vyksta šuolis. Iš kariško „Spartano“ kai meta, oro srautas yra didžiulis, jo greitis yra didelis, desantavimo greitis yra per 200 km/val. O šis skrenda 140 km/val. greičiu, tad ir išmeta švelniai“, – skrydžio subtilybėmis dalijosi E. Kuckailis.
Anot E. Kuckailio, šuolio aukštis taip pat buvo istoriškai teisingas – amerikiečiai mesdavo desantus nuo 150 iki 300 m aukštyje. Šis nusileidimas – 83-ias Ernesto šuolis parašiutu. Šuoliai parašiutais atlikti dėvint detaliai atkurtas partizanų uniformas, atskiru parašiutu išmestas krovinys, kaip ir 1950 m. Vyrai buvo pasipuošę Karo istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“ atkurta legendinio desanto ekipuote ir drabužiais.
Desanto sutiktuvės pratęstos Žygaičių daugiafunkciame centre, talkinant Žygaičių bendruomenei, Žygaičių gimnazijai, bibliotekai. Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas R. Matemaitis skaitė pranešimą apie J. Lukšos-Daumanto indėlį į Lietuvos laisvės kovas, prisiminimais dalijosi šaulys Danielius Saukevičius, žygaitiškiai kraštotyrininkas J. Nairanauskas, gretimos sodybos savininkė Stasė Šerpytienė.
Prielaidų daugiau nei faktų
J. Lukšos desanto nusileidimas apipintas legendomis ir prielaidomis. Gretimos sodybos savininkė S. Šerpytienė pasakojo, kad būdama šešerių partizanus aptiko miegančius daržinėje, parsivedė į trobą ir kartu su tėčiu valgydino. Partizanai esą atsilyginę mūsų kraštuose neregėta kramtomąja guma. Taip pat sklaidę žemėlapį bei kalbėję, esą ne čia nusileido. Išties egzistuoja prielaida, jog Lukšos desantas Tauragėje esą buvo išmestas per klaidą. Tarp istorijos tyrinėtojų ir entuziastų svarstoma, jog partizanai galimai turėję būti desantuoti Kazlų Rūdoje, link kurios, beje, iš Tauragės, kaip žinoma, jie ir patraukė.
Tačiau E. Kuckailis abejoja, ar tokie patyrę kovotojai galėjo taip suklysti. Jo nuomone, Ringinių kaimo pieva, apsupta miškų, per daug patogi vieta desantavimui, kad būtų pasirinkta per klaidą.
„Šia tema galima būtų diskutuoti ilgai. Ar tai buvo lakūnų klaida, ar vis dėlto J. Lukša tai numatė. Kai aš pamačiau šią aikštelę, į kurią dabar mes nusileidom, kai pamačiau visą situaciją – mišką šalia, kuris taktiškai atsitraukimui idealiai tinka, pagalvojau, kad tokia riebi klaida galbūt negalėjo įvykti, ir darau asmeninę prielaidą, jog J. Lukša ne atsitiktinai čia šoko. Galėjo būti tas šuolis suplanuotas, nes atsitiktinai pataikyti į tokią idealią vietą nežinau, ar įmanoma“, – iškart po rekonstrukcijos šuolio vietoje LRT televizijai teigė E. Kuckailis.
Kraštotyrininkas J. Nairanauskas taip pat abejoja, ar tikrai Stasės šeima bendravo su Lukšos desanto partizanais. Anot J. Nairanausko, šiuose kraštuose būta ne vieno desanto nusileidimo – diversantų desantus čia mesdavo ir sovietų saugumas, dėl to gyventojai galėjo sutikti visai ne Lukšą su bendražygiais, o MGB (sovietų saugumo) agentus.
„Mat jį perkūnas“
Pasak E. Kuckailio, labiausiai tikėtina, kad po šio šuolio partizanai logiškai patraukę nakvynės ieškoti kuo toliau.
Žinoma, kad Lukša su bendražygiai prarado desanto krovinį su radijo stotimis ir kitais būtinais daiktais ir į Kazlų Rūdą iškeliavo be jo. Kraštotyrininkas J. Nairanauskas pasidalijo vietinių gyventojų liudijimais paremtais spėjimais, esą desanto krovinį radę vietiniai. Mat desanto krovinyje buvę atsišaukimai esą paplitę tarp vietinių „Jūros“ būrio partizanų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotrauka
Remiantis istoriniais šaltiniais, būtent prarastas krovinys sąlyginai pražudė Lukšą. Nors apie desanto nusileidimą MGB sužinojo palyginti vėlai, po kelių mėnesių, diversijos Tauragės apylinkėse ėmėsi pasinaudodami būtent pamestu kroviniu – desantininkais persirengę MGB agentai leidosi į krovinio „paieškas“, ir pasinaudodami šia informacija, iškvotė vietinius gyventojus apie paslėptą konteinerį. Taip desanto krovinio turinys pateko į rankas emgėbistams.
Yra išlikęs Klemenso Širvio-Sakalo liudijimas, kurį 2001 m. jam dar gyvam esant nufilmavo istorikas Dalius Žygelis. Jo ištrauka rodoma šiemet gegužę išleistame dokumentiniame filme „Laisvės žvalgas“: „Girdžiu, mane šaukia Rytas su Lukša: Frenkai, Frenkai – sako, kur tu. Mes čia. O aš, sakau, medy sėdžiu“, – nors gulėdamas ligos patale, juokdamasis apie desanto naktį pasakojo K. Širvys. – „Konteinerio ieškojom, neradom, paskui Juozas sako – mat jį perkūnas, einam, nes, sako, užeis tuoj rusai, mus čia patvarkys. Sako, varom iš čia. Duosim, sako, žinią vietiniam čia žmonėm, iš Suvalkijos, kad suieškotų tą konteinerį, paimtų, ir aparatūrą nors atsiųstų mums. Radijo siųstuvas pas mus buvo ant pečių, kuprinėse, tai mes jį atsinešėm į Kazlų Rūdos miškus.“
Anot filme kalbinto aeroklubo vadovo, tų laikų šuolis su nevaldomais parašiutais, naktį, į mišką, tikrai buvo sudėtingas.
Pasak istoriko D. Žygelio, nusileidę partizanai desantininkai neturėjo laiko susirasti konteinerių su amunicija, daiktais, ginklais, ir, kaip bebūtų liūdna, tie konteineriai pateko į saugumiečių rankas. Saugumiečiai tuos konteinerius ne tik detaliai išanalizavo, bet ir nufotografavo, tad dabar istorikų rankose – kokybiškos nuotraukos su konteineriuose buvusiais daiktais. Tai yra penas rekonstruktoriams, kurie, žinodami, kokių daiktų ieškoti, gali visiškai atkurti partizanų ekipuotę ir susirinkti visus daiktus rekonstrukcinėms scenoms.
Įdomioji partizanų istorija
Anot desantininką J. Lukšą-Daumantą įkūnijusio E. Kuckailio, įvykių bei rekonstrukcijos yra ypatingai paveikus būdas įdomiai papasakoti Laisvės kovų istorijas, vaizdingai atkuriant tikrus įvykius ar daiktus. Tačiau tai daryti jam puikiai sekasi ir rašant knygas, kurių žanrą, anot jo, galima būtų įvardyti kaip „istorijos popsą“. Autorius kuria grožinę literatūrą, paremtą tikrais istoriniais faktais ir asmenybėmis, dažnai į vieną istorijų herojų sudėdamas keleto asmenybių bruožus bei patirtis.
E. Kuckailis yra Karybos instituto darbuotojas, vienas Jėgerių bataliono kūrėjų, pirmojo specialiųjų pajėgų eskadrono „Erelis 02“ Afganistane ryšininkas-kulkosvaidininkas, Žvalgų mokyklos kovinio rengimo instruktorius bei 8 knygų autorius. Vėliausia jo knyga – „Partizanai: kovoti, išgyventi, nugalėti. Partizaninis karas profesionalaus kario akimis“ išleista kaip tik šiemet. TKM „Santaka“ muziejininkai pakvietė E. Kuckailį pristatyti šią knygą tauragiškiams artimiausiu metu bei kviečia sekti naujienas muziejaus puslapyje bei socialiniuose tinkluose.
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Daugiau naujienų
- Prieš 8 valandas
Liepos mėnesį bus vykdomos prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d
- Prieš 8 valandas
Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė – tinkama maudynėms
Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos
- Prieš 9 valandas
Klaipėdos apygardos teismas nuteisė jaunuolį už pasikėsinimą nužudyti mažametę
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur
- Prieš 11 valandų
Vagys siautėja kaimiškose vietovėse – pavogti grūdai ir akmenų grilius
Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i
- Prieš 16 valandų
Paribių Lietuvos adresas: 200 km nuo Vilniaus
Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin
- Birželio 27, 2025
Rūta MUR - Jausmas kitoks
- Birželio 27, 2025
Naujas saugumo lygis keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai
Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų. Bend
- Birželio 27, 2025
Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo
- Birželio 27, 2025
Pritarta pertvarkai: antroji pensijų kaupimo pakopa taps patrauklesnė ir lankstesnė
Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje
- Birželio 26, 2025
Seimas įteisino naują GPM tarifą, atskirą apmokestinimą ūkininkams, papildomą NPD
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas
- Birželio 26, 2025
Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės
- Birželio 26, 2025
Šunys pagalbininkai teiks pagalbą žmonėms su negalia
Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca