Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Unikalus reginys: kariškiai Žygaičių miške pakartojo legendinio Juozo Lukšos desanto nusileidimą
- Eglė ČERVINSKAITĖ
- Spalio 6, 2022
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai.
2021-aisiais LR Seimo nutarimu visa Lietuva minėjo J. Lukšos-Daumanto metus – jo gimimo 100-mečio sukaktį ir 70-ąsias žūties metines, laisvės kovų simboliu tapusio partizano atminčiai skirti renginiai nuvilnijo per visą šalį. TKM „Santaka“ savo padalinyje Tremties ir rezistencijos muziejuje pernai lapkričio pradžioje taip pat surengė minėjimą, skirtą J. Lukšai – pogrindinės spaudos redaktoriui, plunksnos virtuozui ir Lietuvos partizanų valstybės architektui, žmogui, bent du kartus pralaužusiam geležinę uždangą. Tremties ir rezistencijos muziejuje (tauragiškių vadinamame Šubertine) eksponuota Karo istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanas“ atkurtos desanto ekipuotės paroda „Daumanto būrys“, paskaitą skaitė šio klubo įkūrėjas ir vadovas doc. dr. Ramūnas Skvireckas.
Tuokart ir užsimezgė muziejininkų ryšiai su kariškiu, rašytoju, uoliai populiarinančiu laisvės kovų istoriją, brandinusiu mintį atkartoti legendinio desanto (desantas karinėje taktikoje – kovinės grupės išlaipinimas iš transporto priemonės į priešo užimtą teritoriją, – aut. past.) nusileidimą istorinėje vietoje – Žygaičių apylinkėse. Praėjusį pirmadienį įvykusio šuolio „architektas“ ir centrinė figūra – Ernestas Kuckailis, įkūnijęs partizaną J. Lukšą-Daumantą.
TKM „Santaka“ padalinio Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis, remdamasis istoriniais šaltiniais bei paties surengtų ekspedicijų metu surinktais duomenimis, nustatė vietą Ringinių kaime, kurioje galimai nusileido legendinis desantas. Jam talkino miškininkas bei kraštotyrininkas, žygaitiškis Jonas Nairanauskas, uoliai tyrinėjantis Kęstučio apygardos partizanų istoriją. Būtent ten nuspręsta surengti desanto rekonstrukciją, atkuriant ne tik šuolio aplinkybes, bet ir istorinę datą – spalio 3-ąją.
Planų vos nesujaukė vėjas
Anot E. Kuckailio, šiam šuoliui desanto rekonstruktoriai uoliai ruošėsi – Pociūnų aerodrome (Kaune) atliko tris bandomuosius šuolius, išbandė, kaip tvirtinti ginkluotę. Tiesa, iki paskutinės minutės buvo tikimybė, jog desanto rekonstrukcija neįvyks. Iš Klaipėdos oro uosto atskridus lėktuvui šuoliui trukdė sustiprėjęs vėjas, kuris, anot parašiutininko, buvo ribinis.
„Šuolio vadovai bent penkis kartus mūsų klausė, ar jūs tikrai šoksit“, – paskutinės minutės dvejonėmis dalijosi E. Kuckailis. – „Bet buvo didžiulis noras, juk metus svajota. Reikėjo tai padaryti, ant savęs prisiimant visą riziką. Bet pavyko puikiai, pavyko be traumų, nusileidom, išsiskleidėm.“
Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, 1950-ųjų spalio 3-osios naktį J. Lukša su bendražygiais į Lietuvą atskrido net iš Vokietijos. Pirmadienį lėktuvas kilo iš Klaipėdos. Beje, pats senovinis lėktuvas, panašus į tą, kuriuo atskrido J. Lukša, priklauso Klaipėdos aerodromui.
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotrauka
„Jis yra lėtesnis, iš jo švelniau vyksta šuolis. Iš kariško „Spartano“ kai meta, oro srautas yra didžiulis, jo greitis yra didelis, desantavimo greitis yra per 200 km/val. O šis skrenda 140 km/val. greičiu, tad ir išmeta švelniai“, – skrydžio subtilybėmis dalijosi E. Kuckailis.
Anot E. Kuckailio, šuolio aukštis taip pat buvo istoriškai teisingas – amerikiečiai mesdavo desantus nuo 150 iki 300 m aukštyje. Šis nusileidimas – 83-ias Ernesto šuolis parašiutu. Šuoliai parašiutais atlikti dėvint detaliai atkurtas partizanų uniformas, atskiru parašiutu išmestas krovinys, kaip ir 1950 m. Vyrai buvo pasipuošę Karo istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“ atkurta legendinio desanto ekipuote ir drabužiais.
Desanto sutiktuvės pratęstos Žygaičių daugiafunkciame centre, talkinant Žygaičių bendruomenei, Žygaičių gimnazijai, bibliotekai. Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas R. Matemaitis skaitė pranešimą apie J. Lukšos-Daumanto indėlį į Lietuvos laisvės kovas, prisiminimais dalijosi šaulys Danielius Saukevičius, žygaitiškiai kraštotyrininkas J. Nairanauskas, gretimos sodybos savininkė Stasė Šerpytienė.
Prielaidų daugiau nei faktų
J. Lukšos desanto nusileidimas apipintas legendomis ir prielaidomis. Gretimos sodybos savininkė S. Šerpytienė pasakojo, kad būdama šešerių partizanus aptiko miegančius daržinėje, parsivedė į trobą ir kartu su tėčiu valgydino. Partizanai esą atsilyginę mūsų kraštuose neregėta kramtomąja guma. Taip pat sklaidę žemėlapį bei kalbėję, esą ne čia nusileido. Išties egzistuoja prielaida, jog Lukšos desantas Tauragėje esą buvo išmestas per klaidą. Tarp istorijos tyrinėtojų ir entuziastų svarstoma, jog partizanai galimai turėję būti desantuoti Kazlų Rūdoje, link kurios, beje, iš Tauragės, kaip žinoma, jie ir patraukė.
Tačiau E. Kuckailis abejoja, ar tokie patyrę kovotojai galėjo taip suklysti. Jo nuomone, Ringinių kaimo pieva, apsupta miškų, per daug patogi vieta desantavimui, kad būtų pasirinkta per klaidą.
„Šia tema galima būtų diskutuoti ilgai. Ar tai buvo lakūnų klaida, ar vis dėlto J. Lukša tai numatė. Kai aš pamačiau šią aikštelę, į kurią dabar mes nusileidom, kai pamačiau visą situaciją – mišką šalia, kuris taktiškai atsitraukimui idealiai tinka, pagalvojau, kad tokia riebi klaida galbūt negalėjo įvykti, ir darau asmeninę prielaidą, jog J. Lukša ne atsitiktinai čia šoko. Galėjo būti tas šuolis suplanuotas, nes atsitiktinai pataikyti į tokią idealią vietą nežinau, ar įmanoma“, – iškart po rekonstrukcijos šuolio vietoje LRT televizijai teigė E. Kuckailis.
Kraštotyrininkas J. Nairanauskas taip pat abejoja, ar tikrai Stasės šeima bendravo su Lukšos desanto partizanais. Anot J. Nairanausko, šiuose kraštuose būta ne vieno desanto nusileidimo – diversantų desantus čia mesdavo ir sovietų saugumas, dėl to gyventojai galėjo sutikti visai ne Lukšą su bendražygiais, o MGB (sovietų saugumo) agentus.
„Mat jį perkūnas“
Pasak E. Kuckailio, labiausiai tikėtina, kad po šio šuolio partizanai logiškai patraukę nakvynės ieškoti kuo toliau.
Žinoma, kad Lukša su bendražygiai prarado desanto krovinį su radijo stotimis ir kitais būtinais daiktais ir į Kazlų Rūdą iškeliavo be jo. Kraštotyrininkas J. Nairanauskas pasidalijo vietinių gyventojų liudijimais paremtais spėjimais, esą desanto krovinį radę vietiniai. Mat desanto krovinyje buvę atsišaukimai esą paplitę tarp vietinių „Jūros“ būrio partizanų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotrauka
Remiantis istoriniais šaltiniais, būtent prarastas krovinys sąlyginai pražudė Lukšą. Nors apie desanto nusileidimą MGB sužinojo palyginti vėlai, po kelių mėnesių, diversijos Tauragės apylinkėse ėmėsi pasinaudodami būtent pamestu kroviniu – desantininkais persirengę MGB agentai leidosi į krovinio „paieškas“, ir pasinaudodami šia informacija, iškvotė vietinius gyventojus apie paslėptą konteinerį. Taip desanto krovinio turinys pateko į rankas emgėbistams.
Yra išlikęs Klemenso Širvio-Sakalo liudijimas, kurį 2001 m. jam dar gyvam esant nufilmavo istorikas Dalius Žygelis. Jo ištrauka rodoma šiemet gegužę išleistame dokumentiniame filme „Laisvės žvalgas“: „Girdžiu, mane šaukia Rytas su Lukša: Frenkai, Frenkai – sako, kur tu. Mes čia. O aš, sakau, medy sėdžiu“, – nors gulėdamas ligos patale, juokdamasis apie desanto naktį pasakojo K. Širvys. – „Konteinerio ieškojom, neradom, paskui Juozas sako – mat jį perkūnas, einam, nes, sako, užeis tuoj rusai, mus čia patvarkys. Sako, varom iš čia. Duosim, sako, žinią vietiniam čia žmonėm, iš Suvalkijos, kad suieškotų tą konteinerį, paimtų, ir aparatūrą nors atsiųstų mums. Radijo siųstuvas pas mus buvo ant pečių, kuprinėse, tai mes jį atsinešėm į Kazlų Rūdos miškus.“
Anot filme kalbinto aeroklubo vadovo, tų laikų šuolis su nevaldomais parašiutais, naktį, į mišką, tikrai buvo sudėtingas.
Pasak istoriko D. Žygelio, nusileidę partizanai desantininkai neturėjo laiko susirasti konteinerių su amunicija, daiktais, ginklais, ir, kaip bebūtų liūdna, tie konteineriai pateko į saugumiečių rankas. Saugumiečiai tuos konteinerius ne tik detaliai išanalizavo, bet ir nufotografavo, tad dabar istorikų rankose – kokybiškos nuotraukos su konteineriuose buvusiais daiktais. Tai yra penas rekonstruktoriams, kurie, žinodami, kokių daiktų ieškoti, gali visiškai atkurti partizanų ekipuotę ir susirinkti visus daiktus rekonstrukcinėms scenoms.
Įdomioji partizanų istorija
Anot desantininką J. Lukšą-Daumantą įkūnijusio E. Kuckailio, įvykių bei rekonstrukcijos yra ypatingai paveikus būdas įdomiai papasakoti Laisvės kovų istorijas, vaizdingai atkuriant tikrus įvykius ar daiktus. Tačiau tai daryti jam puikiai sekasi ir rašant knygas, kurių žanrą, anot jo, galima būtų įvardyti kaip „istorijos popsą“. Autorius kuria grožinę literatūrą, paremtą tikrais istoriniais faktais ir asmenybėmis, dažnai į vieną istorijų herojų sudėdamas keleto asmenybių bruožus bei patirtis.
E. Kuckailis yra Karybos instituto darbuotojas, vienas Jėgerių bataliono kūrėjų, pirmojo specialiųjų pajėgų eskadrono „Erelis 02“ Afganistane ryšininkas-kulkosvaidininkas, Žvalgų mokyklos kovinio rengimo instruktorius bei 8 knygų autorius. Vėliausia jo knyga – „Partizanai: kovoti, išgyventi, nugalėti. Partizaninis karas profesionalaus kario akimis“ išleista kaip tik šiemet. TKM „Santaka“ muziejininkai pakvietė E. Kuckailį pristatyti šią knygą tauragiškiams artimiausiu metu bei kviečia sekti naujienas muziejaus puslapyje bei socialiniuose tinkluose.
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Daugiau naujienų
- Vakar
TOP 5 vietos, kuriose galite išbandyti savo sėkmę kelionėse
Kelionės – tai ne tik puiki galimybė pamatyti pasaulį, bet ir proga patirti įspūdžių, susijusių su sėkme ir netikėtumais. Kartais užtenka vieno drąsaus žingsnio ar sprendimo, kad kelionė taptų ne tik nuotykiu, bet ir įsimintina laimėjimų istorija. Šiame straipsnyje pristatome penkias išskirtines vietas, kuriose galite išb
- Vakar
2025 metų biudžetas: padidės dirbančiųjų pajamos, senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels ir kitos išmokos
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2025 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens i&scaro
- Gruodžio 19, 2024
Sausį „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas
Nuo kitų metų „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, m
- Gruodžio 19, 2024
Naujosios bibliotekos direktorės laukia dideli iššūkiai
Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorės konkursą laimėjo Žaneta Maziliauskienė – Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, visus metus laikinai vykdžiusi direktorės funkcijas. Naujas pareigas ji pradės eiti nuo sausio 2 dienos. „Šiandien rašau pareiškimą a
- Gruodžio 19, 2024
Vasaros iššūkiai: kaip tinkamai prižiūrėti padangas, kad jos tarnautų ilgiau?
Vasarą padangos patiria įvairių išbandymų – nuo aukštos temperatūros iki ilgų kelionių dideliu greičiu. Netinkama priežiūra gali lemti greitesnį jų dėvėjimąsi, o tai ne tik sumažina saugumą, bet ir reikalauja papildomų išlaidų. Tinkamai prižiūrėdami padangas galite prailginti jų tarnavimo laiką ir užtikrinti geresnį sukib
- Gruodžio 19, 2024
Nutarta: miestas nori susigrąžinti puošniausią pastatą Tauragėje
Trečiadienį Tauragės rajono taryba pritarė visuomenės susižavėjimo sulaukusiai idėjai savivaldybės administracijai įsigyti šiuo metu privačiose rankose esantį Tauragės banko pastatą. Priimtas sprendimas pradėti procedūras siekiant įvertinti galimybę pirkti šį istorinį pastatą už konkrečią kainą, kurią atskiru sprendimu dar turės priim
- Gruodžio 19, 2024
Kokios yra kadastrinių matavimų taisyklės?
Kadastriniai matavimai – svarbus procesas, leidžiantis nustatyti nekilnojamojo turto ribas, tikslų plotą ir kitus reikšmingus parametrus. Lietuvoje šie matavimai atliekami pagal griežtai reglamentuotas taisykles, kurios užtikrina tikslumą ir atitiktį teisės aktams. Kas yra kadastriniai matavimai? Tai procesas, kurio metu atlie
- Gruodžio 19, 2024
Kur keliauti su mažu biudžetu?
Kelionės su mažu biudžetu dažnai laikomos kompromisų pilnu išbandymu, tačiau tai nėra tiesa. Jei mokate planuoti ir žinote, kur ieškoti, galite atrasti daugybę nebrangių, tačiau puikių kelionių krypčių. Šiame straipsnyje pateikiame keletą patarimų ir rekomendacijų, kur keliauti, kad sutaupytumėte, bet kartu patirtumėte nei&scar
- Gruodžio 18, 2024
Pokyčiai Tauragės rajono savivaldybės taryboje
Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Tauragės savivaldybės tarybos narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos nario įgaliojimus nutrūkus nesuėjus terminui. R. Bandzinaitę-Latožienę Tauragės savivaldybės taryboje pakeis Liberalų sąraše pirmoji tarybos nario mandato negavusi kandidatė Sonata Jurgil
- Gruodžio 18, 2024
ALFONSAS ČEPAUSKAS: „Dar esu ir kažką veikiu nors „apsisukimai" sumažėjo“
Visada džiaugiuosi, kai parašo dailininkas, kraštietis, Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Tauragės apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“ Alfonsas Čepauskas. Jo neišmatuojamoje ir neaprėpiamoje kūrybos versmėje visada randama naujienų. Ar tai būna nauji dailės, grafikos darbai, ar skulptūros
- Gruodžio 17, 2024
Tradicijų puoselėjimas advento ir kalėdiniu laikotarpiu
Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą, kuriame raginama puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir kalėdiniu laikotarpiu. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą i
- Gruodžio 17, 2024
Stipraus vėjo verčiami medžiai laidus nutraukė tūkstantyje šalies vietų
Pirmadienį gūsingo vėjo išversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nemažai žalos tinklui. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, iš viso yra daugiau 1000 pažeistų tinklo vietų, kur reikia atlikti remonto darbus. Padarinius operatyviai šalina daugiau kaip 200 brigadų, tačiau darbus sunkina tebe&