Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
Daugiau nei 15 metų vadovavo katedrai
Šių metų spalio 8 d. sukanka 100 metų, kai 1922 m. Barsukynės kaime, netoli Skaudvilės, gimė kraštietis, habilituotas psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius (1922–1999). Jis mokėsi Tauragės gimnazijoje, o 1951 m. baigė psichologijos ir logikos specialybės studijas Vilniaus pedagoginiame institute.

Kraštietis 1951–1971 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, kur dėstė įvairius kursus bei daugiau nei 15 metų vadovavo Psichologijos ir defektologijos katedrai. 1971–1990 m. dirbo Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Nuo 1991 m. – Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros profesorius. Skaitė Kūrybos psichologijos, Gyvensenos psichologijos, Psichologijos įvado kursus.
Pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius
1960 m. A. Jacikevičius apgynė psichologijos daktaro disertaciją tema „Asociacijų ypatumai ir dinamika išmokstant antrąją kalbą“. 1970 metais už darbą „Daugiakalbystės psichologija“ jam suteiktas habilituoto psichologijos daktaro laipsnis. Lietuvos mokslo istorijoje jis visuomet bus minimas kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius.

Nagrinėjo daugiakalbystės psichologijos, socialinės psichologijos, kūrybos psichologijos problemas
Profesoriaus iniciatyva 1992 m. įsteigta jungtinė Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetų psichologijos doktorantūra, veikusi iki 2003 metų. Jis buvo šios doktorantūros pirmininkas ir rūpinosi psichologijos mokslininkų ugdymu abiejuose universitetuose. Mokslininkas nagrinėjo daugiakalbystės psichologijos, socialinės psichologijos, kūrybos psichologijos problemas. Paskelbė apie 120 publikacijų. Svarbiausi leidiniai: „Daugiakalbystės psichologija“ (1970); „Socialinės psichologijos pagrindai“ (1979); „Siela, mokslas, gyvensena. Psichologijos įvadas studijų pradžiai“ (1994); „Žmonių grupių (socialinė) psichologija“ (1995).
„Esu laimingas žmogus“
Interviu knygoje „Ties kranto ilguoju brūkšniu…“ Klaipėdos universiteto mokslininkas apie save rašė: „Visada stengiausi gyventi taip, kad draugų įsigyčiau daugiau, negu priešų. Manau, jog mano gyvenimą ta prasme lydi sėkmė – turiu daug bičiulių. Ir šiaip esu laimingas žmogus. Retai kada nuobodžiauju, laisvalaikiu žaidžiu šachmatais, muzikuoju, ypač mėgstu vargonus; kažkada apie 20 metų buvau prisiekęs buriuotojas. Mėgstame su šeima pajūrio gamtą, Klaipėdą“.

Profesorius A. Jacikevičius pasižymėjo principinga pagarba savo profesinei veiklai, gerbė ir palaikė kūrybiškumą kaip esmingiausią asmenybės bruožą. Buvę studentai pažymėjo dėstytojo demokratiškumą, kilniadvasiškumą. Jis tausojo bendradarbių psichinę sveikatą, stengėsi ne smerkti, o tėviškai pamokyti.
Klaipėdos universitete – prof. Aleksandro Jacikevičiaus vardo auditorija
Prof. habil. dr. Aleksandras Jacikevičius mirė 1999 m. gruodžio 16-ąją. Kraštiečio valia legendinės Karšuvos žemės lopinėlis Skaudvilės kapinėse tapo jo panteonu.
2009 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete atidaryta prof. Aleksandro Jacikevičiaus vardo auditorija. Ji studentų kartoms primins, kad čia dirbo neeilinė asmenybė.
