Netolima Viešvilė, žavinti turtinga istorija
- „Tauragės žinių“ inform.
- Rugpjūčio 31, 2022
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?
Kaip rašoma lithuaniainworld.lt interneto svetainėje, Viešvilė – miestelis Jurbarko rajone, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelį. Seniūnijos centras yra Drūtgalio, Užupio ir Vidurio seniūnaitijos, Viešvilės girininkija.
Stovi Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčia (įrengta 1863 m.), veikia Viešvilės pagrindinė mokykla, biblioteka, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, paštas. Didžiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti Teismo rūmai, kuriuose 1956 m. buvo įkurti Viešvilės vaikų namai. XX a. pr. visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės.
Pasak legendos, miestelis pavadintas jo įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Remundo provaikaičio Vieševilčio vardu. Tačiau kalbininkai neabejoja, jog vietovės pavadinimas kilo nuo Viešvilės upės. XIV a. šis hidronimas vadinosi kiek kitaip – Wayswille.
Miestelis įsikūręs Karšuvos girioje. Į šiaurę nuo miestelio plyti Viešvilės rezervatas, garsus savo pelkėmis.
1930 m. miestelio pietvakarinėje dalyje aptiktas X–XI a. kapinynas. Viešvilės upė (Wayswille) anksčiausiai minima 1385 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Pati Viešvilės gyvenvietė minima nuo 1542 m. 1665 m. miestelis pažymėtas Ragainės apskrities žemėlapyje, tuomet Viešvilė buvo kairiajame upės krante, kiek atokiau nuo jos, o dešiniajame krante, kiek šiauriau Viešvilės – pažymėta nuo 1514 m. minima Švabė. Nuo 1546 m. minimas Viešvilės dvaras. 1553 m. miestelyje jau stovėjo bažnyčia, 1609 m. įkurta atskira parapija. Iki 1568 m. pastatyta Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tačiau net 1578 m. kunigai darbo turėjo užtektinai, kadangi tais metais išleistame Prūsijos didžiojo kunigaikščio Jurgio Frydricho įsake minima, jog parapijiečiai vis dar meldžiasi stabams, lanko šventus miškelius, aukoja. XVII a. viduryje užtvenkta Viešvilės upė, prie jos pastatytas malūnas.
XVIII–XIX a. Viešvilė tapo jau tikru miesteliu, net mažu pramonės centru. Prie malūno pastatyta aliejaus spaudykla ir lentpjūvė, nuo 1730 m. veikė odos dirbtuvė. 1767–1885 m. miestelyje veikė popieriaus malūnas. Jis stovėjo Viešvilės šiaurinėje dalyje, jį valdė Rydelių (Riedel) giminė, toji miestelio dalis buvo imta vadinti Rydelsbergu arba Ridelkalniu, o po 1944 m. blogai lokalizavus vietovę Ridelkalnio vardas suteiktas pietvakarinei miestelio daliai.
Popieriaus gamybos įmonė buvo įsikūrusi Riedelsbergo dvaro pastate (pastatytas apie 1767 m.). Nuo 1786 m. malūną valdė Friedrichas Augustas Riedelis. Iš senų skudurų ir makulatūros čia buvo gaminamas popierius. Iš pradžių trūko žaliavų ir kapitalo (malūnas turėjo teisę rinkti makulatūrą tik Klaipėdos ir Tilžės apylinkėse). Įmonei vadovauti dvaro savininkas Johannas Friedrichas Domhardtas pakvietė popieriaus gamybos žinovą Karlą Ludwigą Ziezerį. 1793 m. pastarojo duktė ištekėjo už F. A. Riedelio, kuriam mirus įmonę perėmė dešimtasis jo sūnus Friedrichas Edmundas, popieriaus gamybos meistras. Apie 1842 m. vedęs Viešvilės dvarininkaitę Mathildą Cautius jis pagerino materialinę padėtį ir sėkmingai varžėsi su kitais konkurentais. 1800 m. Viešvilės popieriaus malūnas pagamino popieriaus už 4280, 1805 – už 7000 talerių. Pagal šį rodiklį Viešvilė buvo trečia tarp Rytprūsių popieriaus fabrikų. Popierių malūnas tiekė Tilžei, Klaipėdai ir Mažosios Lietuvos šiaurinės dalies kitoms gyvenvietėms. Apie 1/7 popieriaus buvo išvežama į Didžiąją Lietuvą ir kitus kraštus. Po napoleonmečio gamybos apimtys sumažėjo. 1843 m. pradėjus veikti Tilžės popieriaus fabrikui, Riedelsbergo popieriaus fabrikas įsigijo naujos technikos ir gamino kokybišką rašomąjį, spaudos bei vyniojamąjį popierių. Turėjo 5 holenderius (malūnus plaušinėms medžiagoms malti), 1 juostinio popieriaus mašiną bei garo variklį. Dirbo 15–20 žmonių. 1870 m. mirė fabriko savininkas F. E. Riedelis. Našlė M. Cautius 1885 m. paveldėjo didijį Viešvilės dvarą, malūnas kurį laiką buvo apleistas. Gamybai tapus nuostolinga 1885 m. Riedeliai popieriaus fabriką likvidavo. 1792–1847 m. F. E. Riedelis turėjo popieriaus krautuvę Tilžėje, manoma, kad joje prekiauta ir knygomis.
1900–1943 m. Viešvilėje veikė dar viena didelė įmonė – lentpjūvė. Per metus buvo išpjaunama 40–80 tūkst. kietmetrių medienos. Nuo 1902 m. lentpjūvės gaminiai buvo išvežiojami ką tik nutiestu Tilžės–Pagėgių–Smalininkų siauruku. XX a. pradžioje miestelyje gyveno apie 1400 gyventojų.
Feisbuko paskyroje „Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys“ rašoma, kad Viešvilės dvaras pirmąkart paminėtas 1546 m. Žinomas tik mažas trupinėlis jo istorijos. 1900 m. buvo panaikintas bajoriškasis dvaras. Dvaro rūmuose 1903 m. įsikūrė vyresnioji Viešvilės girininkija – Oberfiorsterei. Deja, dvaro pastatas nugriautas po Antrojo pasaulinio karo. Iš didelio sodybos komplekso beliko nuošaliau stovintis didelis ūkinis pastatas ir parkas...
Viešvilė iki 1900 m. turėjo savo keltą, parapijai priklausė apie pusė šimto kaimų, vienkiemių ir dvarų.
Tarpukariu nuo Smalininkų per gyvenvietę, Pagėgius į Tilžę dardėdavo traukinukas, vietinių pramintas Bimbelbanu. Pūškuodamas siauruku, artėjant prie stotelės, jis įspėdavo apie atvykimą skambindamas varpeliu: „bim bam“. Bimbelbanas važiuodavo labai lėtai, todėl keleiviai spėdavę įsmukti parduotuvėn ar net prisiskinti pievoje gėlių ir vėl įšokti į paskutinį traukinio vagoną. Apie turtingą Viešvilės miestelio praeitį byloja išlikę įvairūs pasakojimai apie klestėjusias parduotuves, amatininkų dirbtuves, malūną, kalves, plytinę, vėjo jėgainę, mokyklas, urėdiją ir t.t.
Nors prieš karą Viešvilėje buvo keturiolika parduotuvių, gyventojai traukinuku vykdavo apsiprekinti į Tilžę.
Viešvilėje minėtuoju laikotarpiu veikė keturi restoranai su viešbučiais, tekstilės, kanceliarinių prekių, žuvies ir kitos parduotuvės, kuriose guviai sukosi prekybininkai žydai. Judrus miestelis turėjo net savo gaisrinę, teismo rūmus, šalia jų areštinę.
Pagrindinė gatvė, kurioje gyveno turtingi vokiečiai, buvo vadinama Pyrago gatve (Pyragsštrase). Kitos gatvės pavadinimų neturėjo, išskyrus dar vieną, kurios barakuose gyveno lentpjūvės darbininkai. Ši gatvė vadinta skurdžiau – Duonos kriaukšlis (Brotsende). Lentpjūvė, kurioje dirbo apie pusė tūkstančio darbininkų, buvo didžiausia ne tik Klaipėdos krašte, bet visame Pabaltijyje. Jos gaminius plukdydavo sieliais Nemunu ir taip eksportuodavo į kitas šalis.
Be aibės parduotuvių, užeigų ir kitų paslaugų, dar veikė metrikacijos skyrius, notariatas...
„Ypač Viešvilei skaudūs 1944 metai, kai prasidėjo priverstinė lietuvių evakuacija. Gyventojai turėjo palikti savo namus ir iškeliauti nežinia kur, iš kur jie daugiau nesugrįžo. Po sovietinės okupacijos sunyko bažnyčia, arklidės ir kiti pastatai, kitaip tariant, sunyko klestėjusi Viešvilė...
Dabartinėje gyvenvietėje snaudžia prieš šimtą metų sodintas dvaro parkas. Dvarininkai pasistengė, kad šiuolaikinis žmogus įvertintų išlikusį egzotinių medžių – paprastųjų kaštonų, europinių maumedžių, svyruoklinių guobų, raudonlapių bukų grožį“, – rašoma svetainėje „Laiko Gijose-Dvarai, Bažnyčios, Pilys“.
Viešvilės upės ilgis siekia 22 km, o didžioji jos dalis teka Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje. Kadaise ši upė garsėjo savo šlakių gausa, tad buvo vadinama tikra lašišine upe. Tačiau dėl tvenkinių su užtvankomis jų nerštavietės tapo neprieinamos. Siekiant atkurti žuvų populiaciją buvo įrengtas šis žuvitakis, kuris puikiai papildo supančią gamtą ir kuriuo žuvys įveikia kliūtį migruodamos aukštyn upe. Žuvitakį sudaro neaukšti laiptai, kuriais teka nesmarki srovė, kad žuvys galėtų šokinėdamos įveikti atstumą.
2011 m. patvirtintas Viešvilės herbas. Pasak Vikipedijos, jame – sidabriniame lauke raudona fantastinė būtybė – žirgo ir žuvies junginys. Svarstant galimus Viešvilės herbo motyvus nekilo abejonių, kad herbo simbolis turėtų būti susijęs su gamta. Viešviliečių bendruomenės atstovai, remdamiesi Viešvilėje atliktos apklausos rezultatais, nusprendė, kad tai turėtų būti gyvūnas. Iš septynių dailininko Rolando Rimkūno Lietuvos heraldikos komisijai pateiktų Viešvilės herbo variantų buvo pasirinkti du: ūdra su žuvimi nasruose ir fantastinė būtybė – žirgo ir žuvies junginys. Po diskusijų nutarta herbe vaizduoti būtent pastarąją, nes ji geriausiai atspindi miestelio istoriją ir dabartį, lokalizaciją prie sausumos ir vandens kelių. Žirgas yra ne tik vienas populiariausių lietuvių naminių gyvulių, apdainuotas tautosakoje kaip sunkių ūkio darbų atlikėjas, jaunikaičio ir kario bendražygis, bet ir nuo seno žinomas kaip susisiekimo priemonė sausumos keliais. Žuvis rodo Viešvilės geografinę padėtį prie vandens telkinių, jų faunos turtingumą, tenykščių žmonių verslus, susijusius su vandeniu. Pastarąjį simbolizuoja ir sidabrinis skydo laukas.
Parengė Birutė Slavinskienė
Daugiau naujienų
- Prieš 12 valandų
Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
- Prieš 14 valandų
Gedimino g. pradėtas eismo reguliavimas šviesoforais
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
- Prieš 15 valandų
Profilaktinė patikra vasarą – mažiau rūpesčių rudenį
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
- Prieš 15 valandų
Kai orai nedžiugina, ūpą pakels skanus maistas: 4 greitos ir pigios idėjos tiems, kas dievina sūrį
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
- Prieš 16 valandų
Paaiškėjo 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai: Tauragės mokinių pasiekimai – džiuginantys
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
- Vakar
Kodėl vaikui svarbus kokybiškas miegas?
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
- Vakar
Įvyko jau penktoji bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
- Liepos 16, 2025
Keisis Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikarai
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
- Liepos 16, 2025
Inesai Ašmantaitei įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
- Liepos 16, 2025
„Vasara su knyga“: į skaitymo kelionę jau leidosi daugiau nei 19 tūkst. skaitytojų
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
- Liepos 16, 2025
Paros įvykių suvestinė: smurtas artimoje aplinkoje, grasinimai ginklu ir vagystė iš parduotuvės
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
- Liepos 15, 2025
Tauragės rajono savivaldybės delegacija dalyvavo Bytovo miesto šventėje
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr