Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Dauguma gyventojų buvo žydai
Prieš daugiau nei šimtmetį Skaudvilės Malūno gatvėje stovėjo mediniai, vėliau – mūriniai maldos namai. Jo sienos dar mena žydus, kurie ten meldėsi, nors pastatas jau labai pasikeitęs ir ten gyvena žmonės.
Kaip paminklo atidengimo ceremonijos metu kalbėjo Skaudvilės krašto muziejaus darbuotoja Inga Nagaitienė, per 262 metus – tiek šįkart šventė Skaudvilė – miestelis regėjo daug gražių įvykių, prasmingų darbų, tačiau patyrė ir sunkių bei tragiškų dalykų.
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
– Skaudvilė kadaise tautine sudėtimi buvo kur kas margesnė nei šiandien. Lietuvoje buvo nemaža miestelių, kur žydai sudarė pusę, o neretai – ir gerokai daugiau gyventojų. Svarbiausia, kas viliojo žydus į miestelius, buvo turgus. Žydai buvo tarpininkai tarp kaimiečių ir miesto. Kaimo žmonės čia galėjo parduoti ūkio gaminius ir pirkti žibalo, druskos, vinių. Bajorai išnuomodavo žydams žemės plotą, šie statėsi namus, miestelis plėtėsi. Sinagogai pastatyti, taip pat kapinėms žemės sklypą dovanodavo. Taip Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje atsirado tūkstančiai miestelių. Žydų miestelis kadaise buvo ir Skaudvilė. Čia žydai pradeda keltis XVIII a. pab., o įsitvirtina XIX a. antrojoje pusėje. XIX a. pabaigoje žydų bendruomenė sudarė net 72 proc. visų miestelio gyventojų, o 1940 m. – 60 proc. Tarpukariu į Skaudvilę buvo atvykęs šventikas, kuris pamokslo metu miestelį pavadino mažąja Jeruzale.
Sinagoga buvo žydų gyvenimo centras
Kaip pasakojo I. Nagaitienė, žydų gyvenimo centras buvo sinagoga. Skaudvilės žydų sinagoga – mūrinė, stačiakampio formos. Kol buvo naudojama kulto reikalams, ji turėjo pagrindinę salę su dideliu juodo akmens altoriumi.
– Pati sinagoga atliko tris funkcijas: tai buvo maldos namai, studijų centras (beis medreš) – nuo ryto lig vakaro čia sėdėdavo pagyvenę žydai prie Talmudo lapo ir susirinkimų namai (beis kneset), gal tikriau – susitikimų centras, kur buvo aptariami įvairūs, taip pat ir verslo reikalai. Tad pirmiausia čia atėjusieji nepuldavo melstis, o visų pirma aptardavo verslo reikalus, kas kiek karvių ir veršių pardavė, kiek gyvulių paskerdė ir kt. Tik aptarę tai imdavo melstis. Sinagogoje moterys negalėjo būti greta vyrų, joms buvo skirtos atskiros vietos balkone arba kitaip atskirtoje vietoje. Moterims skirta galerija buvo antrajame šios sinagogos aukšte. Tačiau Skaudvilėje, kiek pamena žmonės, moterys į sinagogą nėjo išvis.
Atminimo ženklai – aštuoniems miesteliams
Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas treti metai tęsia projektą įamžindamas buvusias žydų bendruomenes, jų atminimui statydamas Atminimo ženklus tose vietose, kuriose veikė žydų maldos namai – sinagogos. Šiemet Atminimo ženklus fondas dovanojo dar aštuoniems Žemaitijos miesteliams, tarp jų ir Skaudvilei.
„Atmintis atgimsta tada, kai kalbiesi su tais, kurių nėra šalia“
Į atidengimo ceremoniją Skaudvilėje atvyko šio fondo vykdantysis direktorius Eugenijus Bunka.
– Ačiū skaudviliškiams, kad priėmė dovaną, ačiū seniūnui už pagalbą. Man atrodo, kad jūsų galvose nori atgimti atmintis. O atmintis atgimsta tada, kai kalbiesi su tais, kurių nėra šalia. Žydų nebėra, čia buvo tauta ir jos nebėra. Mano tėvukas žydas, o mama – žemaitė. Supratau, kad po tėvuko mirties reikia tęsti jo darbus, daryti tai, ką jis darė visą savo gyvenimą. Iš karo jis grįžo 1947 m. ir davė pažadą, kad jis išsaugos nužudytų žydų atminimą, – šeimos istoriją pasakojo E. Bunka.
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Pasak jo, kai 1972 m. truputį atsivėrė Sovietų Sąjungos sienos ir buvo galima emigruoti į Izraelį, mama labai norėjo išvykti, tačiau tėvelis pasakė, kad reikia čia gyventi.
– Mūsų šeimai ir giminei Skaudvilė yra skaudi vieta. Kelios dienos iki karo mano prosenelis su teta ir vos kelerių metų mergaite atvyko aplankyti dukros, kuri buvo nutekėjusi ir gyveno Skaudvilėje. Dabar jie guli Puželių miške. Kur bebūsi, ką beaplankysi, atrodo, kad Lietuva yra vienos didelės žydų kapinės. Atminties grąžinimas turi būti natūralus dalykas, kad žinotum savo istoriją. Prisiminkime, kad žydai Skaudvilę padarė tokiu miesteliu, koks jis yra, – tvirtino E. Bunka.
Prie buvusios sinagogos susirinkus būreliui žmonių, ceremonijos pradžioje ir pabaigoje Tauragės kultūros centro Skaudvilės skyriaus renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė griežė smuiku.
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Kelionės – tai ne tik puiki galimybė pamatyti pasaulį, bet ir proga patirti įspūdžių, susijusių su sėkme ir netikėtumais. Kartais užtenka vieno drąsaus žingsnio ar sprendimo, kad kelionė taptų ne tik nuotykiu, bet ir įsimintina laimėjimų istorija. Šiame straipsnyje pristatome penkias išskirtines vietas, kuriose galite išb
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2025 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens i&scaro
Nuo kitų metų „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, m
Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorės konkursą laimėjo Žaneta Maziliauskienė – Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, visus metus laikinai vykdžiusi direktorės funkcijas. Naujas pareigas ji pradės eiti nuo sausio 2 dienos. „Šiandien rašau pareiškimą a
Vasarą padangos patiria įvairių išbandymų – nuo aukštos temperatūros iki ilgų kelionių dideliu greičiu. Netinkama priežiūra gali lemti greitesnį jų dėvėjimąsi, o tai ne tik sumažina saugumą, bet ir reikalauja papildomų išlaidų. Tinkamai prižiūrėdami padangas galite prailginti jų tarnavimo laiką ir užtikrinti geresnį sukib
Trečiadienį Tauragės rajono taryba pritarė visuomenės susižavėjimo sulaukusiai idėjai savivaldybės administracijai įsigyti šiuo metu privačiose rankose esantį Tauragės banko pastatą. Priimtas sprendimas pradėti procedūras siekiant įvertinti galimybę pirkti šį istorinį pastatą už konkrečią kainą, kurią atskiru sprendimu dar turės priim
Kadastriniai matavimai – svarbus procesas, leidžiantis nustatyti nekilnojamojo turto ribas, tikslų plotą ir kitus reikšmingus parametrus. Lietuvoje šie matavimai atliekami pagal griežtai reglamentuotas taisykles, kurios užtikrina tikslumą ir atitiktį teisės aktams. Kas yra kadastriniai matavimai? Tai procesas, kurio metu atlie
Kelionės su mažu biudžetu dažnai laikomos kompromisų pilnu išbandymu, tačiau tai nėra tiesa. Jei mokate planuoti ir žinote, kur ieškoti, galite atrasti daugybę nebrangių, tačiau puikių kelionių krypčių. Šiame straipsnyje pateikiame keletą patarimų ir rekomendacijų, kur keliauti, kad sutaupytumėte, bet kartu patirtumėte nei&scar
Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Tauragės savivaldybės tarybos narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos nario įgaliojimus nutrūkus nesuėjus terminui. R. Bandzinaitę-Latožienę Tauragės savivaldybės taryboje pakeis Liberalų sąraše pirmoji tarybos nario mandato negavusi kandidatė Sonata Jurgil
Visada džiaugiuosi, kai parašo dailininkas, kraštietis, Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Tauragės apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“ Alfonsas Čepauskas. Jo neišmatuojamoje ir neaprėpiamoje kūrybos versmėje visada randama naujienų. Ar tai būna nauji dailės, grafikos darbai, ar skulptūros
Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą, kuriame raginama puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir kalėdiniu laikotarpiu. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą i
Pirmadienį gūsingo vėjo išversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nemažai žalos tinklui. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, iš viso yra daugiau 1000 pažeistų tinklo vietų, kur reikia atlikti remonto darbus. Padarinius operatyviai šalina daugiau kaip 200 brigadų, tačiau darbus sunkina tebe&