Tauragės geležinkelio stoties rūmams – 95-eri
Įkelta:
2022-07-27
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Antroji plačiojo geležinkelio stotis Tauragėje, XX a. 4 dešimtmetis. TKM archyvų nuotrauka

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Tauragės geležinkelio stoties pastato dvivėrės vidaus durys keleivių laukiamojoje salėje, 2018 m. Kultūros vertybių registro/Vaido Gargaso nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Tauragės geležinkelio stoties pastatas. Laiptų turėklai, 2018 m. Kultūros vertybių registro/Vaido Gargaso nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Tauragės geležinkelio stoties rūmai 193? m. 

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos fondų nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Pirmoji plačiojo geležinkelio stotis Tauragėje, apie 1916–1918 m. TKM archyvų nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   

Tauragėje pirmoji plačiojo geležinkelio stotis, kaip skelbia Tauragės krašto muziejus „Santaka“ (TKM), pastatyta maždaug 1916 m. pietinėje miesto dalyje (dabar Stoties ir Tremtinių kelio gatvių kampas, priešais vėliau įsikūrusį AB „Maisto“ fabriką). Tai buvo neišvaizdus, medinis pastatėlis, kuris, atsiradus naujiesiems rūmams, matyt, buvo nugriautas, tačiau Stoties gatvės pavadinimas išliko iki šių dienų. Dar 1937 m. laikraštyje „Lietuvos žinios“ tauragiškiai stebėdamiesi rašė, kad visai nelogiška, jog Stoties gatvė turi tokį pavadinimą, nors čia nėra jokios stoties. Jie siūlė gatvę verčiau pervadinti labiau atitinkančiais realybę, pavyzdžiui, „Maisto“ arba „Lentpjūvės“ pavadinimais. Įdomu, jog vos dviejų dešimtmečių pakako, kad senosios geležinkelio stoties egzistavimo faktas jau būtų išdilęs iš to meto miestelėnų atminties...

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

1919 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausybė iš Vokietijos perėmė Lietuvos geležinkelių tinklą. Tada buvo susirūpinta ir Tauragės geležinkelio stoties sutvarkymu bei plėtra. Žymus to meto architektas Edmundas Alfonsas Frykas 1925 m. parengė Tauragės geležinkelio stoties keleivių rūmų projektą. Tauragės geležinkelio stoties rūmai su istorizmo stiliaus  moderno elementais iškilo 1927 m. Įdomi šio pastato detalė, pasak muziejininkų, yra centrinio fasado pačiame viršuje esanti skydo su Gediminaičių stulpais formos niša. Sovietmečiu šis heraldinis akcentas valdžios paliepimu buvo užtinkuotas. 2003 m., atliekant geležinkelio stoties remontą, Gediminaičių stulpai buvo surasti ir atidengti. 

Tai vienas gražiausių tarpukario pastatų Tauragėje, valstybės saugoma kultūros vertybė. Pastatas iki šiol yra išlaikęs autentiškus tūrius bei plano konfigūraciją. Nepakeistos iš lauko matomos metalinės detalės, viduje – grindų plytelės, laiptų turėklai, kai kur tebekaba senosios emaliuotos lentelės su informaciniais užrašais, skelbiama Krašto paveldo gido interneto svetainėje. 

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus parengtoje informacijoje akcentuojama, kad geležinkelio stotis, jos peronas – ypač skaudžių Tauragės krašto istorijos momentų liudininkai. 1941 m. birželio 14-ąją čia pirmą kartą buvo atridenti gyvuliniai vagonai tremtiniams. 1945–1953 m. ešelonai į Sibirą iš stoties pajudėdavo po kelis kartus per metus.
Šiems įvykiams atminti 2003 m. ant pastato sienos atidengta juoda, kaip ir įamžinamas istorijos puslapis, atminimo lenta su joje iškaltais žodžiais – „1941 06 14 ir 1945–1953 metais iš šios geležinkelio stoties į Sovietų Sąjungos gilumą buvo masiškai tremiami Lietuvos gyventojai“.

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

Stoties viduje per du aukštus įrengta erdvi, santūriai dekoruota keleivių salė bei restorano patalpos. Antrajame aukšte buvo penki butai, skirti stoties tarnautojams.

Tarpukariu iš Tauragės traukiniu buvo galima nuvykti net į Maskvą, Berlyną ar Karaliaučių – tai rodo Lietuvos, o kartu ir Tauragės geležinkelio europinį lygį. Keleiviniai traukiniai nuo 2001 m. Tauragėje nebestoja. Dabar šiais bėgiais vežami tik kroviniai.

Į Kultūros vertybių registrą Tauragės geležinkelio stoties rūmai įtraukti 2005 m. 

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros archyvuose bibliotekininkai saugo 1995 m. rugpjūčio 1 d. „Tauragiškių balse“ publikuotą Reginos Jurgilaitės straipsnį „Geležinkelis link pasienio“. Autorė rašė, kad senoji geležinkelio stotis, apsupta didelių medžių gojaus, nebesulaukia tiek keliautojų, kaip prieš keletą metų. Aplinka tąkart buvusi maloni, apsodinti gėlynais, suremontuotos patalpos, būta ir ne visada tvarką mėgusių gyventojų, kurie gyveno tame pačiame pastate. Tauragės stočiai tada priklausė Bernotiškės ir Požerūnų sustojimo punktai.

„Plečiantis pramonei daugeliui geležinkelis buvo tikras išganymas. Daug žmonių keliaudavo“, – straipsnyje cituotas geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Romas Vaišnoras.

Pasak straipsnio autorės, laiko tėkmė keičia ir žmones, ir jų gyvenvietes, ir ekonomiką. „Pasikeitė Tauragės geležinkelio stotis. Nebėra to ankstesnio šurmulio, nuolatinio traukinių bildesio, didžiulių  eilių prie kasos, ypač vasarą“, – 1995-aisias pasakojo stoties kasininkė Vida Špelverienė, suskaičiavusi, kad tų metų birželį važiavo 1950 keleivių. Mokslo metais sekmadienio vakarais  būdavo eiles, kai  studentai važiuodavo į Klaipėdą. „Dabar nuo  liepos 1 d. jie jau nebegali pirkti 50 proc. pigesnių bilietų. Deja, dabar traukiniu Klaipėda–Tauragė ne ką pigiau keliauti negu autobusu. Bilietas kainavo 5,80 Lt. Kitu maršrutu Šiauliai–Pagėgiai važiavusiu porinėmis dienomis ir savaitgaliais važiuodavo apie 70 keleivių. Rytprūsius būdavo galima pasiekti traukinio      Kaliningradas–Ryga. 

1995 m. geležinkelio stotyje dirbo 41 žmogaus kolektyvas, kuriam vadovavo Eugenijus Turskis. Tarp dirbančiųjų – keturi budėtojai, dvi bilietų kasininkės, 5 mašininkai, 5 konduktorės ir kitų specialybių darbuotojai. Kas dvylika valandų buvo sutinkama ir išlydima 15 prekinių traukinių. Per parą buvo pakraunama 11 vagonų. Išvežiojamųjų traukinių kasdien pravažiuodavo apie 30. Iš Tauragės daugiausia gabeno metalo laužą ir medieną. 

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerio Gedimino Petrausko, paskutiniai keleiviniai traukiniai į Tauragę kursavo 2001 m. Dėl mažo keleivių srauto keleivinių traukinių eismas buvo nutrauktas. 

Tauragės geležinkelio stotis, kaip informavo G. Petrauskas, yra III klasės prekių stotis. Tris kartus per savaitę į stotį atvyksta traukinys, kuris atveža ir išveža vagonus klientams į/iš privažiuojamųjų kelių. Stotyje kraunamos anglys, betono gaminiai, grūdai, medžio gaminiai. Per parą pravažiuoja iki 3 prekinių traukinių maršrutu Klaipėda–Radviliškis, per savaitę pravažiuoja 2–3 tranzitiniai traukiniai į Kaliningradą per Pagėgių sandūros punktą.

Šiuo metu Tauragės geležinkelio stotyje dirba 21 darbuotojas.

Tauragės geležinkelio stoties pastate gyvenamąją erdvę nuomojasi 2 nuomininkai. Stoties pastatas patikėjimo teise priklauso „LTG Infra“.

Kartais geležinkelio stotyje vyksta kultūriniai renginiai. 

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-02
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.
Nuotrauka
ringrafas
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-03-09
Ne kartą rajono spaudoje ar socialiniuose tinkluose Tauragės krašto muziejaus (TKM) „Santaka“ darbuotojai viešai dėkoja ir labai džiaugiasi gavę unikalių, įdomių, vertingų eksponatų, kurie papildo muziejaus ekspozicijas. Vieną tokį muziejui padovanojo vilnietė, nežinodama, kas tai per eksponatas.  
Nuotrauka
oplankio dvaras
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-02
Istoriją menantis kažkada buvęs didingas Oplankio dvaras yra avarinės būklės, tačiau iš mažų detalių galima pastebėti, kad dvaro būta prabangaus. Apleistame, vietomis be langų, stogo ir nutrupėjusiomis sienomis pastate vis dar gyvena dvi šeimos.
Nuotrauka
archyvu paslaptys
Asociatyvi Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-23
Lietuvos valstybę 1940 m. birželio 15 d. okupavus Sovietų sąjungai visuomenė buvo sukrėsta. Organizuotas pasipriešinimas prasidėjo tik rudenį, kai nukrito visos okupantų naudotos kaukės ir žmonės pamatė, kad pateko į tikrą vergiją. Daug pogrindžio grupių dėl konspiracijos patirties trūkumo buvo išaiškintos ir jų nariai pradėjo savo kančių kelius sovietinėje represijų sistemoje. Geriausiai organizuota pogrindinė pasipriešinimo organizacija buvo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris turėjo atstovybę Berlyne ir kurio struktūrų Lietuvoje iki prasidedant sovietų ir vokiečių karui sovietinės represinės struktūros nesugebėjo likviduoti. Didžiulis sukrėtimas visuomenės laukė 1941-ųjų birželį. Pirmiausia birželio 14-ąją sovietų įvykdytu analogų Lietuvos istorijoje neturėjusiu brutaliu masiniu trėmimu į Sibirą, paskui birželio 22-ąją prasidėjusiu sovietų ir nacistinės Vokietijos karu, birželio 23-iąją Lietuvių aktyvistų fronto organizuotu sukilimu prieš okupantų valdžią ir besitraukiančių sovietų siautėjimais ir taikių žmonių žudymais. 
Nuotrauka
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-16
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena svarbi kiekvienam lietuviui, išskirtinė mūsų valstybei. Ji skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šio reikšmingo įvykio atgarsių galima rasti ir Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – ne tik nuotraukose, bet ir iš tarpukario išsaugotoje vėliavoje. Ši data įamžinta ir gatvės pavadinimu. O netolimi istoriniai įvykiai dar gyvi ne vieno tauragiškio atmintyje. 
Nuotrauka
nnuotrauka
Inventorinis numeris ŽVM I 33, © Žemaičių vyskupystės muziejus. Vacio Miliaus/www.limis.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-02-15
Į Kultūros vertybių registrą įtrauktą unikalų Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais ir koplytėlėmis, klebonija, svirnas, namas ir rūsys. 
Nuotrauka
norkiskes dvaras
Tauragės krašto muziejaus „Santakaׅ“ nuotrauka
Įkelta:
2023-02-09
Prieš devyniolika metų nugriautas Norkiškės dvaras atmintyje išliko greičiausiai tik istorijos mėgėjams bei Batakių ir gretimų apylinkių gyventojams. Iš įspūdingo dydžio dvaro dabar netoli Skaudvilės liko tik jo pamatai.
Nuotrauka
Fišerio koplyčia
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-02-02
Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.
Nuotrauka
sebeda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-26
Pirmasis Tauragės kraštotyros draugijos tarybos pirmininkas, teisininkas, bibliotekininkas Pranas Šebeda buvo vienas pirmųjų Tauragės rajono kraštotyrinio judėjimo organizatorių. Praėjo jau 51-eri metai po kraštotyrininko mirties, tačiau jo indėlis į Tauragės kraštotyros istoriją – milžiniškas.
Nuotrauka
pilis sena
„Lietuva senose fotografijose“ feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-01-19
Didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamą projektą „Tauragės archyvų paslaptys“ tęsiame ir šiemet, toliau visuomenei pristatydami Tauragės krašto istorinius, kultūrinius, etnografinius, kultūros paveldo lobynus, saugomus Tauragės krašto muziejuje ir jo skyriaus Tremtinių ir rezistencijos muziejaus archyvuose. Istorinės, kultūrinės informacijos sklaidai ir skirtas šis projektas.
Nuotrauka
partizanams renginys
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus. 
Nuotrauka
sungailiskiu
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Įkelta:
2022-11-03
Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 
Nuotrauka
prof
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-10-13
Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2022-10-06
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 
Nuotrauka
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
Nuotrauka
baltijos kelias
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.