Archyvų paslaptys

Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 

Istorija 

Už septynių kilometrų į rytus nuo Vilkyškių – pušynų apsupta gyvenvietė. Bažnyčia, kaip rašo Albertas Juška („Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX amžiuje“, 1997), ten pastatyta 1904 m., pašventinta 1907 m., tačiau parapija pradėta kurti daug anksčiau. 1845 m. nupirktas 27,5 ha žemės plotas būsimam kunigui įkurdinti, ieškota tinkamos vietos laikiniems maldos namams įrengti. Tačiau pamaldas ten laikyti imta tik nuo 1869 m. Į jas nustatytą dieną žukiškius kviesdavo atvykęs Viešvilės kunigas, melstasi mokykloje. 1900 m. ten atkėlus kunigą Johanną Lozereitą, pagaliau įkuriama savarankiška Žukų parapija.

Nuotrauka

Pirmiausia pastatomi namai kunigui. Pasak jau 11 metų parapijoje tarnaujančio kunigo E. Šulco, bažnyčia pastatyta Vokietijos kaizerio įsakymu kaip valdžios dovana liuteronų bažnyčiai, tai ji skyrė lėšų statybai. Netoliese esančių Lumpėnų ir Palumpių plytinių darbininkams išdeginus patvarių plytų pradėta mūryti ir pati bažnyčia. Vakarinėje pusėje ji turėjo „buką“ bokštą, priekinėje jo plokštumoje buvo suprojektuotas centrinis įėjimas. Vidinė erdvė padalyta į dvi navas, lubos lygios, dažytos. Altorių iš trijų pusių supo kūrai, galiniame buvo sumontuoti vargonai. Altorių puošė žvakių sietynas, čia buvo krucifiksas ir užrašas: „Gebt unserem Gott allein die Ehre“ („Garbink vien tik savo Viešpatį“). Tiek sakykla, tiek altorius buvo aptraukti brangiu raudonu pliušu. Laidotuvių metu juos apdengdavo juodomis juostomis-staltiesėmis. Parapijiečiai didžiavosi savo bažnyčios varpais – jų skambesys buvo girdimas už gerų 8 kilometrų. Tokie maldos namai Žukuose pašventinti 1904 m. (H. Kurschatas nurodo vėlesnę jų statybos datą – 1907 m.).

Nuotrauka

Kaip rašo A. Juška, ne itin didelė parapija, lietuviškos kilmės kunigų vadovaujama, gražiai tvarkėsi – turėjo savo bažnytinį chorą, ketvirtajame dešimtmetyje įsirengė dar salę konfirmantams mokyti. Nuo bendruomenės įsteigimo iki 1944 m. čia dirbo šie dvasininkai: iki 1911 m. J. Lozereitas, 1912–1918 m. – Franzas Adomaitis, 1918–1919 m. – Dovydas Jurkaitis, 1920–1937 m. – Johannes Kalvaitis, 1937–1938 m. – Martinas Radtkė ir 1939–1943 m. – Johannes Juknaitis. Pastarojo gyvenimas gal sudėtingiausias. Parapijiečių labai gerbtas, nes buvęs itin malonus žmogus, mėgęs su visais bendrauti, lankyti tolimesnių kaimų gyventojų jis važiuodavo dviračiu. Deja, baigiantis karui paimtas į armiją, pateko į rusų nelaisvę. Už spygliuotų vielų išlaikytas iki pat 1949 m. Paleistas įsikūrė vadinamojoje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, kurį laiką ten kunigavo. Vėliau jam pavyko persikelti į Vokietijos Federacinę Respubliką.
1905 m. Žukų bendruomenėje užrašyta 1 800 žmonių, iš jų lietuvininkų – tūkstantis, 1921 m. – 1 500, 1926 m.– 2 316, 1936 m. – 2 250.
Tuoj po Antrojo pasaulinio karo Žukų bažnyčioje atnaujintos pamaldos. Jas laikė sakytojas A. Neimanas, retkarčiais atvykdavo Jonas Kalvanas vyresnysis, kiti kunigai. Po emigracijos Vokietijon sumažėjus bendruomenei, mokėti mokesčių nebeįstengta, tad maldos namus vietos valdžia nusavino, įrengė juose tarybinio ūkio sandėlį.
1992 m. atgimusiai parapijai grąžintas klebonijos pastatas, pamaldas laikė kunigas Ridas Tamulis, o 1998 m. oficialiai sugrąžinta ir bažnyčia, kuri pradėta restauruoti. 2011-aisiais parapijos klebonu paskirtas kunigas E. Šulcas. 

Nuotrauka

1997-aisiais Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonijos pastatų kompleksas įrašytas į kultūros vertybių registrą. Kaip sako kunigas E. Šulcas, toks išlikęs bažnyčios kompleksas yra vienintelis Lietuvoje. 

Šalia bažnyčios yra senosios neaptvertos, bet tvarkomos liuteronų kapinės, kuriose dauguma antkapių sunykę.  

Bažnyčia – ir kultūros židinys

Žukų bažnyčios 100-mečiui paminėti ekumeninės pamaldos vyko 2007-aisiais. Šeštadienį, 12 val.,  parapijos klebonas E. Šulcas kviečia į bažnyčios 115-os metų sukakties paminėjimą. Pasak kunigo, į bažnyčios pastatymo paminėjimą pakviesti Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kunigai, tarp jų varpą bažnyčiai dovanojęs ir pamokslą sakysiantis kunigas Liudvikas Fetingis, katalikų kunigas Kęstutis Pajaujis. 

Nuotrauka

– Esu kultūros žmogus, manau, kad bažnyčia turi tarnauti viskam – ir varpas skambėti, ir kultūros renginiai vykti. Dievulis taip jau man davė, kad visas parapijas, kuriose tarnauju – ir Skaudvilės, vėliau ir Lauksargių, reikia pakelti nuo dugno, –  kalbėdamas apie artėjančią šventę ir vis nesibaigiančius remonto darbus, sakė E. Šulcas.  

Nuotrauka