Tauragės žinios logotipas
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčiai – 115 metų

Žukų evangelikų liuteronų bažnyčiai – 115 metų

Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti.

Istorija

Už septynių kilometrų į rytus nuo Vilkyškių – pušynų apsupta gyvenvietė. Bažnyčia, kaip rašo Albertas Juška („Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX amžiuje“, 1997), ten pastatyta 1904 m., pašventinta 1907 m., tačiau parapija pradėta kurti daug anksčiau. 1845 m. nupirktas 27,5 ha žemės plotas būsimam kunigui įkurdinti, ieškota tinkamos vietos laikiniems maldos namams įrengti. Tačiau pamaldas ten laikyti imta tik nuo 1869 m. Į jas nustatytą dieną žukiškius kviesdavo atvykęs Viešvilės kunigas, melstasi mokykloje. 1900 m. ten atkėlus kunigą Johanną Lozereitą, pagaliau įkuriama savarankiška Žukų parapija.

Pirmiausia pastatomi namai kunigui. Pasak jau 11 metų parapijoje tarnaujančio kunigo E. Šulco, bažnyčia pastatyta Vokietijos kaizerio įsakymu kaip valdžios dovana liuteronų bažnyčiai, tai ji skyrė lėšų statybai. Netoliese esančių Lumpėnų ir Palumpių plytinių darbininkams išdeginus patvarių plytų pradėta mūryti ir pati bažnyčia. Vakarinėje pusėje ji turėjo „buką“ bokštą, priekinėje jo plokštumoje buvo suprojektuotas centrinis įėjimas. Vidinė erdvė padalyta į dvi navas, lubos lygios, dažytos. Altorių iš trijų pusių supo kūrai, galiniame buvo sumontuoti vargonai. Altorių puošė žvakių sietynas, čia buvo krucifiksas ir užrašas: „Gebt unserem Gott allein die Ehre“ („Garbink vien tik savo Viešpatį“). Tiek sakykla, tiek altorius buvo aptraukti brangiu raudonu pliušu. Laidotuvių metu juos apdengdavo juodomis juostomis-staltiesėmis. Parapijiečiai didžiavosi savo bažnyčios varpais – jų skambesys buvo girdimas už gerų 8 kilometrų. Tokie maldos namai Žukuose pašventinti 1904 m. (H. Kurschatas nurodo vėlesnę jų statybos datą – 1907 m.).

Kaip rašo A. Juška, ne itin didelė parapija, lietuviškos kilmės kunigų vadovaujama, gražiai tvarkėsi – turėjo savo bažnytinį chorą, ketvirtajame dešimtmetyje įsirengė dar salę konfirmantams mokyti. Nuo bendruomenės įsteigimo iki 1944 m. čia dirbo šie dvasininkai: iki 1911 m. J. Lozereitas, 1912–1918 m. – Franzas Adomaitis, 1918–1919 m. – Dovydas Jurkaitis, 1920–1937 m. – Johannes Kalvaitis, 1937–1938 m. – Martinas Radtkė ir 1939–1943 m. – Johannes Juknaitis. Pastarojo gyvenimas gal sudėtingiausias. Parapijiečių labai gerbtas, nes buvęs itin malonus žmogus, mėgęs su visais bendrauti, lankyti tolimesnių kaimų gyventojų jis važiuodavo dviračiu. Deja, baigiantis karui paimtas į armiją, pateko į rusų nelaisvę. Už spygliuotų vielų išlaikytas iki pat 1949 m. Paleistas įsikūrė vadinamojoje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, kurį laiką ten kunigavo. Vėliau jam pavyko persikelti į Vokietijos Federacinę Respubliką.
1905 m. Žukų bendruomenėje užrašyta 1 800 žmonių, iš jų lietuvininkų – tūkstantis, 1921 m. – 1 500, 1926 m.– 2 316, 1936 m. – 2 250.
Tuoj po Antrojo pasaulinio karo Žukų bažnyčioje atnaujintos pamaldos. Jas laikė sakytojas A. Neimanas, retkarčiais atvykdavo Jonas Kalvanas vyresnysis, kiti kunigai. Po emigracijos Vokietijon sumažėjus bendruomenei, mokėti mokesčių nebeįstengta, tad maldos namus vietos valdžia nusavino, įrengė juose tarybinio ūkio sandėlį.
1992 m. atgimusiai parapijai grąžintas klebonijos pastatas, pamaldas laikė kunigas Ridas Tamulis, o 1998 m. oficialiai sugrąžinta ir bažnyčia, kuri pradėta restauruoti. 2011-aisiais parapijos klebonu paskirtas kunigas E. Šulcas.

1997-aisiais Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonijos pastatų kompleksas įrašytas į kultūros vertybių registrą. Kaip sako kunigas E. Šulcas, toks išlikęs bažnyčios kompleksas yra vienintelis Lietuvoje.

Šalia bažnyčios yra senosios neaptvertos, bet tvarkomos liuteronų kapinės, kuriose dauguma antkapių sunykę.

Bažnyčia – ir kultūros židinys

Žukų bažnyčios 100-mečiui paminėti ekumeninės pamaldos vyko 2007-aisiais. Šeštadienį, 12 val., parapijos klebonas E. Šulcas kviečia į bažnyčios 115-os metų sukakties paminėjimą. Pasak kunigo, į bažnyčios pastatymo paminėjimą pakviesti Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kunigai, tarp jų varpą bažnyčiai dovanojęs ir pamokslą sakysiantis kunigas Liudvikas Fetingis, katalikų kunigas Kęstutis Pajaujis.

– Esu kultūros žmogus, manau, kad bažnyčia turi tarnauti viskam – ir varpas skambėti, ir kultūros renginiai vykti. Dievulis taip jau man davė, kad visas parapijas, kuriose tarnauju – ir Skaudvilės, vėliau ir Lauksargių, reikia pakelti nuo dugno, – kalbėdamas apie artėjančią šventę ir vis nesibaigiančius remonto darbus, sakė E. Šulcas.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Nacionalinis miškasodis! Švęskime atkurtos laisvės 35-metį sodindami miškus ateities

Valstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į „Nacionalinį miškasodį“ – kasmetinę medžių sodinimo šventę, rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose balandžio 12 d. Šiemet miškasodis kviečia švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, tad kur o&

Didelės sugerties sauskelnės-kelnaitės, sergant demencija tinkamos ir dienai, ir nakčiai

Jei demencija sergantis asmuo nelaiko šlapimo, gali būti sudėtinga palaikyti higieną ir komfortą, taip pat parinkti tinkamas higienos priemones. Žmogus, kuriam dėl demencijos sutrikusi orientacija, gali nesuprasti tradicinių sauskelnių naudojimo principo ir atsisakyti jas dėvėti. Sauskelnės-kelnaitės dėvimos kaip įprasti apatiniai drabužiai,

Magistralinio kelio A12 žiedinės sankryžos įrengimo darbų apžvalga

Magistralinio kelio A12 žiedinės sankryžos įrengimo darbai vis dar neužbaigti – dėl iškilusių nenumatytų priežasčių jie buvo du kartus sustabdyti, o šiuo metu jų negalima užbaigti, nes asfaltavimo darbams reikiamas asfaltas pradedamas gaminti tik nuo balandžio mėnesio vidurio ir anksčiau nėra galimybės jo gauti. Asfaltbetonio ba

Atmintinė gyventojams: kaip paruošti rūsį priedangai

Kodėl tai svarbu? Gyvenamųjų namų rūsių paruošimas priedangai yra itin svarbus dėl kelių pagrindinių priežasčių: Visų pirma, tai suteikia greitą ir prieinamą apsaugą. Savivaldybės parinktų priedangų skaičius yra ribotas, o kritinėje situacijoje gali nebūti pakankamai laiko jas pasiekti. Turint iš anksto paruoštą rūsį, gyven

Veiklą pradėjo jaunimo politikos ambasadorius iš Tauragės

Veiklą pradėjo jaunimo politikos ambasadorius iš Tauragės. Jaunimo politikos ambasadoriai – tai aktyvūs jauni žmonės, kurie savo savivaldybėse skatina bendraamžių įsitraukimą į jaunimo politiką. Jie prisideda prie nacionalinės ir tarptautinės jaunimo politikos įgyvendinimo, domisi priimamais sprendimais, jaunimui skirtomis galimybėmis

Tauragės apskrities policija užkirto kelią neteisėtai tabako prekybai

Kovo 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai tikrindami gautą informaciją apie neteisėtai laikomas cigaretes, atliko kratą vyro, gimusio 1952 m., gyvenamosiose patalpose, esančiose Klaipėdos mieste. Kratos metu rasta ir paimta 1 964 pakelių cigarečių nepaž

A diviziono aštuntfinalio poros: kas labiausiai gali nustebinti ir kur mažiausiai intrigos?

Pasibaigus „Nostra.lt-RKL“ reguliariajam sezonui, keturios komandos iškeliavo ruoštis „Lyderių taurei“ ir prisijungimui ketvirtifinalio etape, o likęs aštuonetas jau šią savaitę stos į kovą savo aštuntfinalio porose Tauragės „Tauragė“ (17/13, 6 vieta) vs Prienų „Tikodenta

Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“ pristatymas – jausmų ir mokslinių įžvalgų sintezė

Kovo 25 d. Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko jaunos moters, gamtos fotografės ir tekstų rašytojos Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“ pristatymas. Knyga, parašyta atviro dienoraščio forma, atveria gilų ir jautrų pasakojimą apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimt

Rankininkės iškovojo kelialapį į U19 čempionato finalinį ketvertą

Tauragiškės, rankininkės įveikė Pasvalio SM ir iškovojo kelialapį į Lietuvos merginų rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą Kovo 25 d., savo aikštelėje, Inetos Laugalienės treniruojamos rankininkės iškovojo svarbią pergalę ir užsitikrino kelialapį į Lietuvos jaunimo rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą. Merginos

Mokinių kovos dėl aplinkosaugos žinių – „Mini Žalioji olimpiada“

Kovo 19 d. Tauragės bendruomenių namuose įvyko regioninis mokyklų aplinkosaugos konkursas „Mini Žalioji olimpiada“, skirtas Žemės dienai ir Tauragės rajono Garbės piliečio, aplinkosaugininko R. Barščiausko jubiliejui paminėti.    Renginyje savo jėgas išbandė 14 komandų iš Tauragės miesto ir rajono mokykl

Ir mes galime!

Šiandien netyla diskusijos apie įtraukųjį ugdymą, jo pliusus ir minusus. Mes, Tauragės rajono  „Karšuvos“ mokyklos specialieji pedagogai, daug nediskutuojame, o tiesiog dirbame, kad mūsų vaikams su skirtingais poreikiais ir galimybėmis būtų gera, – gera visomis prasmėmis: saugia aplinka, pasitikėjimu, naujais įs