Gedulo ir vilties dieną minint: liūdnoji Tauragės krašto statistika
Įkelta:
2022-06-15
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Aprašymas

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Tauragėje. Tauragės krašto muziejaus nuotraukos

,
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Aprašymas

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Tauragėje. Tauragės krašto muziejaus nuotraukos

 

,
Nuotrauka
tremtis
Aprašymas

Tauragiškiai tremtyje. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka

 

,
Nuotrauka
tremtis
Aprašymas

Tauragiškiai tremtyje. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka

,
Nuotrauka
tremtis
Aprašymas

Tauragiškiai tremtyje. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka

,
Nuotrauka
tremtis
Aprašymas

Tauragiškiai tremtyje. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 

Gedulo ir vilties dienos – 81-ųjų masinių trėmimų metinių minėjimas Tauragėje pradėtas šv. Mišiomis, kurias laikė Pagramančio klebonas, garbės kanauninkas Vytautas Petrauskas, Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Prisimenant mūsų žmonių patirtas kančias tremtyje, kalėjimuose ir lageriuose, išvežtus ir negrįžusius mūsų šalies piliečius, Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje prie paminklo „Stalinizmo aukoms atminti“ buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Šį paminklą 1989 m. sukūrė tauragiškiai tautodailininkai Pranas Kundrotas, Antanas Bagdonas, Danielius Dužinskas ir Robertas Petrokas. Tais metais tai buvo vienintelė vieta Tauragėje, kurioje buvo galima pastatyti tuos sunkius mūsų žmonių represijų metus menantį paminklą.

Nuotrauka
gedulo ir vilties

Vėliau Gedulo ir vilties diena buvo minima skvere prie Švč. Trejybės bažnyčios. Tauragės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“, vadovaujamas Romualdo Eičo, sugiedojo valstybės himną, atliko tremtinių dainas „Kur tas dulkėtas traukinys“ bei „Lietuva“. Solidarizuojantis su kovojančia ir kenčiančia Ukraina, solistas Gražvydas Budreckis atliko minėjimo dalyvius sujaudinusią ukrainiečių dainą.

Minėjime pasisakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo valdybos pirmininkas Antanas Stankus, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Tomas Raulinavičius, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė ir Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis.

Nuotrauka
tremtis

Minint Gedulo ir vilties dieną buvo prisijungta prie akcijos ,,Ištark, išgirsk, išsaugok“. Tauragės krašto muziejaus, Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, Tauragės kultūros centro darbuotojai, šauliai ir jaunieji šauliai skaitė 1940–1941 metais represuotų tauragiškių vardus. 

Represuoti 3394 tauragiškiai

Iš viso per sovietinių okupacijų laikotarpį (nuo 940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 22 d. pirmosios sovietinės okupacijos ir nuo 1944 m. spalio 10 d., antrosios sovietinės okupacijos, turime duomenų, kurie paskelbti internetinėje svetainėje lietuviaisibire.lt, kad įvairiomis formomis buvo represuoti (suimti ir įkalinti, ištremti, nužudyti) 3394 gyventojai, represijų metu gyvenę dabartinėje Tauragės rajono teritorijoje. Į šį skaičių neįeina tie dabartinio Tauragės rajono gyventojai, kurie siekdami išvengti represijų išvyko į kitas gyvenamąsias vietoves ir buvo represuoti tose vietovėse. Jie patenka į kitų vietovių sąrašus, nors ir buvo buvę dabartinio Tauragės rajono gyventojai. Į represuotųjų sąrašą taip pat neįtraukti kovose su sovietiniais okupantais žuvę Lietuvos partizanai. Iš bendro represuotųjų skaičiaus 2242 žmonės (66 proc.) buvo ištremti, 1112 suimti ir įkalinti (33 proc.), pateikti duomenys apie 20 nužudytų žmonių ir prie 20 žmonių pavardžių iš Tauragės rajono įrašyta ,,represuotas 1941 metais“.

1948-aisiais – 824 tauragiškiai 

1940 m. represuoti 69 tauragiškiai, tai sudaro 2 proc. bendro represuotų tauragiškių skaičiaus. Tiek žmonių ištremta per 6,5 mėn. – nuo 1940 m. birželio 15 d. iki metų pabaigos. 

1941 metais (iki birželio 22 d.) represuotas 341 tauragiškis, arba 10 proc. visų represijas patyrusiųjų mūsų krašto gyventojų. 1941 m. birželio 14–18 d. vykdyta pirmoji masinio Lietuvos gyventojų trėmimo operacija. 

Nuotrauka
tremtis

1944 m. nuo spalio 10 d., kai Tauragė antrą kartą buvo okupuota sovietų, iki gruodžio 31 d., per du su puse mėnesio ištremta 80 žmonių (2 proc.). 1945 m. represuotas 271 žmogus (8 proc.), 1946 m. – 219 (7 proc.), 1947 m. – 119 žmonių (4 proc.) 

1948 m. ištremti 824 tauragiškiai arba 24 proc. visų represuotųjų. Tai pats didžiausias per metus represuotų kraštiečių skaičius. 1948 m. gegužės 22 d. vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Vesna“ (liet. pavasaris).

Nuotrauka
tremtis

1949 metais tremtin išvežti 608 žmonės (18 proc.). Tai antras pagal mastą represijų prieš tauragiškius skaičius per metus. Tais pačiais metais, kovo pabaigoje, vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Priboj“ (liet. bangų mūša). 

1950 m. ištremta 211 (6 proc.) tauragiškių. 1951 m. – 558 (16 proc.) ir tai trečias pagal didumą metų represijų mastas. 1951 m. spalio 2–3 dienomis vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Osen“ (liet. ruduo).

1952 m. ištremti 77 (2 proc.), 1953 m. – 15, o 1954 m. – 1 tauragiškis. 

Daugiausia – į Irkutsko sritį

Daugiausiai tauragiškių ištremta į Rusijos federacijos Irkutsko sritį – 1291, tai sudaro 38 proc. represuotų tauragiškių. Į Komijos respubliką – 469 žmonės (14 proc.), Krasnojarsko kraštą – 427 žmonės (13 proc.), Tomsko sritį – 206 (6 proc.). Į Kazachiją (Kazachstaną) – 132 tauragiškiai (4proc.), Rusijos federacijos Sverdlovsko sritį – 130 žmonių (4 proc.), Chabarovsko kraštą – 98 žmonės (3 proc.), Archangelsko sritį – 26 (1 proc.), Tadžikiją (Tadžikistaną) – 41 (1 proc.), Kemerovo sritį – 19, Magadano sritį – 18 tauragiškių. Į kitus buvusios sovietų sąjungos administracinius vienetus –172 žmonės (5 proc.) 

Nuotrauka
tremtis

Lietuvoje represuota 10 proc. tauragiškių – 327. Dar 38 tauragiškių trėmimo vieta nenurodyta. 

Sugrįžo 60 proc. tremtinių

Į Lietuvą iš tremties grįžo 2018 tauragiškių, tai yra 60 proc. represuotųjų. Tremtyje, kalėjimuose ir lageriuose mirė 427 žmonės (13 proc.). Žinoma, kad į Lietuvą negrįžo 93 tauragiškiai, o tai sudaro 3 proc. ištremtųjų. Net 856 tauragiškių likimas nežinomas, dalis jų buvo nužudyti. 

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.