Partizanų Antano ir Zigmo Sudeikių žūties minėjimas

Įkelta:

2022-05-24

Iš kairės Danielius Lukošius (Maironis), Antanas Sudeikis (Girėnas). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Pirmas iš kairės Antanas Sudeikis (Girėnas), pirmas iš dešinės – Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Iš kairės Antanas Sudeikis (Girėnas), Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Raimondas

MATEMAITIS

1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų.

Jų kūnai buvo atvežti į Šubertinę, kaip tada vadindavo, „atpažinimui“ ir buvo užkasti nežinomoje vietoje. Neatmestina tikimybė, kad jie palaidoti šalia Šubertinės. Laikome, kad jų amžinojo poilsio vieta yra memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus.

Dar vienas brolis Albinas Sudeikis, partizaninis slapyvardis Algirdas, žuvo 1950 m. sausio 12 d. ir kovos draugų buvo palaidotas Žygaičių kapinėse.

Žuvusių partizanų motina Marcijona su dukterimis Kleopa, Vladislava, Stanislava ir Salomėja bei sūnumi Petru 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremta į Krasnojarsko krašto Bogučianų rajoną.

Pasidalijo prisiminimais

Gegužės 19 d. Tremties ir rezistencijos muziejus organizavo partizanų Sudeikių žūties minėjimą. Jie pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus. Čia mokytoja ir kraštotyrininkė Stasė Vaitiekutė padeklamavo partizanų motinoms skirtą eilėraštį.

Pagerbiant žuvusių partizanų atminimą uždegtos žvakutės, ir padėta gėlių prie memorialo sienelėje iškaltų Antano ir Zigmo Sudeikių pavardžių.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo valdybos pirmininkas Antanas Stankus sakė, kad, žvelgdamas iš šių dienų perspektyvos, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą laiko tikru stebuklu ir akcentavo, kad viską reikia atlikti laiku, ir pateikė pavyzdį, kaip praėjusį rudenį iš Sibiro buvo parvežta partizanų ryšininkė Vanda Valiūtė. Šiuo metu, pasak jo, tai būtų sunkiai įmanoma. Buvęs Tauragės rajono savivaldybės meras Klemensas Paulius pasidalijo prisiminimais apie tai, kaip būsimi partizanai Sudeikiai svečiavosi jo tėvų namuose.

Pagerbimas Dabrupinių kaime

Knygos ,,Šilalės kraštas“ 3 tome rašoma, kad 1951 m. gruodžio 9 d., žuvus Jūros būrio vadui Vincui Stoniui-Žalgiriui, Jūros (Žalgirio) būrio vadu buvo paskirtas Antanas Sudeikis-Girėnas. ,,1952 metų gegužės 21 dieną apsupama rytinė Tyrelio miško dalis. Siautimuose dalyvavo 1200 kareivių, stribų bei milicininkų. 11 valandą pradedama partizanų paieška. Kareiviai ėjo nenutrūkstama grandine. Netrukus, mėgindami ištrūkti, partizanai susišaudė su užkarda ir vėl pasitraukė į apsuptą teritoriją. Rasta partizanų stovyklavietė. Apie 19 valandą persekiotojai užklupo partizanus. Įvyko susišaudymas. Persekiojant besitraukiančius kovotojus, apie 21 valandą žuvo Antanas Sudeikis-Girėnas ir Zigmas Sudeikis-Darius. Į nelaisvę pakliuvo Julija Stirbienė, išbuvusi būryje vos 2 mėnesius. Apsupti buvo 7 partizanai, kurie bandė prasiveržti, pasiskirstę į dvi grupes. Sutemus mišką naršę kareiviai paimti į užkardą. Naktį keturiems partizanams pavyko prasivežti iš apsupties. Padrikai šaudydami, patys baudėjai nušovė Pagėgių rajono MGB (saugumo) jaunesnįjį leitenantą Medelį.“

Prie partizanų atminimui 1991 m. Jono Ozgirdo pastatyto kryžiaus buvo uždegtos žvakutės ir padėta gėlių. Žuvusių partizanų atminimas pagerbtas tylos minute ir LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono karių salvėmis.

Žygaičių seniūnijos seniūnė Lina Baziliauskienė pasisakyme akcentavo tėvynės meilės svarbą.

Šaulė Jolita Vilimaitienė jautriai prisiminė neseniai mirusį savo senelį Joną Ozgirdą, kuris buvo pažįstamas su daugeliu kryžiuje įamžintų partizanų. Ji išvedė paraleles tarp partizaninio karo pokario Lietuvoje ir dabartinio ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos agresijai.

Žygaičių kapinėse

Albinas Sudeikis, partizaninis slapyvardis Algirdas, žuvo 1950 m. sausio 12 d. netoli Žygaičių, Balčių kaime. Jo kovos draugai išniekintą Albino kūną slapta palaidojo Žygaičių kapinėse.

Prie jo kapo buvo uždegtos žvakutės ir padėta gėlių. Žuvusio partizano atminimas pagerbtas tylos minute ir LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono karių salvėmis.

S. Vaitiekutė padeklamavo Žygaičių krašte dainuotos dainos, skirtos partizanui Algirdui atminti, žodžius, o tauragiškė Stasė Rakauskaitė-Paleckienė pasidalijo prisiminimais apie partizaną Albiną Sudeikį.

Šv. mišias už žuvusius laisvės kovotojus laikė Žygaičių klebonas Tomas Domarkas.

LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai organizavo ginkluotės parodą bei pasivažinėjimą karine technika Žygaičių miestelyje.

Minėjime dalyvavo kariai, šauliai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, Žygaičių gimnazijos mokytojai bei gimnazistai, Žygaičių seniūnijos ir Žygaičių bendruomenės atstovai bei žuvusių partizanų giminaičiai.

Iš kairės Danielius Lukošius (Maironis), Antanas Sudeikis (Girėnas). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Pirmas iš kairės Antanas Sudeikis (Girėnas), pirmas iš dešinės – Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Iš kairės Antanas Sudeikis (Girėnas), Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Mindaugo Černecko nuotrauka

Vieno eksponato istorija: ringrafas

Įkelta:

2023-03-09

Ne kartą rajono spaudoje ar socialiniuose tinkluose Tauragės krašto muziejaus (TKM) „Santaka“ darbuotojai viešai dėkoja ir labai džiaugiasi gavę unikalių, įdomių, vertingų eksponatų, kurie papildo muziejaus ekspozicijas. Vieną tokį muziejui padovanojo vilnietė, nežinodama, kas tai per eksponatas.

Aušros Augustytės nuotrauka

Griūvančiame Oplankio dvare tebegyvenama

Įkelta:

2023-03-02

Istoriją menantis kažkada buvęs didingas Oplankio dvaras yra avarinės būklės, tačiau iš mažų detalių galima pastebėti, kad dvaro būta prabangaus. Apleistame, vietomis be langų, stogo ir nutrupėjusiomis sienomis pastate vis dar gyvena dvi šeimos.

Asociatyvi Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotrauka

Pirmoji pasipriešinimo antrajai sovietinei okupacijai fazė: Lietuvos laisvės armija

Įkelta:

2023-02-23

Lietuvos valstybę 1940 m. birželio 15 d. okupavus Sovietų sąjungai visuomenė buvo sukrėsta. Organizuotas pasipriešinimas prasidėjo tik rudenį, kai nukrito visos okupantų naudotos kaukės ir žmonės pamatė, kad pateko į tikrą vergiją. Daug pogrindžio grupių dėl konspiracijos patirties trūkumo buvo išaiškintos ir jų nariai pradėjo savo kančių kelius sovietinėje represijų sistemoje. Geriausiai organizuota pogrindinė pasipriešinimo organizacija buvo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris turėjo atstovybę Berlyne ir kurio struktūrų Lietuvoje iki prasidedant sovietų ir vokiečių karui sovietinės represinės struktūros nesugebėjo likviduoti. Didžiulis sukrėtimas visuomenės laukė 1941-ųjų birželį. Pirmiausia birželio 14-ąją sovietų įvykdytu analogų Lietuvos istorijoje neturėjusiu brutaliu masiniu trėmimu į Sibirą, paskui birželio 22-ąją prasidėjusiu sovietų ir nacistinės Vokietijos karu, birželio 23-iąją Lietuvių aktyvistų fronto organizuotu sukilimu prieš okupantų valdžią ir besitraukiančių sovietų siautėjimais ir taikių žmonių žudymais.

Benjamino Pociaus nuotrauka

Vasario 16-osios atgarsiai Tauragėje: istorinės nuotraukos ir prisiminimai

Įkelta:

2023-02-16

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena svarbi kiekvienam lietuviui, išskirtinė mūsų valstybei. Ji skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šio reikšmingo įvykio atgarsių galima rasti ir Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – ne tik nuotraukose, bet ir iš tarpukario išsaugotoje vėliavoje. Ši data įamžinta ir gatvės pavadinimu. O netolimi istoriniai įvykiai dar gyvi ne vieno tauragiškio atmintyje.

Inventorinis numeris ŽVM I 33, © Žemaičių vyskupystės muziejus. Vacio Miliaus/www.limis.lt nuotrauka

Kitąmet Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčiai – 250

Įkelta:

2023-02-15

Į Kultūros vertybių registrą įtrauktą unikalų Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais ir koplytėlėmis, klebonija, svirnas, namas ir rūsys.

Tauragės krašto muziejaus „Santakaׅ“ nuotrauka

Norkiškės dvaro istoriją mena tik likę griuvėsiai

Įkelta:

2023-02-09

Prieš devyniolika metų nugriautas Norkiškės dvaras atmintyje išliko greičiausiai tik istorijos mėgėjams bei Batakių ir gretimų apylinkių gyventojams. Iš įspūdingo dydžio dvaro dabar netoli Skaudvilės liko tik jo pamatai.

Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka

Griūvanti Fišerio koplyčia mena dvarininko istoriją

Įkelta:

2023-02-02

Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Pranas Šebeda – Tauragės kraštotyros pradininkas

Įkelta:

2023-01-26

Pirmasis Tauragės kraštotyros draugijos tarybos pirmininkas, teisininkas, bibliotekininkas Pranas Šebeda buvo vienas pirmųjų Tauragės rajono kraštotyrinio judėjimo organizatorių. Praėjo jau 51-eri metai po kraštotyrininko mirties, tačiau jo indėlis į Tauragės kraštotyros istoriją – milžiniškas.

Nuotrauka iš Vytenio ir Junonos Almonaičių fotografijų skaitmeninių kopijų rinkinio

Lietuvos Kęstučio apygardos partizanų vado tauragiškio Aleksandro Mieliulio – Algimanto, Neptūno gimimo šimtmetį prisimenant

Įkelta:

2023-01-19

Sausio 20-ąją sukanka 100 metų, kai gimė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos vadas Aleksandras Mieliulis, slapyvardžiu Algimantas, Neptūnas. Keletas istorijos archyvuose rastų detalių apie žymaus tauragiškio pasipriešinimo kovą.

„Lietuva senose fotografijose“ feisbuko paskyros nuotrauka

„Tauragės archyvų paslaptys“ – apie tai, ko pamiršti negalima

Įkelta:

2023-01-19

Didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamą projektą „Tauragės archyvų paslaptys“ tęsiame ir šiemet, toliau visuomenei pristatydami Tauragės krašto istorinius, kultūrinius, etnografinius, kultūros paveldo lobynus, saugomus Tauragės krašto muziejuje ir jo skyriaus Tremtinių ir rezistencijos muziejaus archyvuose. Istorinės, kultūrinės informacijos sklaidai ir skirtas šis projektas.

Autorės nuotrauka

Batakiuose pakartotas žymusis partizanų žygis

Įkelta:

2022-11-22

Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus.

Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka

Sungailiškiai: praeities vaizdeliai iš kraštotyros lobyno

Įkelta:

2022-11-03

Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde.

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka

Mokslo aukštumų pasiekęs mūsų kraštietis iš Barsukynės kaimo

Įkelta:

2022-10-13

Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.

Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos

Unikalus reginys: kariškiai Žygaičių miške pakartojo legendinio Juozo Lukšos desanto nusileidimą

Įkelta:

2022-10-06

Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai.

Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka

Buvusią Skaudvilės sinagogą primins atminimo ženklas

Įkelta:

2022-09-13

Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.

Netolima Viešvilė, žavinti turtinga istorija

Įkelta:

2022-08-31

Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?

Baltijos kelias – įrodymas, kad ne visi pasiduoda

Įkelta:

2022-08-25

Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.

Tauragės Dvarui 600 metų: puošnios ponios, dailūs ponai, dainos, šokiai ir žaidimai

Įkelta:

2022-08-03

Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.

Tauragės geležinkelio stoties rūmams – 95-eri

Įkelta:

2022-07-27

Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.

Žukų evangelikų liuteronų bažnyčiai – 115 metų

Įkelta:

2022-07-13

Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti.

Gedulo ir vilties dieną minint: liūdnoji Tauragės krašto statistika

Įkelta:

2022-06-15

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius.

Kartų parke – išskirtinis suoliukas pirmajam „Tauragės žinių“ leidėjui

Įkelta:

2022-05-04

Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte

Įkelta:

2022-04-20

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė.

Tauragiškiai atidavė pagarbą Kęstučio apygardos vadui Juozui Kasperavičiui

Įkelta:

2022-04-12

Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.

Po artimųjų prašymo istorijos tyrinėtojas rado dokumentus, liudijančius tragišką likimą

Įkelta:

2022-04-01

Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.

Archyvų paslaptys

Paieška