Partizanų Antano ir Zigmo Sudeikių žūties minėjimas

Įkelta:

2022-05-24

Iš kairės Danielius Lukošius (Maironis), Antanas Sudeikis (Girėnas). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Pirmas iš kairės Antanas Sudeikis (Girėnas), pirmas iš dešinės – Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Iš kairės Antanas Sudeikis (Girėnas), Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Raimondas

MATEMAITIS

1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų.

Jų kūnai buvo atvežti į Šubertinę, kaip tada vadindavo, „atpažinimui“ ir buvo užkasti nežinomoje vietoje. Neatmestina tikimybė, kad jie palaidoti šalia Šubertinės. Laikome, kad jų amžinojo poilsio vieta yra memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus.

Dar vienas brolis Albinas Sudeikis, partizaninis slapyvardis Algirdas, žuvo 1950 m. sausio 12 d. ir kovos draugų buvo palaidotas Žygaičių kapinėse.

Žuvusių partizanų motina Marcijona su dukterimis Kleopa, Vladislava, Stanislava ir Salomėja bei sūnumi Petru 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremta į Krasnojarsko krašto Bogučianų rajoną.

Pasidalijo prisiminimais

Gegužės 19 d. Tremties ir rezistencijos muziejus organizavo partizanų Sudeikių žūties minėjimą. Jie pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus. Čia mokytoja ir kraštotyrininkė Stasė Vaitiekutė padeklamavo partizanų motinoms skirtą eilėraštį.

Pagerbiant žuvusių partizanų atminimą uždegtos žvakutės, ir padėta gėlių prie memorialo sienelėje iškaltų Antano ir Zigmo Sudeikių pavardžių.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo valdybos pirmininkas Antanas Stankus sakė, kad, žvelgdamas iš šių dienų perspektyvos, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą laiko tikru stebuklu ir akcentavo, kad viską reikia atlikti laiku, ir pateikė pavyzdį, kaip praėjusį rudenį iš Sibiro buvo parvežta partizanų ryšininkė Vanda Valiūtė. Šiuo metu, pasak jo, tai būtų sunkiai įmanoma. Buvęs Tauragės rajono savivaldybės meras Klemensas Paulius pasidalijo prisiminimais apie tai, kaip būsimi partizanai Sudeikiai svečiavosi jo tėvų namuose.

Pagerbimas Dabrupinių kaime

Knygos ,,Šilalės kraštas“ 3 tome rašoma, kad 1951 m. gruodžio 9 d., žuvus Jūros būrio vadui Vincui Stoniui-Žalgiriui, Jūros (Žalgirio) būrio vadu buvo paskirtas Antanas Sudeikis-Girėnas. ,,1952 metų gegužės 21 dieną apsupama rytinė Tyrelio miško dalis. Siautimuose dalyvavo 1200 kareivių, stribų bei milicininkų. 11 valandą pradedama partizanų paieška. Kareiviai ėjo nenutrūkstama grandine. Netrukus, mėgindami ištrūkti, partizanai susišaudė su užkarda ir vėl pasitraukė į apsuptą teritoriją. Rasta partizanų stovyklavietė. Apie 19 valandą persekiotojai užklupo partizanus. Įvyko susišaudymas. Persekiojant besitraukiančius kovotojus, apie 21 valandą žuvo Antanas Sudeikis-Girėnas ir Zigmas Sudeikis-Darius. Į nelaisvę pakliuvo Julija Stirbienė, išbuvusi būryje vos 2 mėnesius. Apsupti buvo 7 partizanai, kurie bandė prasiveržti, pasiskirstę į dvi grupes. Sutemus mišką naršę kareiviai paimti į užkardą. Naktį keturiems partizanams pavyko prasivežti iš apsupties. Padrikai šaudydami, patys baudėjai nušovė Pagėgių rajono MGB (saugumo) jaunesnįjį leitenantą Medelį.“

Prie partizanų atminimui 1991 m. Jono Ozgirdo pastatyto kryžiaus buvo uždegtos žvakutės ir padėta gėlių. Žuvusių partizanų atminimas pagerbtas tylos minute ir LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono karių salvėmis.

Žygaičių seniūnijos seniūnė Lina Baziliauskienė pasisakyme akcentavo tėvynės meilės svarbą.

Šaulė Jolita Vilimaitienė jautriai prisiminė neseniai mirusį savo senelį Joną Ozgirdą, kuris buvo pažįstamas su daugeliu kryžiuje įamžintų partizanų. Ji išvedė paraleles tarp partizaninio karo pokario Lietuvoje ir dabartinio ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos agresijai.

Žygaičių kapinėse

Albinas Sudeikis, partizaninis slapyvardis Algirdas, žuvo 1950 m. sausio 12 d. netoli Žygaičių, Balčių kaime. Jo kovos draugai išniekintą Albino kūną slapta palaidojo Žygaičių kapinėse.

Prie jo kapo buvo uždegtos žvakutės ir padėta gėlių. Žuvusio partizano atminimas pagerbtas tylos minute ir LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono karių salvėmis.

S. Vaitiekutė padeklamavo Žygaičių krašte dainuotos dainos, skirtos partizanui Algirdui atminti, žodžius, o tauragiškė Stasė Rakauskaitė-Paleckienė pasidalijo prisiminimais apie partizaną Albiną Sudeikį.

Šv. mišias už žuvusius laisvės kovotojus laikė Žygaičių klebonas Tomas Domarkas.

LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai organizavo ginkluotės parodą bei pasivažinėjimą karine technika Žygaičių miestelyje.

Minėjime dalyvavo kariai, šauliai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, Žygaičių gimnazijos mokytojai bei gimnazistai, Žygaičių seniūnijos ir Žygaičių bendruomenės atstovai bei žuvusių partizanų giminaičiai.

Iš kairės Danielius Lukošius (Maironis), Antanas Sudeikis (Girėnas). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Pirmas iš kairės Antanas Sudeikis (Girėnas), pirmas iš dešinės – Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Iš kairės Antanas Sudeikis (Girėnas), Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Zigmas Sudeikis (Darius). Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotraukos

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas

Baltijos kelio 35-metį tauragiškiai įprasmins savo atminimo ženklu

Įkelta:

2024-08-23

Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.

Tauragės kultūros centro nuotrauka

Dainų šventei besiruošianti „Jūra“: laukiame akimirkos, kai visi tampame seserimis ir broliais

Įkelta:

2024-06-30

Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.

Organizatorių nuotraukos

„Vėjava“ švenčia: šeštadienį minės veiklos dvidešimtmetį

Įkelta:

2024-05-10

Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.

Lina Buchlickaja nuotraukos

Šventė baigėsi, liko geros emocijos ir pusantro šimto inkilų

Įkelta:

2024-04-22

Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.

Tauragės kultūros centro nuotraukos

Į Dainų šventę - daugiau nei 500 tauragiškių

Įkelta:

2024-04-04

Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.

Edmundo Mažrimo rinkta informacija apie dvarus nugulė knygoje

Įkelta:

2023-12-06

Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.

Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka

Kapinių istoriją primena knyga: populiariausias simbolis – ąžuolo šakelė

Įkelta:

2023-11-23

Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko.

Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvos pašto 105-ąją sukaktį pasitinkant

Įkelta:

2023-11-16

Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.

Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – žymiausias kultūros paminklas Adakave

Įkelta:

2023-11-08

Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka

Muziejaus eksponatai pasakoja

Įkelta:

2023-11-08

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Tauragės mokytojų seminarijai – 100 metų

Įkelta:

2023-11-01

Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Tauragės Švč. Trejybės katalikų bažnyčiai – 120 metų

Įkelta:

2023-10-25

Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.

Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka

Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“)

Senos žaizdos negyja: prisimenant tuos, kurie už mūsų laisvę sumokėjo gyvybe

Įkelta:

2023-10-18

Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.

Aušros Augustytės nuotrauka

Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės

Įkelta:

2023-10-05

Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką.

Antano Kiniulio nuotrauka

Partizanų žūties 75-mečio paminėjimas: Gaurėje pašventintas kryžius

Įkelta:

2023-09-21

Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius.

Benjamino Pociaus nuotrauka

Sąjūdžio atmintis saugoma eksponatuose

Įkelta:

2023-09-20

Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje.

„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka

Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčios istorijos pėdsakais

Įkelta:

2023-09-14

Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka

Knygnešių armijos eilinis: kunigas Kazimieras Šleivys

Įkelta:

2023-09-06

Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.

Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos

Vida Kazakevičienė: „Nepaprastas jausmas būti Lietuvos istorinių lūžių dalimi“

Įkelta:

2023-08-31

Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį.

Sąjūdis Skaudvilėje: įvykių būta daug, ne ką mažiau – ir įspūdžių

Įkelta:

2023-08-09

Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas.

Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos

Legendinę Lietuvos žvalgę Marcelę Kubiliūtę prisimenant

Įkelta:

2023-08-02

Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.

Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos

Algirdas Remeikis: nuo tremties iki Sąjūdžio

Įkelta:

2023-07-26

Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.

Aušros Augustytės nuotrauka

Lankininkų dvaras mini sukilimo metines

Įkelta:

2023-07-20

Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.

kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka

Buvusių Lomių dvarininkų pasididžiavimas – parkas

Įkelta:

2023-06-15

Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.

Tauragės krašto muziejaus nuotrauka

Tautodailininką Antaną Bagdoną prisimenant

Įkelta:

2023-06-08

„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.

Archyvų paslaptys

Paieška