Kartų parke – išskirtinis suoliukas pirmajam „Tauragės žinių“ leidėjui
Įkelta:
2022-05-04
Nuotrauka
 Jančauskas
Aprašymas

Liudo Jančausko atminimui pastatytas suoliukas Kartų parke

Petro Vaičaičio nuotrauka

 

,
Nuotrauka
 Jančauskas
Aprašymas

Liudas Jančauskas

„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
 Jančauskas
Aprašymas

1935-ųjų kovą tauragiškius pasiekė šis „Tauragės žinių“ leidimas

Gedimino Tamulyno nuotrauka

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  

Tėčio atminimui

Pasak architektūros ir geodezijos skyriaus vyriausiojo specialisto Felikso Sermončio, į Tauragės rajono savivaldybę su prašymu Kartų parke pastatyti atminimo suolelį kraštotyrininkui ir tautodailininkui kreipėsi tauragiškė S. Pavilionienė.
– Skulptūrinės plastikos ir mažosios architektūros svarstymo komisijoje prašymui buvo pritarta. Gyventoja inicijavo ir savo lėšomis suoliuką pagamino bei pastatė, – teigė specialistas.
Kaip informavo F. Sermontis, anksčiau panašių prašymų pagerbti žmonių atminimą nebuvo gauta.

Pasak S. Pavilionienės, mintis jai su sese Liuda kilo paprastai. Moterys tiesiog norėjo padaryti kažką gero ir įsimintino tėvuko garbei. Ji pasakojo, kad patį suolelio dizainą sukūrė sesers sūnus, kuris yra šios srities specialistas. Suolelį pagamino liaudies meistras Jonas Jankauskas iš Skaudvilės. Plokštė po suoleliu bei kiti techniniai dalykai buvo padaryti jos sūnaus rankomis. Kaip ji sakė, dukros ir anūkai statė ir kūrė bendromis jėgomis. 

– Visi prisiminimai apie tėtį – tik geri. Jis buvo toks geras žmogus, kad net sunku apsakyti – nėra užšaukęs, subaręs, ar ko neleidęs. Tėtį visada prisiminsime tik geru žodžiu, – prisiminimais dalijosi L. Jančausko dukra Sigutė.

Šviesi asmenybė 

L. Jančauskas buvo pirmasis leidinio „Tauragės žinios“ redaktorius, kraštotyrininkas, kolekcionierius, pirmojo privataus Tauragės muziejaus įkūrėjas, liaudies menininkas.

Kaip anksčiau rašyta „Tauragės žiniose“, 1934-aisiais L. Jančauskas išleido tris vienkartinius leidinius: „Tauragės ekspresas“, „Naujas Tauragės ekspresas“ ir „3 Tauragės ekspresas“. Laikraščiai išėjo 1000 egzempliorių tiražu. L. Jančausko leidiniai buvo atspausdinti Tauragėje, M. Epelio spaustuvėje, Spaustuvės gatvėje. 1935 metų kovo 3 dieną tauragiškius pasiekęs pirmasis „Tauragės žinių“ numeris buvo ketvirtasis leidinys. „Tauragės žinių“, kaip ir kitų jo išleistų laikraščių,  egzemplioriai saugomi Tauragės „Santakos“ muziejuje. Šiuos laikraščius, kaip ir gausybę įvairiausių eksponatų, muziejininkams perdavė L. Jančausko šeima.

Pirmųjų „Tauragės žinių“ leidėjui ir redaktoriui L. Jančauskui šiemet būtų sukakę 110 metų. Jis gimė 1912 metų gegužės 3 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į Lietuvą šeima grįžo, kai Liudukui buvo vos treji. L. Jančauskas mokėsi Žemaičių Naumiesčio mokykloje, o motinai persikėlus į Tauragę – Tauragės gimnazijoje ir Tauragės aukštesniojoje komercijos mokykloje.

Pirmųjų Tauragės leidinių autorius 1983 metų balandį, sulaukęs 70-ies, pakirstas ligos mirė. L. Jančauskas palaidotas Papušynės kapinėse. Pasak jo dukters S. Pavilionienės, paminklą jos tėčio prašymu išdrožė liaudies meistras, taip pat jau amžinybėn iškeliavęs Andrius Martinaitis. Ant paminklo L. Jančauskui išdrožti Liaudies meno draugijos simboliai. 

Tie, kas domėjosi L. Jančausko asmenybe, prisimena jį kaip savitą, ryškią asmenybę, idealistą, Lietuvos patriotą, rinkusį įvairiausią medžiagą, kad kuo daugiau prisiminimų liktų ateinančioms kartoms, – nuo dokumentų iki senų buities rakandų ir drožinių. Surinktus daiktus jis kruopščiai registravo, aprašė ir net nurodė, ką ir kam perduoti po jo mirties.

„Tėtis buvo šviesus žmogus, sąžiningas ir teisingas. Mokslas jam buvo šventas dalykas. Negalėčiau pasakyti, kuo jis nesidomėjo. Mama buvo mūsų maitintoja, kaip sakoma, laikė keturis namų kampus, o tėvelis užsiėmė mūsų auklėjimu, švietimu, kultūros puoselėjimu. Jo dėka mes daug ką sužinojome, išmokome, pažinome daug garbingų žmonių. Jis nebuvo materialistas. Jis norėjo dirbti tai, ką laikė reikalinga ir įdomu. Iš vaikystės prisimenu, kad tėtis vis rašė, klijavo, karpė, fotografavo, registravo. Kartais mama net pykdavo dėl to. Jis užrašinėjo mintis, išgirstas dainas, nepraeidavo pro įdomesnę medžio šaką, akmenį. O kaip jis puoselėjo savo namų aplinką!“ – anksčiau yra pasakojusi L. Jančausko dukra Sigutė. 

Pasak moters, jos tėtis rašė straipsnius, esė įvairiems laikraščiams ir dukras skatino rašyti vaikiškiems žurnalams. Sigutė neslėpė apsidžiaugusi, kai sužinojo, kad naujas Tauragės krašto laikraštis vadinsis „Tauragės žinios“. Esą šis leidinys bus tąsa to, ką darė jos tėtis, ir įamžins jo atminimą.

Unikalių Tauragės leidinių autorius L. Jančauskas dirbo II eilės laiškininku, pašto viršininku, mokesčių inspekcijos tarnautoju, Tauragės apskrities žemės tvarkymo įstaigos vyriausiuoju sekretoriumi, Tauragės vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus butų ploto inspektoriumi, pieninėje priėmėju, kasininku Kelių valdyboje ir autoūkyje bei kitur. Dėl savo „užsienietiškos“ kilmės, pasaulėžiūros ir veiklos jis ne kartą buvo atleistas iš darbo. Pavyzdžiui, iš darbo Taupomojoje kasoje buvo atleistas už tai, kad atsisakė važinėti po kaimus ir agituoti už kolūkius bei rinkti paskolas. Tačiau greta atleidimų L. Jančausko darbo knygelėje – ir daug padėkų už gerą darbą.

Apie L. Jančauską nemažai informacijos surinko buvęs Tauragės krašto muziejaus direktorius Česlovas Vaupšas. L. Jančausko asmenybe muziejininkas susidomėjo perskaitęs informaciją apie jo leistus leidinius Lietuviškų periodinių leidinių bibliografijos pirmajame tome. Č. Vaupšas surado ir susipažino su Liudo žmona Juzefa, kuri ne tik papasakojo apie savo vyrą, bet ir išsaugojo vyro surinktą vertingą kolekciją.

Tauragės krašto muziejui „Santaka“ J. Jančauskienė dovanojo per 1700 įvairiausių smulkių ir stambesnių eksponatų. Tai liudija eksponatų dovanojimo aktas. L. Jančausko kolekcija – tai nuotraukos, dokumentai, iškarpos iš įvairių leidinių, knygos, senoviniai daiktai, paveikslai, jo paties meno dirbiniai, žmonos rankdarbiai ir net dukrų piešiniai bei daugybė įvairių smulkmenų, tuomet eiliniam žmogui galėjusių pasirodyti kaip nereikalingi niekniekiai.

Per visą savo gyvenimą L. Jančauskas sukaupė ištisą lobyną. Laisvės gatvės namo, kuriame gyveno jų šeima, palėpėje, buvo įkūręs kultūrinių vertybių muziejų. 1986 metais L. Jančausko našlei išsikrausčius iš šio namo eksponatai buvo perduoti Lauksargių devynmetei mokyklai. L. Jančausko dukra S. Pavilionienė „Tauragės žinioms“ tuomet sakė, kad ateis laikas, ir ji su seserimi Liuda dar nemažai ką iš tėčio kolekcijos kam nors padovanos.

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
prieš 15 valandų
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.