Po artimųjų prašymo istorijos tyrinėtojas rado dokumentus, liudijančius tragišką likimą
Įkelta:
2022-04-01
Nuotrauka
nairanauskas
Aprašymas

Jonas Nairanauskas 

Asmeninio albumo nuotrauka

 

Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.  

Nagrinėja Žygaičių krašto žmonių likimą

J. Nairanauskas pasakojo istorija plačiau pradėjęs domėtis tuomet, kai suprato, jog žmonės yra įsitikinę, esą Žygaičių krašte neįvyko nieko svarbaus. 

– Tuo metu pajutau entuziazmą žūtbūt įrodyti, kad yra visiškai kitaip – čia gyveno žmonės, kurie kovojo ir kentėjo, – sakė jis. 

Istorijos tyrinėtojas išleido ne vieną istorijos knygą apie Tauragės regioną, tarp jų – „Žygaičių kraštasׅ“, „Žygaičių valsčiaus Lietuvos laisvės armija“. Jis nemažai dėmesio skiria būtent Žygaičių kaimo žmonėms.

– Siekiu, kad šios asmenybės nebūtų pamirštos. Manau, kad svarbu kalbėti apie tai, ką Žygaičių krašte gyvenę žmonės patyrė per svarbius Lietuvai įvykius, – sakė pašnekovas. 

Pažinojo šeimą

J. Nairanauskas teigia pradėjęs ieškoti medžiagos Lietuvos ypatingajame archyve. Istorijos paslapčių tyrinėjimas daugeliui asocijuojasi su ilgas dienas besitęsiančiu naršymu dokumentuose, tačiau išties viskas vyksta kiek kitaip. Archyvo dokumentai prieš juos atveriant visuomenei yra patikrinami istorikų, kurie sužymi, apie ką juose kalbama. J. Nairanauskas kalbėjo, kad tuomet siunčia užklausą su prašymu parodyti visus dokumentus, kuriuose paminėta kokia nors pavardė, vieta ar panašiai ir tada gauna pažymą, kokiuose dokumentuose reikia ieškoti informacijos. Ir tik tuomet, užsisakius dokumentus, jie pasiekia istorijos tyrinėtoją. Taip buvo ir tyrinėjant A. Dragūno likimą.

– Pažinojau jo šeimą. Vienas nuo kito netoli gyvename, esame iš to paties Žygaičių kaimo. Artimieji vis užsimindavo, kad žmogus yra dingęs. Niekas nežinojo, kur būtent jis prapuolė. Jie sužinojo, kad domiuosi istorija, nagrinėju archyvus. Taigi kreipėsi prašydami pagalbos. Ėmiausi darbo ir radau dokumentų, kurie pasakoja apie Antano Dragūno likimą, – kalbėjo pašnekovas.

Nuotrauka
nairanauskas

Taip gimė knyga „Žygaičių valsčiaus burmistras“. 

Prieš lietuvius taikytos okupantų represijos – itin skausmingos, sugriovusios likimus. Tai liudijantys dokumentai J. Nairanauskui kartais taip pat sukelia įvairių emocijų.

– Užgaunamos jautriausios stygos, tad labai natūralu, jog tampa ir pikta, ir liūdna, ir graudu, – neslėpė jis.

Okupantų kaita

Istorijos tyrinėtojas knygose nemažai dėmesio skiria jėgos struktūrų veiksmams. Būtent jos susidorojo ir su A. Dragūnu.

– Prisiminkime, kad Lietuva išgyveno ne vieną okupaciją. Patyrėme tiek sovietų, tiek vokiečių agresiją. Vyko okupantų kaita. Sovietų valdžia Baudžiamajame kodekse buvo numačiusi, kaip aš jį vadinu, prakeiktąjį 58-ąjį straipsnį už tariamą tėvynės išdavimą. Sovietai paskelbė, kad neva Lietuva pati pasiprašė prisijungimo į SSRS, todėl taikė šią Baudžiamojo kodekso nuostatą žmonėms, kuriuos sovietai kaltino dėl santykių su vokiečių okupantu, – kalbėjo J. Nairanauskas.

Jo knygoje „Žygaičių valsčiaus burmistras“ pabrėžiama, kad tiek Vokietija, tiek Sovietų sąjunga prieš okupuotą Lietuvą pasitelkė terorą ir naikino krašto žmones, alino jo ūkį, slopino kultūrą ir religiją. Tiek rusų, tiek vokiečių okupantams, anot istorijos tyrinėtojo, žmonių likimas nerūpėjo, tačiau buvo siekiama nubausti nepaklusnius gyventojus, kuriuos norėta pavergti kaip nemokamą darbo jėgą. 

Tragiškas A. Dragūno likimas

J. Nairanauskas pasakojo, kad A. Dragūnas buvo Žygaičių valsčiaus viršaitis, šias pareigas ėjęs 1942–1944 metais. Kadangi rusų kalboje nėra lietuviško žodžio „viršaitis“ atitikmens, todėl J. Nairanauskas knygoje vartoja žodį „burmistras“.

Žygaičių valsčiaus administravimo centru XX a. pradžioje paskelbtas Sartininkų miestelis, o vėliau – Žygaičiai. 

Nuotrauka
nairanauskas

J. Nairanauskas aptiko dokumentus, kuriuose matyti, jog prieš A. Dragūną Tauragės apskrities NKVD skyrius 1945 m. pradėjo baudžiamąją bylą. Žygaičių valsčiaus viršaitis buvo sulaikytas 1945 m. sausio 10-ąją.

Prieš tai, sausio 8-ąją, buvo surašytas tardymo protokolas, kuriame – liudytojo Juozo Stonio parodymai. Juose vyriškis teigė, kad A. Dragūnas perspėjo, jog „bus labai blogai, jeigu ateis komunistai, jie lietuvius pjaus ir kars“. Tai buvo prilyginta antisovietinei veiklai. Be to, A. Dragūnas kaltintas tuo, jog tariamai ragino vietos gyventojus maistu, daiktais paremti vokiečių armiją, kad ši neįleistų rusų kariuomenės. Tardomas NKDV A. Dragūnas kalbėjo, jog po vokiečių atsitraukimo buvo planuojama organizuoti kovą prieš sovietų valdžią už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. A. Dragūnas prisipažino išdalijęs lapelius, kuriuose lietuviai raginti įstoti į Lietuvos išlaisvinimo armiją.

„1944 metų rugpjūčio mėnesį, kai prie Lietuvos pradėjo artėti Raudonoji armija, iš apskrities aš pradėjau gauti afišas, kurias aš turėjau savo Žygaičių valsčiuje dalinti kaimų seniūnams išklijavimui gatvėse ir ant namų sienų, t.y. paskelbti visiems gyventojams, kad Raudonoji armija artėja prie Lietuvos ir reikia padėdinėti vokiečiams, kad pastarieji Raudonosios armijos neįleistų. Tuose lapeliuose buvo parašyta, kad mūsų tėvynė yra pavojuje, todėl visiems lietuviams savo noru reikia įstoti į armiją už Lietuvos išlaisvinimą“, – tokie A. Dragūno žodžiai surašyti tardymo protokole. 

Be to, NKDV kaltinamojoje išvardoje yra nurodyta, kad esą A. Dragūnas aktyviai vykdė vokiečių valdžios nurodymus, vietos gyventojus vertė kasti apkasus, remontuoti kelius vokiečių kariuomenei.

Karo tribunolas 1945 metų birželio 21-ąją A. Dragūną nuteisė 10 metų laisvės atėmimo, iš kurių 5 metus skirta kalėti lageryje. Dokumentuose pavyko aptikti informaciją, kas su vyriškiu nutiko po to. Pasirodo, kad jis buvo išvežtas į lagerį Rusijoje, Permės srityje, ir 1949 metų kovą mirė. 

Kaip teigia istorikas Tomas Vaisėta, nors Sovietų sąjunga skelbėsi esanti išvaduotoja, tačiau išties ji, antrąkart okupavusi Lietuvą, ir toliau tęsė visuomenės sovietizaciją. Ją lydėjo teroras – imtasi kruvinų represijų ir dar masiškesnių trėmimų. Tuo metu Lietuvą iš Maskvos ėmė valdyti Komunistų partija ir jos jėgos struktūros.Okupacijos laikotarpis skirstomas į keturis tarpsnius.

„Pirmuoju (1944–1953) Sovietų sąjungą valdė Stalinas, todėl jis vadinamas stalininiu. Jis pasižymėjo aršiausia Lietuvos sovietizacija: valstiečiai per prievartą suvaryti į kolūkius, visiškai panaikinta privati nuosavybė, o ekonomika centralizuota, menininkai privalėjo kurti pagal ideologines dogmas, tikintieji nebegalėjo laisvai išpažinti savo tikėjimo ir kt.“, – teigia T. Vaisėta.

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
partizanams renginys
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus. 
Nuotrauka
sungailiskiu
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Įkelta:
2022-11-03
Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 
Nuotrauka
prof
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-10-13
Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2022-10-06
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 
Nuotrauka
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
Nuotrauka
baltijos kelias
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Įkelta:
2022-07-27
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   
Nuotrauka
zukai
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
 Jančauskas
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
kronika
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Nuotrauka
Zima, prie barako.
Įkelta:
2022-02-22
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Nuotrauka
simonaitytė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
Nuotrauka
jonusaitis
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.