Tauragės žinios logotipas
Po artimųjų prašymo istorijos tyrinėtojas rado dokumentus, liudijančius tragišką likimą

Po artimųjų prašymo istorijos tyrinėtojas rado dokumentus, liudijančius tragišką likimą

Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.

Nagrinėja Žygaičių krašto žmonių likimą

J. Nairanauskas pasakojo istorija plačiau pradėjęs domėtis tuomet, kai suprato, jog žmonės yra įsitikinę, esą Žygaičių krašte neįvyko nieko svarbaus.

– Tuo metu pajutau entuziazmą žūtbūt įrodyti, kad yra visiškai kitaip – čia gyveno žmonės, kurie kovojo ir kentėjo, – sakė jis.

Istorijos tyrinėtojas išleido ne vieną istorijos knygą apie Tauragės regioną, tarp jų – „Žygaičių kraštasׅ“, „Žygaičių valsčiaus Lietuvos laisvės armija“. Jis nemažai dėmesio skiria būtent Žygaičių kaimo žmonėms.

– Siekiu, kad šios asmenybės nebūtų pamirštos. Manau, kad svarbu kalbėti apie tai, ką Žygaičių krašte gyvenę žmonės patyrė per svarbius Lietuvai įvykius, – sakė pašnekovas.

Pažinojo šeimą

J. Nairanauskas teigia pradėjęs ieškoti medžiagos Lietuvos ypatingajame archyve. Istorijos paslapčių tyrinėjimas daugeliui asocijuojasi su ilgas dienas besitęsiančiu naršymu dokumentuose, tačiau išties viskas vyksta kiek kitaip. Archyvo dokumentai prieš juos atveriant visuomenei yra patikrinami istorikų, kurie sužymi, apie ką juose kalbama. J. Nairanauskas kalbėjo, kad tuomet siunčia užklausą su prašymu parodyti visus dokumentus, kuriuose paminėta kokia nors pavardė, vieta ar panašiai ir tada gauna pažymą, kokiuose dokumentuose reikia ieškoti informacijos. Ir tik tuomet, užsisakius dokumentus, jie pasiekia istorijos tyrinėtoją. Taip buvo ir tyrinėjant A. Dragūno likimą.

– Pažinojau jo šeimą. Vienas nuo kito netoli gyvename, esame iš to paties Žygaičių kaimo. Artimieji vis užsimindavo, kad žmogus yra dingęs. Niekas nežinojo, kur būtent jis prapuolė. Jie sužinojo, kad domiuosi istorija, nagrinėju archyvus. Taigi kreipėsi prašydami pagalbos. Ėmiausi darbo ir radau dokumentų, kurie pasakoja apie Antano Dragūno likimą, – kalbėjo pašnekovas.

Taip gimė knyga „Žygaičių valsčiaus burmistras“.

Prieš lietuvius taikytos okupantų represijos – itin skausmingos, sugriovusios likimus. Tai liudijantys dokumentai J. Nairanauskui kartais taip pat sukelia įvairių emocijų.

– Užgaunamos jautriausios stygos, tad labai natūralu, jog tampa ir pikta, ir liūdna, ir graudu, – neslėpė jis.

Okupantų kaita

Istorijos tyrinėtojas knygose nemažai dėmesio skiria jėgos struktūrų veiksmams. Būtent jos susidorojo ir su A. Dragūnu.

– Prisiminkime, kad Lietuva išgyveno ne vieną okupaciją. Patyrėme tiek sovietų, tiek vokiečių agresiją. Vyko okupantų kaita. Sovietų valdžia Baudžiamajame kodekse buvo numačiusi, kaip aš jį vadinu, prakeiktąjį 58-ąjį straipsnį už tariamą tėvynės išdavimą. Sovietai paskelbė, kad neva Lietuva pati pasiprašė prisijungimo į SSRS, todėl taikė šią Baudžiamojo kodekso nuostatą žmonėms, kuriuos sovietai kaltino dėl santykių su vokiečių okupantu, – kalbėjo J. Nairanauskas.

Jo knygoje „Žygaičių valsčiaus burmistras“ pabrėžiama, kad tiek Vokietija, tiek Sovietų sąjunga prieš okupuotą Lietuvą pasitelkė terorą ir naikino krašto žmones, alino jo ūkį, slopino kultūrą ir religiją. Tiek rusų, tiek vokiečių okupantams, anot istorijos tyrinėtojo, žmonių likimas nerūpėjo, tačiau buvo siekiama nubausti nepaklusnius gyventojus, kuriuos norėta pavergti kaip nemokamą darbo jėgą.

Tragiškas A. Dragūno likimas

J. Nairanauskas pasakojo, kad A. Dragūnas buvo Žygaičių valsčiaus viršaitis, šias pareigas ėjęs 1942–1944 metais. Kadangi rusų kalboje nėra lietuviško žodžio „viršaitis“ atitikmens, todėl J. Nairanauskas knygoje vartoja žodį „burmistras“.

Žygaičių valsčiaus administravimo centru XX a. pradžioje paskelbtas Sartininkų miestelis, o vėliau – Žygaičiai.

J. Nairanauskas aptiko dokumentus, kuriuose matyti, jog prieš A. Dragūną Tauragės apskrities NKVD skyrius 1945 m. pradėjo baudžiamąją bylą. Žygaičių valsčiaus viršaitis buvo sulaikytas 1945 m. sausio 10-ąją.

Prieš tai, sausio 8-ąją, buvo surašytas tardymo protokolas, kuriame – liudytojo Juozo Stonio parodymai. Juose vyriškis teigė, kad A. Dragūnas perspėjo, jog „bus labai blogai, jeigu ateis komunistai, jie lietuvius pjaus ir kars“. Tai buvo prilyginta antisovietinei veiklai. Be to, A. Dragūnas kaltintas tuo, jog tariamai ragino vietos gyventojus maistu, daiktais paremti vokiečių armiją, kad ši neįleistų rusų kariuomenės. Tardomas NKDV A. Dragūnas kalbėjo, jog po vokiečių atsitraukimo buvo planuojama organizuoti kovą prieš sovietų valdžią už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. A. Dragūnas prisipažino išdalijęs lapelius, kuriuose lietuviai raginti įstoti į Lietuvos išlaisvinimo armiją.

„1944 metų rugpjūčio mėnesį, kai prie Lietuvos pradėjo artėti Raudonoji armija, iš apskrities aš pradėjau gauti afišas, kurias aš turėjau savo Žygaičių valsčiuje dalinti kaimų seniūnams išklijavimui gatvėse ir ant namų sienų, t.y. paskelbti visiems gyventojams, kad Raudonoji armija artėja prie Lietuvos ir reikia padėdinėti vokiečiams, kad pastarieji Raudonosios armijos neįleistų. Tuose lapeliuose buvo parašyta, kad mūsų tėvynė yra pavojuje, todėl visiems lietuviams savo noru reikia įstoti į armiją už Lietuvos išlaisvinimą“, – tokie A. Dragūno žodžiai surašyti tardymo protokole.

Be to, NKDV kaltinamojoje išvardoje yra nurodyta, kad esą A. Dragūnas aktyviai vykdė vokiečių valdžios nurodymus, vietos gyventojus vertė kasti apkasus, remontuoti kelius vokiečių kariuomenei.

Karo tribunolas 1945 metų birželio 21-ąją A. Dragūną nuteisė 10 metų laisvės atėmimo, iš kurių 5 metus skirta kalėti lageryje. Dokumentuose pavyko aptikti informaciją, kas su vyriškiu nutiko po to. Pasirodo, kad jis buvo išvežtas į lagerį Rusijoje, Permės srityje, ir 1949 metų kovą mirė.

Kaip teigia istorikas Tomas Vaisėta, nors Sovietų sąjunga skelbėsi esanti išvaduotoja, tačiau išties ji, antrąkart okupavusi Lietuvą, ir toliau tęsė visuomenės sovietizaciją. Ją lydėjo teroras – imtasi kruvinų represijų ir dar masiškesnių trėmimų. Tuo metu Lietuvą iš Maskvos ėmė valdyti Komunistų partija ir jos jėgos struktūros.Okupacijos laikotarpis skirstomas į keturis tarpsnius.

„Pirmuoju (1944–1953) Sovietų sąjungą valdė Stalinas, todėl jis vadinamas stalininiu. Jis pasižymėjo aršiausia Lietuvos sovietizacija: valstiečiai per prievartą suvaryti į kolūkius, visiškai panaikinta privati nuosavybė, o ekonomika centralizuota, menininkai privalėjo kurti pagal ideologines dogmas, tikintieji nebegalėjo laisvai išpažinti savo tikėjimo ir kt.“, – teigia T. Vaisėta.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

TOP 5 vietos, kuriose galite išbandyti savo sėkmę kelionėse

Kelionės – tai ne tik puiki galimybė pamatyti pasaulį, bet ir proga patirti įspūdžių, susijusių su sėkme ir netikėtumais. Kartais užtenka vieno drąsaus žingsnio ar sprendimo, kad kelionė taptų ne tik nuotykiu, bet ir įsimintina laimėjimų istorija. Šiame straipsnyje pristatome penkias išskirtines vietas, kuriose galite išb

2025 metų biudžetas: padidės dirbančiųjų pajamos, senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels ir kitos išmokos

Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2025 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens i&scaro

Sausį „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas

Nuo kitų metų „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, m

Naujosios bibliotekos direktorės laukia dideli iššūkiai

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorės konkursą laimėjo Žaneta Maziliauskienė – Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, visus metus laikinai vykdžiusi direktorės funkcijas. Naujas pareigas ji pradės eiti nuo sausio 2 dienos. „Šiandien rašau  pareiškimą a

Vasaros iššūkiai: kaip tinkamai prižiūrėti padangas, kad jos tarnautų ilgiau?

Vasarą padangos patiria įvairių išbandymų – nuo aukštos temperatūros iki ilgų kelionių dideliu greičiu. Netinkama priežiūra gali lemti greitesnį jų dėvėjimąsi, o tai ne tik sumažina saugumą, bet ir reikalauja papildomų išlaidų. Tinkamai prižiūrėdami padangas galite prailginti jų tarnavimo laiką ir užtikrinti geresnį sukib

Nutarta: miestas nori susigrąžinti puošniausią pastatą Tauragėje

Trečiadienį Tauragės rajono taryba pritarė visuomenės susižavėjimo sulaukusiai idėjai savivaldybės administracijai įsigyti šiuo metu privačiose rankose esantį Tauragės banko pastatą. Priimtas sprendimas pradėti procedūras siekiant įvertinti galimybę pirkti šį istorinį pastatą už konkrečią kainą, kurią atskiru sprendimu dar turės priim

Kokios yra kadastrinių matavimų taisyklės?

Kadastriniai matavimai – svarbus procesas, leidžiantis nustatyti nekilnojamojo turto ribas, tikslų plotą ir kitus reikšmingus parametrus. Lietuvoje šie matavimai atliekami pagal griežtai reglamentuotas taisykles, kurios užtikrina tikslumą ir atitiktį teisės aktams. Kas yra kadastriniai matavimai? Tai procesas, kurio metu atlie

Kur keliauti su mažu biudžetu?

Kelionės su mažu biudžetu dažnai laikomos kompromisų pilnu išbandymu, tačiau tai nėra tiesa. Jei mokate planuoti ir žinote, kur ieškoti, galite atrasti daugybę nebrangių, tačiau puikių kelionių krypčių. Šiame straipsnyje pateikiame keletą patarimų ir rekomendacijų, kur keliauti, kad sutaupytumėte, bet kartu patirtumėte nei&scar

Pokyčiai Tauragės rajono savivaldybės taryboje

Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Tauragės savivaldybės tarybos narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos nario įgaliojimus nutrūkus nesuėjus terminui. R. Bandzinaitę-Latožienę Tauragės savivaldybės taryboje pakeis Liberalų sąraše pirmoji tarybos nario mandato negavusi kandidatė Sonata Jurgil

ALFONSAS ČEPAUSKAS: „Dar esu ir kažką veikiu nors „apsisukimai" sumažėjo“

Visada džiaugiuosi, kai parašo dailininkas, kraštietis, Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Tauragės apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“ Alfonsas Čepauskas. Jo neišmatuojamoje ir neaprėpiamoje kūrybos versmėje visada randama naujienų. Ar tai būna nauji dailės, grafikos darbai, ar skulptūros

Tradicijų puoselėjimas advento ir kalėdiniu laikotarpiu

Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą, kuriame raginama puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir kalėdiniu laikotarpiu. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą i

Stipraus vėjo verčiami medžiai laidus nutraukė tūkstantyje šalies vietų

Pirmadienį gūsingo vėjo išversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nemažai žalos tinklui. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, iš viso yra daugiau 1000 pažeistų tinklo vietų, kur reikia atlikti remonto darbus. Padarinius operatyviai šalina daugiau kaip 200 brigadų, tačiau darbus sunkina tebe&