Archyvų paslaptys

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 

Pirmieji projekto darbai prasidėjo nuo parodos, skirtos I. Simonaitytės 125-mečiui, kurią surengė B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka, aplankymo. Bibliotekos darbuotoja ne tik supažindino su beveik visomis rašytojos knygomis, bet ir atskleidė įdomių jos gyvenimo faktų. 

– Mokiniams buvo labai keista, kad į mokyklinį suolą moteris, parašiusi daugybę romanų, atsisėdo jau būdama garbingo amžiaus, o mokyklos nelankė dėl ligos, kuri ją lydėjo visą gyvenimą. Jaunuolius sudomino ir kitos projekto užduotys – jie  ėmėsi tyrinėti rašytojos gyvenimo faktus, artimų žmonių atsiminimus, skaitė kūrinius ir domėjosi, kaip tie kūriniai buvo vertinami tuometinės valdžios, eilinių skaitytojų, – pasakojo L. Tekorienė. 

Nuotrauka

Daugiausia dėmesio projektiniame darbe skirta garsiosios rašytojos sąsajų su Taurage, jos apylinkėmis, žmonėmis paieškoms. 

Projekto baigiamasis renginys leido visiems – ir mokiniams, ir mokytojoms pasidžiaugti, kad progimnazijos aštuntokai, nuoširdžiai dirbę beveik du mėnesius, surinko daug vertingos medžiagos apie rašytojos I. Simonaitytės gyvenimą, kūrybinį palikimą, įsitikino, kad rašytojos knygos buvo labai vertinamos, pelnė net aukščiausius apdovanojimus. 

Nuotrauka

– Pakeliavę po miestą ir apylinkes moksleiviai fotografijose fiksavo Ievos Simonaitytės gatvę, Tauragės konvencijos paminklą, Požerūnų kaimą, mat vienoje iš knygų buvo atrastos tokios eilutės: ,,Tarp 1930 ir maždaug 1934 m. aš keletą kartų vasarojau Tauragės majorate, kuris tuokart buvo daktaro Majoraičio žinioje. Kiekvieną kartą lankydavome Požerūnų paminklą. Paminklas tada stovėjo ant kranto slėnio, kuris jau buvo pavirtęs pieva. Tame slėnyje tekėjo upelis, jau nebe toks gilus. Prie šito upelio, slėnyje, radome kažkokio fundamento liekanas. Netoli gyvenantys žmonės mums aiškino, kad čia kadaise buvo vandens malūnas. Mes, katrie aną paminklą lankėme, šiek tiek daugiau žinojome apie paminklą ir dėl to jis mums buvo įdomus, taip pat ir apie malūną žinia nebuvo svetima“, – projekto įspūdžiais dalijosi L. Tekorienė. 

Aštuntokams tikras atradimas buvo ir mokytojos, fotografės Onos Pajedaitės knyga ,,Ji buvo Simonaitytė“ (1988), nes ten buvo rasta nuotraukų su tauragiškiu, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupu Jonu Viktoru Kalvanu. Pasirodo, rašytoja ne kartą buvo susitikusi su vyskupu, kreipėsi į jį dėl savo globėjo kunigo E. Bleiveiso palaikų perkėlimo ir artimų giminaičių laidojimo. Šiuos faktus patvirtino ir pakalbinti vyskupo artimieji, kurie dar atsimena pasakojimus apie rašytojos ir vyskupo J. V. Kalvano draugystę. 

Bet vien tik sausi faktai ir prisiminimai, kad ir kokie iškalbingi būtų, visada nublanksta prieš gyvą žodį, jausmą, emociją. Todėl I. Simonaitytės kūrybos pristatymui buvo pasirinktos ištraukos iš svarbiausio ir ryškiausio kūrinio – romano ,,Aukštujų Šimonių likimas". Už jį I.Simonaitytė 1935 metais pelnė Lietuvos valstybinę literatūros premiją ir į lietuvių literatūrą iš karto atėjo kaip brandi rašytoja. 

Nuotrauka

,,Aukštujų Šimonių likimas“ – tai kronikinio pobūdžio veikalas, Šimonių šeimos vaizdais atskleidžiąs visos Mažosios Lietuvos tragišką likimą. Puikios skaitovės Viltė, Lavija ir Emilija, mokyklos bibliotekos vedėja Vilma Venckienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lina labai pasistengė, kad jų skaitomos romano ištraukos prikaustytų klausytojus, sudomintų ir įtrauktų, nukeltų į tuos senus laikus, kuriuos mena ,,senasis bajoro Šimonio rūmų bokštas“.

– Net du mėnesius Martyno Mažvydo progimnazijos aštuntokai skyrė rašytojai, kurios nėra mokyklinėje programoje, tačiau dabar ji tikrai yra mūsų visų širdyse ir mintyse. Galima drąsiai teigti, kad bibliotekoje ramiai gulėję Ievos Simonaitytės raštai ras ir naujų gerbėjų, – teigė projekto sumanytoja L. Tekorienė. 

Nuotrauka