Iš tremtinės Adolfinos Valinčiūtės-Martutaitienės prisiminimų
- Aušra NORVILIENĖ
- Vasario 22, 2022
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Pasak Albinos Skirienės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo sekretorės, šiandien Tauragės rajone buvusių tremtinių belikę apie 650. Šis skaičius netikslus, nes kasdien jų gretos retėja, ypač mažai informacijos gaunama apie tremtinius, gyvenančius rajone. Aktyvesni senjorai noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, dažnai užsuka ir į Tremties ir rezistencijos muziejų. Pastebėjau, kad daugelis jų dažniausiai ilgiau užsibūna tremtinių nuotraukų ekspozicijos kambaryje – mažu pamatys save, pažįstamą veidą ar pažįstamą vietovę... O pamatę, kas su nostalgija, kas skausminga širdgėla, dalijasi savo prisiminimais. Taip ir Adolfina Martutaitienė, pamačiusi nuotraukas su Zimos vaizdais, mielai sutiko pasidalinti jaunystės atsiminimais.
Viduryje – Adolfina. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka
Adolfina Valinčiūtė-Martutaitienė gimė 1942 m. liepos 24 d. Tauragės rajone, Aneliškės k. Šeimoje augo 4 vaikai: be Adolfinos, dar buvo sesė ir 2 broliai. Tėvai buvos stambūs ūkininkai, turėjo per 50 ha žemės, pastatai buvo plytiniai, graži sodyba stovėjo ant Šešuvies kranto. Tėvas augino eržilus, arklius, kurie buvo žinomi aplink visą Tauragę. Ūkiui prižiūrėti buvo samdomi bernai. Santykiai tarp samdinių ir šeimininkų buvo draugiški – tai rodo faktas, kad vienas iš bernų Stonys Bronislovas buvo Adolfinos krikšto tėvas. Adolfina iš tikrųjų gimė gegužę, bet, kaip tada buvo madinga, krikštynoms reikėjo iškelti balių, o jam reikėjo pasiruošti. Bet mergaitei susirgus krikštynas teko nukelti. Tėvas Antanas Valinčius visoje Aneliškėje buvo žinomas kaip labai vaišingas žmogus, didelis Lietuvos patriotas. Mama Onutė Urbutytė buvo gerbiama už savo darbštumą. Kartu su bernais dirbdavo laukuose – net pagimdžiusi vaiką, paguldžiusi jį į pradalgę, moteris toliau dirbdavo kartu. Kepdavo skanią duoną. Pokario metu tėveliai dosniai rėmė dažnai pas juos užklysdavusius partizanus.
Lietuvių palydėtuvės į Lietuvą. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka
Atrodo, kiekviena valdžia, kiekviena valstybė džiaugiasi ir didžiuojasi turėdama darbščius, pasiturinčius ūkininkus, protingus, išsilavinusius valstybės tarnautojus, deja, sovietinei valdžiai tokie žmonės buvo „prakeikti kapitalistai“, „liaudies priešai“, „tėvynės išdavikai“… Ir su tokiais reikia susidoroti – nuteisiant, ištremiant, įkalinant...
Ištremti buvo ir Valinčiai. Mamą su mergaitėmis ir 1 sūnumi išvežė 1948 m. gegužės 22 d. Išvežė iš Tauragės geležinkelio stoties į Irkutsko sritį, į Zimą, Adolfinai tada buvo 6 metukai. Kareiviai būtų leidę mažąją Adolfiną palikti giminaičiams, bet pati Adolfina verkė apsikabinusi mamos kojas, kad tik mama jos nepaliktų. Adolfina atsimena, kad vagone žmonių buvo labai daug. Gamtinius reikalus atlikdavo kibire. Sustojus traukiniui visi bėgdavo atsigerti vandens. Kelionė truko ilgai, kiek pamena, nepilną mėnesį. Maisto šeima kažkiek buvo įsidėjusi, paskui gaudavo siuntinius iš giminių.
Prie barako. Lietuvių palydėtuvės į Lietuvą. Viršutinėje eilėj antra iš dešinės stovi Adolfinos sesuo. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka
Atvežus į vietą visus apgyvendino barakuose. Barake šeima turėjo 1 kambariuką, kadangi vietos buvo labai nedaug, miegoti eidavo į tvartuką. Turėjo patalus, tad spaudžiant 40–45 laipsnių šalčiui susisukdavo į juos, kad nesušaltų. Gyveno skurdžiai, bet nebadavo. Gaudavo siuntinių, bulvių užsiaugindavo, prisirinkdavo uogų, grybų. Tėvas prie šeimos prisijungė po metų, nes kartu neišvežė, buvo kalėjime (paskui per kalėjimus taip ir atvežė iki Zimos), o kitas brolis per trėmimą pabėgo, jis ir liko Lietuvoje. Po kiek laiko pas Valinčius į Sibirą, į Zimą, savo noru atvyko ir buvęs samdinys, Adolfinos krikšto tėvas Bronislovas Stonys.
Zimos vidurinė mokykla. Adolfina sėdi 2 suole, šalia mokytojos. Apie 1952, 1953 m. Asmeninio albumo nuotrauka
Adolfina nuo 12 metų pradėjo dirbti lentpjūvėje, į vagonus kraudavo lentas. Dirbo 3 pamainomis. Dėl darbo mergina perėjo į vakarinę mokyklą. Kai pamaina būdavo per pamokas, į mokyklą nenueidavo. Mama taip pat dirbo lentpjūvėje. Tėvas dirbo ir dieną, ir naktį: naktį sargu, dieną – gamykloje šaltkalviu. Atlygis priklausė nuo pakrautų vagonų. Kai rusai švęsdavo savo šventes, lietuviai stengdavosi papildomai dirbti. Kai tėvas sargaudavo, jis užsiimdavo vagonus ir šeima – mama, 2 dukros, 1 sūnus ir tėvas – per 2 dienas pakraudavo 10 vagonų lentų.
Adolfina Sibire baigė vidurinę mokyklą. Mokyklą lankė lietuvių tremtinių vaikai, kaip mena Adolfina, mokytoja buvo rusė Ana Ragozina. Paklausta apie lietuviškas šventes, mano pašnekovė teigė, kad lietuviai jas švęsdavo, buvo švenčiamos ir religinės šventės. Puikiai pamena, kaip vyko pirmoji komunija, buvo atvykęs kunigas net iš pačios iš Lietuvos. Zimoje mišios vykdavo miestelio kultūros namuose. Santykiai su rusais buvo geri. Ji mažai su jais bendravo, į šokius nevaikščiojo, nes labai mėgo skaityti. Knygų gaudavo iš vietinės bibliotekos, dėl to skaitė tik rusiškas knygas.
Į Lietuvą, į Tauragę, pirmasis sugrįžo tėvas, tai buvo 1958 m. Daržų gatvėje nusipirko namelį. Adolfina su mama grįžo vėliau, 1960 m., nes ji norėjo baigti vidurinę mokyklą. Kai grįžo į Lietuvą, jai buvo 18 m. Vėliau įstojo į Kaliningrado prekybos technikumą, nes mokslai geriau sekėsi rusų kalba. Sesuo grįžo dar vėliau, nes Zimoje jau buvo sukūrusi šeimą (su lietuviu). Deja, kai grįžo, jos niekas neregistravo, todėl ji turėjo registruotis Kaliningrado srityje ir ten apsigyveno.
Adolfinos vyras Antanas Martutaitis, gimęs 1938 m., išvežtas nebuvo, bet šeima į tremiamųjų sąrašą buvo įtraukta. 1949 m. pavasarį Martutaičių sodybą Skaudvilės valsčiaus Varnaičų kaime apsupo „liaudies gynėjai“. Kadangi šeima buvo įspėta apie galimą ištrėmimą, tad tam jau buvo pasiruošusi. Pastebėję pavojų visa šeima – tėvai, Antanas ir sesuo per slaptą išėjimą išėjo iš namų ir, pasinaudoję tamsa, pasislėpė Šaltuonos upės pakrantėse. Vėliau slapstėsi pas kaimynus, giminaičius. Į priverstinai paliktus namus galėjo sugrįžti tik po Stalino mirties 1953 m.
Tai buvo dar viena istorija apie tremtį. Jų išties daug, ir visos jos unikalios. Unikalios gyvenimiška patirtimi, susiklosčiusiais likimais. Kažkam likimas buvo dosnesnis, kažkam, deja… Tūkstančių gyvybė, meilė, sveikata ir laimė pranyko Sibiro platybėse. O gyvieji, kol gali, tol kalba, nes jie – gyvi liudininkai šio, manau, paties sudėtingiausio Lietuvos istorijos laikotarpio. Išklausykim, priimkim ir gerbkim savo tautos istoriją. „Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius.
Daugiau naujienų
- Vakar
TOP 5 vietos, kuriose galite išbandyti savo sėkmę kelionėse
Kelionės – tai ne tik puiki galimybė pamatyti pasaulį, bet ir proga patirti įspūdžių, susijusių su sėkme ir netikėtumais. Kartais užtenka vieno drąsaus žingsnio ar sprendimo, kad kelionė taptų ne tik nuotykiu, bet ir įsimintina laimėjimų istorija. Šiame straipsnyje pristatome penkias išskirtines vietas, kuriose galite išb
- Vakar
2025 metų biudžetas: padidės dirbančiųjų pajamos, senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels ir kitos išmokos
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2025 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens i&scaro
- Gruodžio 19, 2024
Sausį „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas
Nuo kitų metų „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, m
- Gruodžio 19, 2024
Naujosios bibliotekos direktorės laukia dideli iššūkiai
Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorės konkursą laimėjo Žaneta Maziliauskienė – Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, visus metus laikinai vykdžiusi direktorės funkcijas. Naujas pareigas ji pradės eiti nuo sausio 2 dienos. „Šiandien rašau pareiškimą a
- Gruodžio 19, 2024
Vasaros iššūkiai: kaip tinkamai prižiūrėti padangas, kad jos tarnautų ilgiau?
Vasarą padangos patiria įvairių išbandymų – nuo aukštos temperatūros iki ilgų kelionių dideliu greičiu. Netinkama priežiūra gali lemti greitesnį jų dėvėjimąsi, o tai ne tik sumažina saugumą, bet ir reikalauja papildomų išlaidų. Tinkamai prižiūrėdami padangas galite prailginti jų tarnavimo laiką ir užtikrinti geresnį sukib
- Gruodžio 19, 2024
Nutarta: miestas nori susigrąžinti puošniausią pastatą Tauragėje
Trečiadienį Tauragės rajono taryba pritarė visuomenės susižavėjimo sulaukusiai idėjai savivaldybės administracijai įsigyti šiuo metu privačiose rankose esantį Tauragės banko pastatą. Priimtas sprendimas pradėti procedūras siekiant įvertinti galimybę pirkti šį istorinį pastatą už konkrečią kainą, kurią atskiru sprendimu dar turės priim
- Gruodžio 19, 2024
Kokios yra kadastrinių matavimų taisyklės?
Kadastriniai matavimai – svarbus procesas, leidžiantis nustatyti nekilnojamojo turto ribas, tikslų plotą ir kitus reikšmingus parametrus. Lietuvoje šie matavimai atliekami pagal griežtai reglamentuotas taisykles, kurios užtikrina tikslumą ir atitiktį teisės aktams. Kas yra kadastriniai matavimai? Tai procesas, kurio metu atlie
- Gruodžio 19, 2024
Kur keliauti su mažu biudžetu?
Kelionės su mažu biudžetu dažnai laikomos kompromisų pilnu išbandymu, tačiau tai nėra tiesa. Jei mokate planuoti ir žinote, kur ieškoti, galite atrasti daugybę nebrangių, tačiau puikių kelionių krypčių. Šiame straipsnyje pateikiame keletą patarimų ir rekomendacijų, kur keliauti, kad sutaupytumėte, bet kartu patirtumėte nei&scar
- Gruodžio 18, 2024
Pokyčiai Tauragės rajono savivaldybės taryboje
Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Tauragės savivaldybės tarybos narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos nario įgaliojimus nutrūkus nesuėjus terminui. R. Bandzinaitę-Latožienę Tauragės savivaldybės taryboje pakeis Liberalų sąraše pirmoji tarybos nario mandato negavusi kandidatė Sonata Jurgil
- Gruodžio 18, 2024
ALFONSAS ČEPAUSKAS: „Dar esu ir kažką veikiu nors „apsisukimai" sumažėjo“
Visada džiaugiuosi, kai parašo dailininkas, kraštietis, Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Tauragės apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“ Alfonsas Čepauskas. Jo neišmatuojamoje ir neaprėpiamoje kūrybos versmėje visada randama naujienų. Ar tai būna nauji dailės, grafikos darbai, ar skulptūros
- Gruodžio 17, 2024
Tradicijų puoselėjimas advento ir kalėdiniu laikotarpiu
Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą, kuriame raginama puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir kalėdiniu laikotarpiu. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą i
- Gruodžio 17, 2024
Stipraus vėjo verčiami medžiai laidus nutraukė tūkstantyje šalies vietų
Pirmadienį gūsingo vėjo išversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nemažai žalos tinklui. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, iš viso yra daugiau 1000 pažeistų tinklo vietų, kur reikia atlikti remonto darbus. Padarinius operatyviai šalina daugiau kaip 200 brigadų, tačiau darbus sunkina tebe&