Iš tremtinės Adolfinos Valinčiūtės-Martutaitienės prisiminimų
- Aušra NORVILIENĖ
- Vasario 22, 2022
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Pasak Albinos Skirienės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo sekretorės, šiandien Tauragės rajone buvusių tremtinių belikę apie 650. Šis skaičius netikslus, nes kasdien jų gretos retėja, ypač mažai informacijos gaunama apie tremtinius, gyvenančius rajone. Aktyvesni senjorai noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, dažnai užsuka ir į Tremties ir rezistencijos muziejų. Pastebėjau, kad daugelis jų dažniausiai ilgiau užsibūna tremtinių nuotraukų ekspozicijos kambaryje – mažu pamatys save, pažįstamą veidą ar pažįstamą vietovę... O pamatę, kas su nostalgija, kas skausminga širdgėla, dalijasi savo prisiminimais. Taip ir Adolfina Martutaitienė, pamačiusi nuotraukas su Zimos vaizdais, mielai sutiko pasidalinti jaunystės atsiminimais.
Viduryje – Adolfina. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka
Adolfina Valinčiūtė-Martutaitienė gimė 1942 m. liepos 24 d. Tauragės rajone, Aneliškės k. Šeimoje augo 4 vaikai: be Adolfinos, dar buvo sesė ir 2 broliai. Tėvai buvos stambūs ūkininkai, turėjo per 50 ha žemės, pastatai buvo plytiniai, graži sodyba stovėjo ant Šešuvies kranto. Tėvas augino eržilus, arklius, kurie buvo žinomi aplink visą Tauragę. Ūkiui prižiūrėti buvo samdomi bernai. Santykiai tarp samdinių ir šeimininkų buvo draugiški – tai rodo faktas, kad vienas iš bernų Stonys Bronislovas buvo Adolfinos krikšto tėvas. Adolfina iš tikrųjų gimė gegužę, bet, kaip tada buvo madinga, krikštynoms reikėjo iškelti balių, o jam reikėjo pasiruošti. Bet mergaitei susirgus krikštynas teko nukelti. Tėvas Antanas Valinčius visoje Aneliškėje buvo žinomas kaip labai vaišingas žmogus, didelis Lietuvos patriotas. Mama Onutė Urbutytė buvo gerbiama už savo darbštumą. Kartu su bernais dirbdavo laukuose – net pagimdžiusi vaiką, paguldžiusi jį į pradalgę, moteris toliau dirbdavo kartu. Kepdavo skanią duoną. Pokario metu tėveliai dosniai rėmė dažnai pas juos užklysdavusius partizanus.
Lietuvių palydėtuvės į Lietuvą. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka
Atrodo, kiekviena valdžia, kiekviena valstybė džiaugiasi ir didžiuojasi turėdama darbščius, pasiturinčius ūkininkus, protingus, išsilavinusius valstybės tarnautojus, deja, sovietinei valdžiai tokie žmonės buvo „prakeikti kapitalistai“, „liaudies priešai“, „tėvynės išdavikai“… Ir su tokiais reikia susidoroti – nuteisiant, ištremiant, įkalinant...
Ištremti buvo ir Valinčiai. Mamą su mergaitėmis ir 1 sūnumi išvežė 1948 m. gegužės 22 d. Išvežė iš Tauragės geležinkelio stoties į Irkutsko sritį, į Zimą, Adolfinai tada buvo 6 metukai. Kareiviai būtų leidę mažąją Adolfiną palikti giminaičiams, bet pati Adolfina verkė apsikabinusi mamos kojas, kad tik mama jos nepaliktų. Adolfina atsimena, kad vagone žmonių buvo labai daug. Gamtinius reikalus atlikdavo kibire. Sustojus traukiniui visi bėgdavo atsigerti vandens. Kelionė truko ilgai, kiek pamena, nepilną mėnesį. Maisto šeima kažkiek buvo įsidėjusi, paskui gaudavo siuntinius iš giminių.
Prie barako. Lietuvių palydėtuvės į Lietuvą. Viršutinėje eilėj antra iš dešinės stovi Adolfinos sesuo. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka
Atvežus į vietą visus apgyvendino barakuose. Barake šeima turėjo 1 kambariuką, kadangi vietos buvo labai nedaug, miegoti eidavo į tvartuką. Turėjo patalus, tad spaudžiant 40–45 laipsnių šalčiui susisukdavo į juos, kad nesušaltų. Gyveno skurdžiai, bet nebadavo. Gaudavo siuntinių, bulvių užsiaugindavo, prisirinkdavo uogų, grybų. Tėvas prie šeimos prisijungė po metų, nes kartu neišvežė, buvo kalėjime (paskui per kalėjimus taip ir atvežė iki Zimos), o kitas brolis per trėmimą pabėgo, jis ir liko Lietuvoje. Po kiek laiko pas Valinčius į Sibirą, į Zimą, savo noru atvyko ir buvęs samdinys, Adolfinos krikšto tėvas Bronislovas Stonys.
Zimos vidurinė mokykla. Adolfina sėdi 2 suole, šalia mokytojos. Apie 1952, 1953 m. Asmeninio albumo nuotrauka
Adolfina nuo 12 metų pradėjo dirbti lentpjūvėje, į vagonus kraudavo lentas. Dirbo 3 pamainomis. Dėl darbo mergina perėjo į vakarinę mokyklą. Kai pamaina būdavo per pamokas, į mokyklą nenueidavo. Mama taip pat dirbo lentpjūvėje. Tėvas dirbo ir dieną, ir naktį: naktį sargu, dieną – gamykloje šaltkalviu. Atlygis priklausė nuo pakrautų vagonų. Kai rusai švęsdavo savo šventes, lietuviai stengdavosi papildomai dirbti. Kai tėvas sargaudavo, jis užsiimdavo vagonus ir šeima – mama, 2 dukros, 1 sūnus ir tėvas – per 2 dienas pakraudavo 10 vagonų lentų.
Adolfina Sibire baigė vidurinę mokyklą. Mokyklą lankė lietuvių tremtinių vaikai, kaip mena Adolfina, mokytoja buvo rusė Ana Ragozina. Paklausta apie lietuviškas šventes, mano pašnekovė teigė, kad lietuviai jas švęsdavo, buvo švenčiamos ir religinės šventės. Puikiai pamena, kaip vyko pirmoji komunija, buvo atvykęs kunigas net iš pačios iš Lietuvos. Zimoje mišios vykdavo miestelio kultūros namuose. Santykiai su rusais buvo geri. Ji mažai su jais bendravo, į šokius nevaikščiojo, nes labai mėgo skaityti. Knygų gaudavo iš vietinės bibliotekos, dėl to skaitė tik rusiškas knygas.
Į Lietuvą, į Tauragę, pirmasis sugrįžo tėvas, tai buvo 1958 m. Daržų gatvėje nusipirko namelį. Adolfina su mama grįžo vėliau, 1960 m., nes ji norėjo baigti vidurinę mokyklą. Kai grįžo į Lietuvą, jai buvo 18 m. Vėliau įstojo į Kaliningrado prekybos technikumą, nes mokslai geriau sekėsi rusų kalba. Sesuo grįžo dar vėliau, nes Zimoje jau buvo sukūrusi šeimą (su lietuviu). Deja, kai grįžo, jos niekas neregistravo, todėl ji turėjo registruotis Kaliningrado srityje ir ten apsigyveno.
Adolfinos vyras Antanas Martutaitis, gimęs 1938 m., išvežtas nebuvo, bet šeima į tremiamųjų sąrašą buvo įtraukta. 1949 m. pavasarį Martutaičių sodybą Skaudvilės valsčiaus Varnaičų kaime apsupo „liaudies gynėjai“. Kadangi šeima buvo įspėta apie galimą ištrėmimą, tad tam jau buvo pasiruošusi. Pastebėję pavojų visa šeima – tėvai, Antanas ir sesuo per slaptą išėjimą išėjo iš namų ir, pasinaudoję tamsa, pasislėpė Šaltuonos upės pakrantėse. Vėliau slapstėsi pas kaimynus, giminaičius. Į priverstinai paliktus namus galėjo sugrįžti tik po Stalino mirties 1953 m.
Tai buvo dar viena istorija apie tremtį. Jų išties daug, ir visos jos unikalios. Unikalios gyvenimiška patirtimi, susiklosčiusiais likimais. Kažkam likimas buvo dosnesnis, kažkam, deja… Tūkstančių gyvybė, meilė, sveikata ir laimė pranyko Sibiro platybėse. O gyvieji, kol gali, tol kalba, nes jie – gyvi liudininkai šio, manau, paties sudėtingiausio Lietuvos istorijos laikotarpio. Išklausykim, priimkim ir gerbkim savo tautos istoriją. „Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius.
Daugiau naujienų
- Prieš 11 valandų
Ne tik duobės: ką vasarą dirba kelininkai?
Vasaros sezonui įsibėgėjus, AB „Kelių priežiūra“ specialistai valstybinės reikšmės keliuose dirba visu pajėgumu. Šiuo laikotarpiu atliekami ne tik važiuojamosios dalies remonto darbai, bet ir daugybė kitų saugiam eismui svarbių veiklų. Vasarą itin daug dėmesio skiriama kelio dangų defektų šalinimui. Ypač didelis dė
- Vakar
Plečiamas mokamų kelių tinklas: ką reikia žinoti transporto priemonių valdytojams?
Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui – į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Lengvųjų automobilių (M1) vairuotojams mokestis ir toliau taikomas nebus. Iki liepos 1 d. komerci
- Vakar
Fizinio ir emocinio balanso ribų ieškantis šiuolaikinio cirko spektaklis keliaus po Lietuvą!
Menų spaustuvė ir šiais metais keliauja po Lietuvą su sklaidos projektu, kuriame pristatoma Nyderlandų trupė „Knot on hands“ ir jų šiuolaikinio cirko pasirodymas „Brace for Impact“. Birželio 26-29 dienomis šį darbą bus galima išvysti Tauragėje, Troškūnuose, Druskininkuose bei Užpaliuose!&nb
- Vakar
Jurbarko gyventojas nuteistas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais
Tauragės apylinkės teismo Jurbarko rūmai paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pripažino Jurbarko gyventoją L. S. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021 m. kovo mėnesį, gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VTMT) Tauragės departamento pranešimą, kad tarnybos darbuotojams a
- Vakar
Šilutės teisme nuteisti du klaipėdiečiai, apvogę negyvenamą sodybą
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai nuosprendžiu nuteisė K. G. ir V. Š., kurie per 5 kartus iš negyvenamos sodybos Šilutės rajone pagrobė metalo gaminių ir įrankių už daugiau nei 1000 eurų. Teismas nustatė, kad vyrai 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. iš neaptvertos teritorijos ir neužrakintų pastatų pavogė
- Vakar
Tvarkos psichologija: kodėl svarbu, kad kiekvienas daiktas turėtų savo vietą?
Tvarka – tai ne tik vizualinis estetinis pojūtis. Tai mūsų kasdienybės pagrindas, kuris veikia produktyvumą, nuotaiką ir net sprendimų priėmimą. Tyrimai rodo, kad organizuota aplinka padeda susikaupti, mažina stresą ir taupo laiką. Tačiau dažnai pamirštame, kad tvarka neatsiranda savaime – ją reikia kurti sąmoningai. Netvarka ka
- Vakar
Ar jūsų svetainės tekstai parduoda, ar tiesiog užima vietą?
Interneto svetainė – tai jūsų verslo veidas skaitmeninėje erdvėje. Tačiau ar kada pagalvojote, kiek iš tikrųjų jūsų tekstai prisideda prie pardavimų? Neretai puikiai atrodanti svetainė slepia silpną grandį – tekstus, kurie informuoja, bet neįtikina. Kalba, bet neparduoda. Turinio reikšmė šiuolaikinėje konkurencinėj
- Vakar
Šildomų grindų kilimėlis ir sveikata: kodėl tai geras pasirinkimas jautriems žmonėms?
Šaltuoju metų laiku vis daugiau žmonių ieško sprendimų, kaip užtikrinti komfortišką ir sveiką gyvenimo aplinką savo namuose. Vienas iš sprendimų, kuris sulaukia vis daugiau dėmesio, yra šildomų grindų kilimėlis. Šis paprastas, bet efektyvus būdas šildyti patalpas ne tik suteikia jaukumo, bet ir gali
- Vakar
Tremtis. Išgyvenimo ir vilties pamokos šiandienai
Tremtis – tai ne tik geografinis atstumas nuo Lietuvos iki Sibiro, bet tai ir didžiulė dvasinė kelionė per skausmą, netektį ir...viltį. Tai viena skaudžiausių Lietuvos istorijos patirčių, kai tūkstančiai žmonių buvo prievarta ištremti į tolimiausius, atšiauriausius Sibiro kraštus. Išvežti dėl savo įsitikinimų, dėl
- Birželio 14, 2025
Tauragės „Lions“ klubas pradeda naują tarnystės etapą – prezidentu inauguruotas Tadas Jarutis
Tauragės LIONS klubas, įžengdamas į septintuosius veiklos metus, iškilmingai pradėjo naują tarnystės etapą. Tradiciškai Tauragės pilies menėse vyko metinis klubo susirinkimas, kurio metu aptarti nuveikti darbai, išsakyti padėkos žodžiai ir simboliškai, perduodant klubo regalijas, inauguruotas naujasis klubo prezidentas T
- Birželio 13, 2025
Tauragėje nuskambės 14-asis poetų ir dainų atlikėjų festivalis „Prie garažų“.
Šią vasarą Tauragė vėl tampa atvira scena gyvam žodžiui ir muzikai – nuo liepos 22 dienos prasideda keturioliktasis festivalis „Prie garažų“! Tai vienas iš nedaugelio festivalių Lietuvoje, kuriame susipina profesionali kūryba, netradicinės erdvės ir jauki atmosfera tarp atlikėjų bei publikos. „Prie garažų&ldqu
- Birželio 13, 2025
Jaunimo kūrybinės stovyklos „Apversta Tauragė“ premjera – jau birželio 25 d.
Tauragės kultūros centras kviečia į išskirtinį renginį – jaunimo kūrybinės stovyklos „Apversta Tauragė“ rezultatų premjerą. Birželio 25 d. 18 val. Tauragės kultūros centro scenoje žiūrovai išvys jaunuolių sukurtą trumpametražį filmą ir spektaklį, kurių pagrindas – jų pačių išgyvenimai, patirtys, baimės i