Iš tremtinės Adolfinos Valinčiūtės-Martutaitienės prisiminimų
Įkelta:
2022-02-22
Zima, prie barako.

Zima, prie barako. Dešinėje stovi iš Lietuvos atvykęs kunigas. Apie 1955, 1956 m. Asmeninio archyvo nuotrauka

,
nuotrauka

Adolfina Martutaitienė Tremties ir rezistencijos muziejuje. Asmeninio albumo nuotrauka

,
nuotrauka

Adolfina prie vagono, į kurį buvo kraunamos lentos. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka

A
A

Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo.  Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.

Pasak Albinos Skirienės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo sekretorės, šiandien Tauragės rajone buvusių tremtinių belikę apie 650. Šis skaičius netikslus, nes kasdien jų gretos retėja, ypač mažai informacijos gaunama apie tremtinius, gyvenančius rajone. Aktyvesni senjorai noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, dažnai užsuka ir į Tremties ir rezistencijos muziejų. Pastebėjau, kad daugelis jų dažniausiai ilgiau užsibūna tremtinių nuotraukų ekspozicijos kambaryje – mažu pamatys save, pažįstamą veidą ar pažįstamą vietovę... O pamatę, kas su nostalgija, kas skausminga širdgėla, dalijasi savo prisiminimais. Taip ir Adolfina Martutaitienė, pamačiusi nuotraukas su Zimos vaizdais, mielai sutiko pasidalinti jaunystės atsiminimais.  

nuotrauka

Viduryje – Adolfina. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka

Adolfina Valinčiūtė-Martutaitienė gimė 1942 m. liepos 24 d. Tauragės rajone, Aneliškės k. Šeimoje augo 4 vaikai: be Adolfinos, dar buvo sesė ir 2 broliai. Tėvai buvos stambūs ūkininkai, turėjo per 50 ha žemės, pastatai buvo plytiniai, graži sodyba stovėjo ant Šešuvies kranto. Tėvas augino eržilus, arklius, kurie buvo žinomi aplink visą Tauragę. Ūkiui prižiūrėti buvo samdomi bernai. Santykiai tarp samdinių ir šeimininkų buvo draugiški – tai rodo faktas, kad vienas iš bernų Stonys Bronislovas buvo Adolfinos krikšto tėvas. Adolfina iš tikrųjų gimė gegužę, bet, kaip tada buvo madinga, krikštynoms reikėjo iškelti balių, o jam reikėjo pasiruošti. Bet mergaitei susirgus  krikštynas teko nukelti. Tėvas Antanas Valinčius visoje Aneliškėje buvo žinomas kaip labai vaišingas žmogus, didelis Lietuvos patriotas. Mama Onutė Urbutytė buvo gerbiama už savo darbštumą. Kartu su bernais dirbdavo laukuose – net pagimdžiusi vaiką, paguldžiusi jį į pradalgę, moteris toliau dirbdavo kartu. Kepdavo skanią duoną. Pokario metu tėveliai dosniai rėmė dažnai pas juos užklysdavusius partizanus. 

nuotrauka

Lietuvių palydėtuvės į Lietuvą. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka

Atrodo, kiekviena valdžia, kiekviena valstybė džiaugiasi ir didžiuojasi turėdama darbščius, pasiturinčius ūkininkus, protingus, išsilavinusius valstybės tarnautojus, deja, sovietinei valdžiai tokie žmonės buvo „prakeikti kapitalistai“, „liaudies priešai“, „tėvynės išdavikai“… Ir su tokiais reikia susidoroti – nuteisiant, ištremiant, įkalinant...

Ištremti buvo ir Valinčiai. Mamą su mergaitėmis ir 1 sūnumi išvežė 1948 m. gegužės 22 d. Išvežė iš Tauragės geležinkelio stoties į Irkutsko sritį, į Zimą, Adolfinai tada buvo 6 metukai. Kareiviai būtų leidę mažąją Adolfiną palikti giminaičiams, bet pati Adolfina verkė apsikabinusi mamos kojas, kad tik mama jos nepaliktų. Adolfina atsimena, kad vagone žmonių buvo labai daug. Gamtinius reikalus atlikdavo kibire. Sustojus traukiniui visi bėgdavo atsigerti vandens. Kelionė truko ilgai, kiek pamena, nepilną mėnesį. Maisto šeima kažkiek buvo įsidėjusi, paskui gaudavo siuntinius iš giminių. 

nuotrauka

Prie barako. Lietuvių palydėtuvės į Lietuvą. Viršutinėje eilėj antra iš dešinės stovi Adolfinos sesuo. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka

Atvežus į vietą visus apgyvendino barakuose. Barake šeima turėjo 1 kambariuką, kadangi vietos buvo labai nedaug, miegoti eidavo į tvartuką. Turėjo patalus, tad spaudžiant 40–45 laipsnių šalčiui susisukdavo į juos, kad nesušaltų. Gyveno skurdžiai, bet nebadavo. Gaudavo siuntinių, bulvių užsiaugindavo, prisirinkdavo uogų, grybų. Tėvas prie šeimos prisijungė po metų, nes kartu neišvežė, buvo kalėjime (paskui per kalėjimus taip ir atvežė iki Zimos), o kitas brolis per trėmimą pabėgo, jis ir liko Lietuvoje. Po kiek laiko pas Valinčius į Sibirą, į Zimą, savo noru atvyko ir buvęs samdinys, Adolfinos krikšto tėvas Bronislovas Stonys.

nuotrauka

Zimos vidurinė mokykla. Adolfina sėdi 2 suole, šalia mokytojos. Apie 1952, 1953 m. Asmeninio albumo nuotrauka

Adolfina nuo 12 metų pradėjo dirbti lentpjūvėje,  į vagonus kraudavo lentas. Dirbo 3 pamainomis. Dėl darbo mergina perėjo į vakarinę mokyklą. Kai pamaina būdavo per pamokas, į mokyklą nenueidavo. Mama taip pat dirbo lentpjūvėje. Tėvas dirbo ir dieną, ir naktį: naktį sargu, dieną –  gamykloje šaltkalviu. Atlygis priklausė nuo pakrautų vagonų. Kai rusai švęsdavo savo šventes, lietuviai stengdavosi papildomai dirbti. Kai tėvas sargaudavo, jis užsiimdavo vagonus ir šeima – mama, 2 dukros, 1 sūnus ir tėvas – per 2 dienas pakraudavo 10 vagonų lentų. 

Adolfina Sibire baigė vidurinę mokyklą. Mokyklą lankė lietuvių tremtinių vaikai, kaip mena Adolfina, mokytoja buvo rusė Ana Ragozina. Paklausta apie lietuviškas šventes, mano pašnekovė teigė, kad lietuviai jas švęsdavo, buvo švenčiamos ir religinės šventės. Puikiai pamena, kaip vyko pirmoji komunija, buvo atvykęs kunigas net iš pačios iš Lietuvos. Zimoje mišios vykdavo miestelio kultūros namuose. Santykiai su rusais buvo geri. Ji mažai su jais bendravo, į šokius nevaikščiojo, nes labai mėgo skaityti. Knygų gaudavo iš vietinės bibliotekos, dėl to skaitė tik rusiškas knygas. 

Į Lietuvą, į Tauragę, pirmasis sugrįžo tėvas, tai buvo 1958 m. Daržų gatvėje nusipirko namelį. Adolfina su mama grįžo vėliau, 1960 m., nes ji norėjo baigti vidurinę mokyklą. Kai grįžo į Lietuvą, jai buvo 18 m. Vėliau įstojo į Kaliningrado prekybos technikumą, nes mokslai geriau sekėsi rusų kalba. Sesuo grįžo dar vėliau, nes Zimoje jau buvo sukūrusi šeimą (su lietuviu). Deja, kai grįžo, jos niekas neregistravo, todėl ji turėjo registruotis Kaliningrado srityje ir ten apsigyveno.

Adolfinos vyras Antanas Martutaitis, gimęs 1938 m., išvežtas nebuvo, bet šeima į tremiamųjų sąrašą buvo įtraukta. 1949 m. pavasarį Martutaičių sodybą Skaudvilės valsčiaus Varnaičų kaime apsupo „liaudies gynėjai“. Kadangi šeima buvo įspėta apie galimą ištrėmimą, tad tam jau buvo  pasiruošusi. Pastebėję pavojų visa šeima – tėvai, Antanas ir sesuo per slaptą išėjimą išėjo iš namų ir, pasinaudoję tamsa, pasislėpė Šaltuonos upės pakrantėse. Vėliau slapstėsi pas kaimynus, giminaičius. Į priverstinai paliktus namus galėjo sugrįžti tik po Stalino mirties 1953 m. 

Tai buvo dar viena istorija apie tremtį. Jų išties daug, ir visos jos unikalios. Unikalios gyvenimiška patirtimi, susiklosčiusiais likimais. Kažkam likimas buvo dosnesnis, kažkam, deja… Tūkstančių gyvybė, meilė, sveikata ir laimė pranyko Sibiro platybėse. O gyvieji, kol gali, tol kalba, nes jie – gyvi liudininkai šio, manau, paties sudėtingiausio Lietuvos istorijos laikotarpio. Išklausykim, priimkim ir gerbkim savo tautos istoriją. „Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius.

spaudos

 

Zima, prie barako.

Zima, prie barako. Dešinėje stovi iš Lietuvos atvykęs kunigas. Apie 1955, 1956 m. Asmeninio archyvo nuotrauka

,
nuotrauka

Adolfina Martutaitienė Tremties ir rezistencijos muziejuje. Asmeninio albumo nuotrauka

,
nuotrauka

Adolfina prie vagono, į kurį buvo kraunamos lentos. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka

gedulo ir vilties
Gedulo ir vilties dieną minint: liūdnoji Tauragės krašto statistika
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
partizanai
Partizanų Antano ir Zigmo Sudeikių žūties minėjimas
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Jančauskas
Kartų parke – išskirtinis suoliukas pirmajam „Tauragės žinių“ leidėjui
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
simonaityte
Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
partizanai
Tauragiškiai atidavė pagarbą Kęstučio apygardos vadui Juozui Kasperavičiui
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
nairanauskas
Po artimųjų prašymo istorijos tyrinėtojas rado dokumentus, liudijančius tragišką likimą
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
kronika
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“: pilietinio pasipriešinimo simboliui – 50 metų
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Gerkiai: skaudviliškių šeima, nelikusi nuošalyje net pačiu sunkiausiu laiku
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
simonaitytė
Ieva Simonaitytė: Klaipėdos krašto metraštininkė, išskirtinio likimo asmenybė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
jonusaitis
Autentiškuose prisiminimuose atgyja tragiška Tauragės istorija
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
nuotrauka
„Ir ji čia kalėjo“
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Prisimintas Nikodemas Krapavickas – tremtinys, pedagogas, kraštotyrininkas 
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Legendinis partizanas, kuriam esame skolingi už laisvę
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.
k
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Laidojimo tradicijos: daug papročių nuėjo užmarštin 
Įkelta:
2021-10-27
Laikas keičia mūsų įpročius, koreguoja per amžius susiklosčiusias tradicijas. Mintis parašyti apie tai, kaip keičiasi žmogaus kelionės Anapilin kilo pavarčius Tauragės kultūros paveldo archyvą ir pastebėjus, kad daug papročių nueina užmarštin. Užmarštin nueis ir tai, kuo gyvename dabar. 
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Prisiminkime: Būdviečių pradinė mokykla iki 1940 metų
Įkelta:
2021-10-06
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Paskutiniam trėmimui į Sibirą – 70: operacija „Ruduo“ 
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
a
Nuotraukų koliažas
Tada buvo kiti laikai...
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Praeities liudininkai byloja: Toliušių šeimos išgyvenimai 
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
a
Asmeninio albumo nuotrauka
„Santakos“ muziejui – vertingos dovanos iš bičiulės rankų
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
kalvanas
Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas. 55 metai dvasinės tarnystės  
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
A
Sukaktis: nuo 1941 m. birželio sukilimo praėjo 80 metų
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Banko rūmai
Tarpukario tauragiškiai bijojo puošnių banko rūmų, tapusių miesto pasididžiavimu
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.