Iš tremtinės Adolfinos Valinčiūtės-Martutaitienės prisiminimų
Įkelta:
2022-02-22
Nuotrauka
Zima, prie barako.
Aprašymas

Zima, prie barako. Dešinėje stovi iš Lietuvos atvykęs kunigas. Apie 1955, 1956 m. Asmeninio archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Adolfina Martutaitienė Tremties ir rezistencijos muziejuje. Asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Adolfina prie vagono, į kurį buvo kraunamos lentos. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka

Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo.  Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.

Pasak Albinos Skirienės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo sekretorės, šiandien Tauragės rajone buvusių tremtinių belikę apie 650. Šis skaičius netikslus, nes kasdien jų gretos retėja, ypač mažai informacijos gaunama apie tremtinius, gyvenančius rajone. Aktyvesni senjorai noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, dažnai užsuka ir į Tremties ir rezistencijos muziejų. Pastebėjau, kad daugelis jų dažniausiai ilgiau užsibūna tremtinių nuotraukų ekspozicijos kambaryje – mažu pamatys save, pažįstamą veidą ar pažįstamą vietovę... O pamatę, kas su nostalgija, kas skausminga širdgėla, dalijasi savo prisiminimais. Taip ir Adolfina Martutaitienė, pamačiusi nuotraukas su Zimos vaizdais, mielai sutiko pasidalinti jaunystės atsiminimais.  

Nuotrauka
nuotrauka

Viduryje – Adolfina. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka

Adolfina Valinčiūtė-Martutaitienė gimė 1942 m. liepos 24 d. Tauragės rajone, Aneliškės k. Šeimoje augo 4 vaikai: be Adolfinos, dar buvo sesė ir 2 broliai. Tėvai buvos stambūs ūkininkai, turėjo per 50 ha žemės, pastatai buvo plytiniai, graži sodyba stovėjo ant Šešuvies kranto. Tėvas augino eržilus, arklius, kurie buvo žinomi aplink visą Tauragę. Ūkiui prižiūrėti buvo samdomi bernai. Santykiai tarp samdinių ir šeimininkų buvo draugiški – tai rodo faktas, kad vienas iš bernų Stonys Bronislovas buvo Adolfinos krikšto tėvas. Adolfina iš tikrųjų gimė gegužę, bet, kaip tada buvo madinga, krikštynoms reikėjo iškelti balių, o jam reikėjo pasiruošti. Bet mergaitei susirgus  krikštynas teko nukelti. Tėvas Antanas Valinčius visoje Aneliškėje buvo žinomas kaip labai vaišingas žmogus, didelis Lietuvos patriotas. Mama Onutė Urbutytė buvo gerbiama už savo darbštumą. Kartu su bernais dirbdavo laukuose – net pagimdžiusi vaiką, paguldžiusi jį į pradalgę, moteris toliau dirbdavo kartu. Kepdavo skanią duoną. Pokario metu tėveliai dosniai rėmė dažnai pas juos užklysdavusius partizanus. 

Nuotrauka
nuotrauka

Lietuvių palydėtuvės į Lietuvą. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka

Atrodo, kiekviena valdžia, kiekviena valstybė džiaugiasi ir didžiuojasi turėdama darbščius, pasiturinčius ūkininkus, protingus, išsilavinusius valstybės tarnautojus, deja, sovietinei valdžiai tokie žmonės buvo „prakeikti kapitalistai“, „liaudies priešai“, „tėvynės išdavikai“… Ir su tokiais reikia susidoroti – nuteisiant, ištremiant, įkalinant...

Ištremti buvo ir Valinčiai. Mamą su mergaitėmis ir 1 sūnumi išvežė 1948 m. gegužės 22 d. Išvežė iš Tauragės geležinkelio stoties į Irkutsko sritį, į Zimą, Adolfinai tada buvo 6 metukai. Kareiviai būtų leidę mažąją Adolfiną palikti giminaičiams, bet pati Adolfina verkė apsikabinusi mamos kojas, kad tik mama jos nepaliktų. Adolfina atsimena, kad vagone žmonių buvo labai daug. Gamtinius reikalus atlikdavo kibire. Sustojus traukiniui visi bėgdavo atsigerti vandens. Kelionė truko ilgai, kiek pamena, nepilną mėnesį. Maisto šeima kažkiek buvo įsidėjusi, paskui gaudavo siuntinius iš giminių. 

Nuotrauka
nuotrauka

Prie barako. Lietuvių palydėtuvės į Lietuvą. Viršutinėje eilėj antra iš dešinės stovi Adolfinos sesuo. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka

Atvežus į vietą visus apgyvendino barakuose. Barake šeima turėjo 1 kambariuką, kadangi vietos buvo labai nedaug, miegoti eidavo į tvartuką. Turėjo patalus, tad spaudžiant 40–45 laipsnių šalčiui susisukdavo į juos, kad nesušaltų. Gyveno skurdžiai, bet nebadavo. Gaudavo siuntinių, bulvių užsiaugindavo, prisirinkdavo uogų, grybų. Tėvas prie šeimos prisijungė po metų, nes kartu neišvežė, buvo kalėjime (paskui per kalėjimus taip ir atvežė iki Zimos), o kitas brolis per trėmimą pabėgo, jis ir liko Lietuvoje. Po kiek laiko pas Valinčius į Sibirą, į Zimą, savo noru atvyko ir buvęs samdinys, Adolfinos krikšto tėvas Bronislovas Stonys.

Nuotrauka
nuotrauka

Zimos vidurinė mokykla. Adolfina sėdi 2 suole, šalia mokytojos. Apie 1952, 1953 m. Asmeninio albumo nuotrauka

Adolfina nuo 12 metų pradėjo dirbti lentpjūvėje,  į vagonus kraudavo lentas. Dirbo 3 pamainomis. Dėl darbo mergina perėjo į vakarinę mokyklą. Kai pamaina būdavo per pamokas, į mokyklą nenueidavo. Mama taip pat dirbo lentpjūvėje. Tėvas dirbo ir dieną, ir naktį: naktį sargu, dieną –  gamykloje šaltkalviu. Atlygis priklausė nuo pakrautų vagonų. Kai rusai švęsdavo savo šventes, lietuviai stengdavosi papildomai dirbti. Kai tėvas sargaudavo, jis užsiimdavo vagonus ir šeima – mama, 2 dukros, 1 sūnus ir tėvas – per 2 dienas pakraudavo 10 vagonų lentų. 

Adolfina Sibire baigė vidurinę mokyklą. Mokyklą lankė lietuvių tremtinių vaikai, kaip mena Adolfina, mokytoja buvo rusė Ana Ragozina. Paklausta apie lietuviškas šventes, mano pašnekovė teigė, kad lietuviai jas švęsdavo, buvo švenčiamos ir religinės šventės. Puikiai pamena, kaip vyko pirmoji komunija, buvo atvykęs kunigas net iš pačios iš Lietuvos. Zimoje mišios vykdavo miestelio kultūros namuose. Santykiai su rusais buvo geri. Ji mažai su jais bendravo, į šokius nevaikščiojo, nes labai mėgo skaityti. Knygų gaudavo iš vietinės bibliotekos, dėl to skaitė tik rusiškas knygas. 

Į Lietuvą, į Tauragę, pirmasis sugrįžo tėvas, tai buvo 1958 m. Daržų gatvėje nusipirko namelį. Adolfina su mama grįžo vėliau, 1960 m., nes ji norėjo baigti vidurinę mokyklą. Kai grįžo į Lietuvą, jai buvo 18 m. Vėliau įstojo į Kaliningrado prekybos technikumą, nes mokslai geriau sekėsi rusų kalba. Sesuo grįžo dar vėliau, nes Zimoje jau buvo sukūrusi šeimą (su lietuviu). Deja, kai grįžo, jos niekas neregistravo, todėl ji turėjo registruotis Kaliningrado srityje ir ten apsigyveno.

Adolfinos vyras Antanas Martutaitis, gimęs 1938 m., išvežtas nebuvo, bet šeima į tremiamųjų sąrašą buvo įtraukta. 1949 m. pavasarį Martutaičių sodybą Skaudvilės valsčiaus Varnaičų kaime apsupo „liaudies gynėjai“. Kadangi šeima buvo įspėta apie galimą ištrėmimą, tad tam jau buvo  pasiruošusi. Pastebėję pavojų visa šeima – tėvai, Antanas ir sesuo per slaptą išėjimą išėjo iš namų ir, pasinaudoję tamsa, pasislėpė Šaltuonos upės pakrantėse. Vėliau slapstėsi pas kaimynus, giminaičius. Į priverstinai paliktus namus galėjo sugrįžti tik po Stalino mirties 1953 m. 

Tai buvo dar viena istorija apie tremtį. Jų išties daug, ir visos jos unikalios. Unikalios gyvenimiška patirtimi, susiklosčiusiais likimais. Kažkam likimas buvo dosnesnis, kažkam, deja… Tūkstančių gyvybė, meilė, sveikata ir laimė pranyko Sibiro platybėse. O gyvieji, kol gali, tol kalba, nes jie – gyvi liudininkai šio, manau, paties sudėtingiausio Lietuvos istorijos laikotarpio. Išklausykim, priimkim ir gerbkim savo tautos istoriją. „Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius.

Nuotrauka
spaudos

 

Nuotrauka
partizanams renginys
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus. 
Nuotrauka
sungailiskiu
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Įkelta:
2022-11-03
Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 
Nuotrauka
prof
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-10-13
Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2022-10-06
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 
Nuotrauka
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
Nuotrauka
baltijos kelias
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Įkelta:
2022-07-27
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   
Nuotrauka
zukai
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
 Jančauskas
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
nairanauskas
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
Nuotrauka
kronika
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Nuotrauka
simonaitytė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
Nuotrauka
jonusaitis
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.