Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Talentinga pasakotoja
„Mažosios Lietuvos metraštininke vadinamos I. Simonaitytės kūrybinis palikimas mums atskleidžia išsamų šio regiono paveikslą, kurio unikalumą užfiksavo ir įamžino talentingoji pasakotoja. I. Simonaitytės metai mums visiems yra išskirtinė galimybė atidžiau pažvelgti tiek į šios rašytojos kūrybą, tiek į Klaipėdos krašto istoriją“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Savo kūriniuose autorė vaizdavo išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsino Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, I. Simonaitytės kūriniams būdingas ryškus etninis koloritas, lietuvių tautinės savigarbos, priešinimosi germanizacijai kėlimas, dorovinės problemos, gilinimasis į žmogaus asmenybės dvasinę vertę.
Vienas žymiausių rašytojos kūrinių – 1935 m. išleistas romanas „Aukštujų Šimonių likimas“. Jis buvo aukštai įvertintas skaitytojų, literatūros tyrinėtojų ir kritikų, už jį I. Simonaitytė apdovanota Nepriklausomos Lietuvos valstybinės literatūros premija ir tapo pirmąja šios premijos laureate.
„O kai rašau – tai man labiausiai rūpi, kad tas žmogus išeitų gyvas. Kad suprantamas jo elgesys. O kaip rašyt? Čia jau renkies, kas geriausiai tinka, kas derinasi. Na, kompozicija, ten, personažai, vidinis monologas – aš nežinau šitų dalykų, aš jų nesuprantu. Ir nežiūriu. Rašau savo nuovoka“, – tokie pačios rašytojos pamąstymai pateikti Onos Pajedaitės knygoje „Ji buvo Simonaitytė“.
Išskirtinio likimo asmenybė
Mažosios Lietuvos krašto rašytoja I. Simonaitytė gimė Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje.
Būsimoji rašytoja I. Simonaitytė būdama penkerių susirgo kaulų tuberkulioze, tapo raiša. Gydėsi luošų vaikų prieglaudoje Angerburge. Grįžusi iš ten gyveno pas tetą Marę Dūdjonienę, nes motina ištekėjo ir augino kitą dukrą. Ieva ganė žąsis, prižiūrėjo svetimus vaikus. Vėliau išmoko siūti ir garsėjo kaip gera siuvėja. Anot rašytojos gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojo D. Kauno, I. Simonaitytė – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: „Aš esu Etmės Evė“. Jai teko labai daug laiko praleisti ligoninėse, kęsti didelius skausmus, gerti tabletes saujomis. Ramentai, lazda, gultas skaudamai kojai ir stuburui ištiesti... Lengva rašomoji mašinėlė, balti popieriaus lapai...
Autobiografijoje I. Simonaitytė pasakojo apie rašymo pradžią, apie baltą lapą ant stalo, padovanotą kamštinį plunksnakotį: „Ir norint pailsėti, pasidžiaugti, pradėdavo veikti kamštinis plunksnakotis... Ir išsimargindavo popierius gyvybe. Juk aš ne vienąsyk esu sakiusi, kad rašydama ir verkdavau, ir džiaugdavausi…“
I. Simonaitytė – bemokslė, skaityti išmoko iš laikraščių... Nežinia iš kurios kartos protėvių paveldėjo nenugalimą potraukį rašyti ir unikalų talentą vaizduoti epinę šeimos bei genties istoriją ir žmonių charakterius. Tai citata iš D. Kauno teksto „Metų“ žurnale „Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“, skirto rašytojos 120-mečiui. Iš jų matyti, kad rašytoja buvo neišpasakytai stipri, užsispyrusi, ištverminga. Ji nesvyravo, visada tikėjo talento galia ir pripažinimu.
I. Simonaitytė vertėsi siuvėjos amatu, bendradarbiavo Mažosios Lietuvos spaudoje. Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje korektore, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, baigė mašinraščio ir stenografijos kursus. Gyveno Klaipėdoje, Kaune, nuo 1963-ųjų apsigyveno Vilniuje, Antakalnio gatvėje, o vasarodavo Priekulėje. Prie savo namelio augino rožes. Fotomenininkė O. Pajedaitė prisimena, kad rašytoja labai mėgo rožes, jomis didžiavosi, turėjo apie keturiasdešimt kelmų.
Bibliotekoje – paroda
Nuo 1936-ųjų I. Simonaitytė atsidėjo vien kūrybai. 1936 m. išėjo „Pavasarių audroj“, „Vilius Karalius“ (1939, 1956), „Be tėvo“ (1941), „Apysakos“ (1948), „Pikčiurnienė“ (1953), „... o buvo taip“ (1960), „Ne ta pastogė“ (1962), „Nebaigta knyga“ (1965), „Gretimos istorijėlės“ (1968). „Iš kur tos knygos atsirado? Gal iš noro pasigrumti su likimu, gal iš noro apginti save... Jo jo, daug kentėjau vaikystėje – tada ir gimė skausmingos giesmės. Pirmoji mano rimta knyga – „Šimonys“. Dar kai dirbau Klaipėdos seimelyje, būdavo, išsitraukiu slaptom iš stalčiaus ir rašau rašau... Šiemet išėjo jau aštuntas leidimas. Nežinau, už ką ją žmonės taip mėgsta. O mieliausia man jauniausia knyga – „Paskutinė Kūnelio kelionė“, – rašė I. Simonaitytė.
Rašytojos kūryba buvo verčiama į latvių, rusų, vokiečių, anglų, lenkų, kinų, baltarusių, rumunų, kazachų, ispanų, prancūzų, čekų kalbas.
B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka kviečia apžiūrėti parodą, skirtą I. Simonaitytės metams paminėti. Ji paruošta Abonemento skyriuje. Joje – rašytojos knygos, nuotraukos, laiškai, straipsniai apie jos kūrybą.
Kelionės – tai ne tik puiki galimybė pamatyti pasaulį, bet ir proga patirti įspūdžių, susijusių su sėkme ir netikėtumais. Kartais užtenka vieno drąsaus žingsnio ar sprendimo, kad kelionė taptų ne tik nuotykiu, bet ir įsimintina laimėjimų istorija. Šiame straipsnyje pristatome penkias išskirtines vietas, kuriose galite išb
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2025 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens i&scaro
Nuo kitų metų „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, m
Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorės konkursą laimėjo Žaneta Maziliauskienė – Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, visus metus laikinai vykdžiusi direktorės funkcijas. Naujas pareigas ji pradės eiti nuo sausio 2 dienos. „Šiandien rašau pareiškimą a
Vasarą padangos patiria įvairių išbandymų – nuo aukštos temperatūros iki ilgų kelionių dideliu greičiu. Netinkama priežiūra gali lemti greitesnį jų dėvėjimąsi, o tai ne tik sumažina saugumą, bet ir reikalauja papildomų išlaidų. Tinkamai prižiūrėdami padangas galite prailginti jų tarnavimo laiką ir užtikrinti geresnį sukib
Trečiadienį Tauragės rajono taryba pritarė visuomenės susižavėjimo sulaukusiai idėjai savivaldybės administracijai įsigyti šiuo metu privačiose rankose esantį Tauragės banko pastatą. Priimtas sprendimas pradėti procedūras siekiant įvertinti galimybę pirkti šį istorinį pastatą už konkrečią kainą, kurią atskiru sprendimu dar turės priim
Kadastriniai matavimai – svarbus procesas, leidžiantis nustatyti nekilnojamojo turto ribas, tikslų plotą ir kitus reikšmingus parametrus. Lietuvoje šie matavimai atliekami pagal griežtai reglamentuotas taisykles, kurios užtikrina tikslumą ir atitiktį teisės aktams. Kas yra kadastriniai matavimai? Tai procesas, kurio metu atlie
Kelionės su mažu biudžetu dažnai laikomos kompromisų pilnu išbandymu, tačiau tai nėra tiesa. Jei mokate planuoti ir žinote, kur ieškoti, galite atrasti daugybę nebrangių, tačiau puikių kelionių krypčių. Šiame straipsnyje pateikiame keletą patarimų ir rekomendacijų, kur keliauti, kad sutaupytumėte, bet kartu patirtumėte nei&scar
Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Tauragės savivaldybės tarybos narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos nario įgaliojimus nutrūkus nesuėjus terminui. R. Bandzinaitę-Latožienę Tauragės savivaldybės taryboje pakeis Liberalų sąraše pirmoji tarybos nario mandato negavusi kandidatė Sonata Jurgil
Visada džiaugiuosi, kai parašo dailininkas, kraštietis, Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Tauragės apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“ Alfonsas Čepauskas. Jo neišmatuojamoje ir neaprėpiamoje kūrybos versmėje visada randama naujienų. Ar tai būna nauji dailės, grafikos darbai, ar skulptūros
Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą, kuriame raginama puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir kalėdiniu laikotarpiu. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą i
Pirmadienį gūsingo vėjo išversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nemažai žalos tinklui. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, iš viso yra daugiau 1000 pažeistų tinklo vietų, kur reikia atlikti remonto darbus. Padarinius operatyviai šalina daugiau kaip 200 brigadų, tačiau darbus sunkina tebe&