„Ir ji čia kalėjo“
Įkelta:
2021-12-19
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Gediminas ir Kazimiera Katinai. Danutės Katinaitės-Juodelienės nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
 nuotrauka 
Aprašymas

Kazimiera Katinienė (dešinėje) Ariogaloje, 1997 m. Danutės Katinaitės-Juodelienės nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Valerija Dargelienė  (pirma iš dešinės) Karagandoje. Virginijos Martutaitienės nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
 nuotrauka
Aprašymas

Valerija Dargelienė (dešinėje) Karagandoje.  Virginijos Martutaitienės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Valerija Dargelienė sėdi pirma iš dešinės. Virginijos Martutaitienės nuotrauka

 

 

 

Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.

6 metai tremtyje

Danutė Katinaitė-Juodelienė – Gedimino Katino ir Kazimieros Brazaitės-Katinienės dukra, gimusi tremtyje. G. Katinas, buvęs Tauragės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, aktyvus Sąjūdžio narys, K. Katinienė – buvusi Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė. Deja, šiandien tarp gyvųjų abiejų jau nebėra. Apie a. a. G. Katiną straipsnis „Tauragės žiniose“ buvo publikuotas 2020 09 04. Šiandien prisiminsime K. Katinienę. Apie mamą prisiminimais dalijasi duktė Danutė.

 

K. Brazaitė-Katinienė gimė 1923 m. Jurbarko r. Eržvilko valsčiaus Pašaltuonio pašto Balabaukščių kaime. Brazų šeima gyveno šalia miškų, tad pokario laikotarpiu pas juos buvo slėptuvė partizanams. Kazimiera buvo vyriausia šeimoje. Daug jos bendraamžių jaunuolių jau buvo miškuose. Brolis Antanas įstojo į Kęstučio apygardos rinktinę. Neatsiliko ir ji, tapo ryšininke. 1947 m. pavasario pradžioje mama gavo užduotį – pristatyti laišką į Eržvilką. Laiške buvo parašyta rusų karininko pavardė ir kada jis ten turėjo atvykti. Apie tai žinojo, kaip savo prisiminimuose teigė Danutės mama, tik trys asmenys. Laišką ji pristatė, nors ir teko eiti  8 kilometrus per miškus, nes  eiti keliu buvo pavojinga. Po trijų dienų ankstų rytą į Brazų namus atvažiavo stribai ir rusų karininkas. Kazimierą išsivežė į Tauragę. Taip 1947 m. kovo 26 d. Kazimiera Brazaitė buvo įkalinta Šubertinės areštinėje. 

Pasak nuteistosios pasakojimų, Šubertinėje vyrų ir moterų buvo daug. Ten rado ir  bendraminčių – vaikinų bei merginų iš savo kaimo. Visi buvo rūsyje. Kad kaliniai buvo žiauriai mušami, buvo galima spėti iš girdimų riksmų. Mamą tardė rusas, kuris mokėjo lietuviškai. Ji neprisipažino, kad yra ryšininkė ir kad nešė laišką į nurodytą vietą. Deja, pasirodo, enkavėdistai jau viską žinojo. Vienas iš tų trijų asmenų buvo užverbuotas ir išdavė Kazimierą. Keturių tardymų metu ji buvo stipriai mušama, galva daužoma į sieną. Jai spengė ausyse, pykino, skaudėjo galvą. Buvo išsekusi. Nors Kazimiera neprisipažino, jai pasakė, kad gali tylėti ir toliau, vis tiek nuteista 6 metams lagerio ir bus išvežta į Sibirą, kur galės ir supūti. Po nuosprendžio ją kartu su kitais išvežė į Kauno geležinkelio stotį, o iš ten – į Sibirą, į Norilską – amžinojo įšalo žemę. 

„Kelionė buvo siaubinga, norėjosi mirti“, – sakė mama. Ten, Sibire, sustojo daugelio gyvenimas ir jaunystė. Prisimindama gyvenimą Norilske mama pasakojo, kad labiausiai jai įsiminė didelės sniego audros, sunkūs alinantys darbai – rąstų ruošimas, cemento krovimas į maišus... Visuose sunkumuose jėgų išgyventi teikdavo tik malda ir daina. Mama ten išbuvo visą jai skirtą laiką – 6 metus.  

Nuosprendis – 25 metai

Virginiją Martutaitienę, buvusią  Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėją, pažįsta daugelis, bet mažai kas žino, kad jos babutė (mamos mama) buvo ištremta į Sibirą. Susipažinusi su babutės byla, A. Norvilienė papasakojo dar vieną istoriją, susijusią ir su rezistenciniu laikotarpiu, ir su Šubertine. 

Nuotrauka
 nuotrauka

Veronika Dargelienė, Baltramiejaus, gyvenusi Balandiškių kaime, Tauragės r., buvo suimta 1951 m. rugsėjį. Sulaikymo ir kratos protokolą užpildė tas pats Klaipėdos srities Tauragės RS MGB darbuotojas, vyr. leitenantas Krainev, kuris buvo minimas ir B. Toliušytės-Stanevičienės prisiminimuose („Praeities liudininkai byloja: Toliušių šeimos išgyvenimai“/„Tauragės žinios“, 2021 09 10). Daugybėje dokumentų apie V. Dargelienę pažymima, kad ji gimė 1909 m. Varnaičių kaime, Skaudvilės r., Klaipėdos sr., buvo našlė. Profesijos ir specialybės neturinti, bet esanti kolūkietė Tauragės rajono kolūkyje „Raudonoji žvaigždė“. Išsilavinimas – 4 (kitur rašoma 3) pradinės mokyklos klasės. Kuo gi buvo kaltinama našlė, 3 vaikų motina, nepartinė, valstiečių vidutiniokų grupei priskirta V. Martutaitienės babutė? 

Šūsnyje apklausos protokolų, įvairių nutarimų, pažymų, anketų teigiama, kad V. Dargelienė nuo 1948 m. palaikė nusikalstamus ryšius su ginkluotos nacionalistinės gaujos „Rolandas“, veikusios Tauragės rajono teritorijoje, vadeiva Viktoru.

Nutarime areštui parašyta: „1948 m. rudenį, Dargelienei sutikus, jos vienkiemyje (daržinėje, žemėje) banditai sau įsirengė bunkerį, kuriame tris mėnesius slapstėsi. Į Dargelienės ūkį banditai pristatydavo prisiplėštų produktų (mėsos, grūdų), iš kurių ji jiems gamindavo maistą. Be to, Dargelienė skalbdavo banditams jų skalbinius“. Kartu su Veronika buvo apklausiamas ir jos sūnus Zigmas Dargelis, gimęs 1935 m. Enkavėdistai jo klausinėjo apie mamą, kas ir kada mamos ūkyje įrengė bunkerį, kas iš banditų ten slapstėsi. Buvo suimtas ir tardomas ir Veronikos ūkyje samdiniu dirbęs Jonas Macijauskas, gimęs 1918 m. Lybiškių k., Skaudvilės r. Jis buvo kaltinamas už bendradarbiavimą su banditais (taip visuose dokumentuose buvo vadinami partizanai), „iki arešto dienos buvo banditų ryšininkas, pravarde Pilotas. Apklausos buvo vedamos lietuvių kalba, vertėjaujant RS MGB vertėjui Ruliui. Visų čia minėtų „kaltinamųjų“ apklausos buvo vykdytos  Tauragės Šubertinėje. Šioje byloje buvo minimos dar kelios pavardės tų, kurie slapstėsi Dargelienės bunkeryje: Rukas Steponas-Skautas, Šeputis Vincas-Skaistgiris.

Kaip rašoma Virginijos mamos prisiminimuose, Veronika areštinėje buvusi neilgai. Po tardymų Dargelienė buvo išvežta į Šilutės kalėjimą, o paskui –  į Karagandą.  Nuosprendis – 25 metai. Po Stalino mirties, išbuvusi tremtyje 5 metus, Veronika grįžo į Lietuvą. V. Martutaitienė kartu su babutės byla pateikė ir LR Aukščiausiojo teismo pažymėjimą, kuris teigia „Pagal 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ jis (ji) yra nekaltas (-a) Lietuvos Respublikai ir yra atstatomos visos jo (jos) teisės“. 

Sklaidydamas šios bylos lapus susimąstai. Taip, NKVD dokumentai užpildyti tvarkingai: su visomis datomis, parašais, nurodytas net apklausų pradžios ir pabaigos laikas. Byloje net įsegtas žodinis portretas, kuriame detaliai surašyta visa Veronikos išvaizda. Bet, žinant Šubertinės tuometinę aplinką, tvarką, tardytojų metodiką apklausų metu, prieš akis iškyla visai kitoks vaizdas. Nors ir nėra užprotokoluota nė vieno spyrio, nė vieno smūgio, bet aišku, kiek  skausmo, užgauliojimų teko patirti ir Veronikai, ir jos sūnui Zigmui, ir samdiniui-ryšininkui Jonui, ir visiems, kuriems teko čia pakliūti. 

Praėjo nemažai laiko nuo to meto, kai Šuberto pastatytas namas buvo kalėjimas. Nemažas laiko tarpas, kad praeities šešėliai nurimtų, išsisklaidytų. Visa tai – jau praeitis. Bet savo tautos praeities pamiršti negalima, juolab kad namas, atlaikęs karo smūgius, išliko. Išliko tam, kad pasakotų istoriją gyviems. 

 

 

Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-24
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.
Nuotrauka
ringrafas
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-03-09
Ne kartą rajono spaudoje ar socialiniuose tinkluose Tauragės krašto muziejaus (TKM) „Santaka“ darbuotojai viešai dėkoja ir labai džiaugiasi gavę unikalių, įdomių, vertingų eksponatų, kurie papildo muziejaus ekspozicijas. Vieną tokį muziejui padovanojo vilnietė, nežinodama, kas tai per eksponatas.  
Nuotrauka
oplankio dvaras
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-02
Istoriją menantis kažkada buvęs didingas Oplankio dvaras yra avarinės būklės, tačiau iš mažų detalių galima pastebėti, kad dvaro būta prabangaus. Apleistame, vietomis be langų, stogo ir nutrupėjusiomis sienomis pastate vis dar gyvena dvi šeimos.
Nuotrauka
archyvu paslaptys
Asociatyvi Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-23
Lietuvos valstybę 1940 m. birželio 15 d. okupavus Sovietų sąjungai visuomenė buvo sukrėsta. Organizuotas pasipriešinimas prasidėjo tik rudenį, kai nukrito visos okupantų naudotos kaukės ir žmonės pamatė, kad pateko į tikrą vergiją. Daug pogrindžio grupių dėl konspiracijos patirties trūkumo buvo išaiškintos ir jų nariai pradėjo savo kančių kelius sovietinėje represijų sistemoje. Geriausiai organizuota pogrindinė pasipriešinimo organizacija buvo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris turėjo atstovybę Berlyne ir kurio struktūrų Lietuvoje iki prasidedant sovietų ir vokiečių karui sovietinės represinės struktūros nesugebėjo likviduoti. Didžiulis sukrėtimas visuomenės laukė 1941-ųjų birželį. Pirmiausia birželio 14-ąją sovietų įvykdytu analogų Lietuvos istorijoje neturėjusiu brutaliu masiniu trėmimu į Sibirą, paskui birželio 22-ąją prasidėjusiu sovietų ir nacistinės Vokietijos karu, birželio 23-iąją Lietuvių aktyvistų fronto organizuotu sukilimu prieš okupantų valdžią ir besitraukiančių sovietų siautėjimais ir taikių žmonių žudymais. 
Nuotrauka
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-16
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena svarbi kiekvienam lietuviui, išskirtinė mūsų valstybei. Ji skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šio reikšmingo įvykio atgarsių galima rasti ir Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – ne tik nuotraukose, bet ir iš tarpukario išsaugotoje vėliavoje. Ši data įamžinta ir gatvės pavadinimu. O netolimi istoriniai įvykiai dar gyvi ne vieno tauragiškio atmintyje. 
Nuotrauka
nnuotrauka
Inventorinis numeris ŽVM I 33, © Žemaičių vyskupystės muziejus. Vacio Miliaus/www.limis.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-02-15
Į Kultūros vertybių registrą įtrauktą unikalų Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais ir koplytėlėmis, klebonija, svirnas, namas ir rūsys. 
Nuotrauka
norkiskes dvaras
Tauragės krašto muziejaus „Santakaׅ“ nuotrauka
Įkelta:
2023-02-09
Prieš devyniolika metų nugriautas Norkiškės dvaras atmintyje išliko greičiausiai tik istorijos mėgėjams bei Batakių ir gretimų apylinkių gyventojams. Iš įspūdingo dydžio dvaro dabar netoli Skaudvilės liko tik jo pamatai.
Nuotrauka
Fišerio koplyčia
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-02-02
Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.