Prisiminkime: Būdviečių pradinė mokykla iki 1940 metų
Įkelta:
2021-10-06
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Aprašymas

Būdviečių pradžios mokyklos mokiniai su mokytojais prieš persikeliant į naująją mokyklą

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Reginos Karbauskienės nuotraukos
Aprašymas

Būdviečių mokyklos mokiniai, metai nežinomi

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Reginos Karbauskienės nuotraukos
,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Aprašymas

Būdviečių pradžios mokyklos baigimo pažymėjimas

 

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  

„Būdviečių kaime nerasi tarp jaunimo tokių, kurie nesimokė arba nesimoko Būdviečių 8-ėje mokykloje. Tačiau seniausieji žmonės dar  gerai prisimena tuos laikus, kai Būdviečiuose ir aplinkiniuose kaimuose negalėjai sutikti raštingo žmogaus. Ir kaip žmonės galėjo mokytis rašto, jei nebuvo mokyklos. Pati artimiausia mokykla buvo Meldikviršių kaimo keturklasė rusiška mokykla. Ji buvo uždaryta 1914 m., kilus Pasauliniam karui.

Pasibaigė karas. Su juo dingo ir didžiausias Būdviečių kaimo išnaudotojas – dvarininkas. Tiesa, jo ir anksčiau niekas nematė. Dvaras priklausė kunigaikščiui Vasilčikovui, kuris gyveno užsienyje, o dvaro reikalus tvarkė ūkvedys. Kadangi išliko dalis dvaro pastatų, o tarp jų dvaro raštinė, todėl gyventojams reikalaujant čia buvo nuspręsta įkurti mokyklą.

Taip Tauragės apskrityje, Žygaičių valsč., Būdviečių kaime, 1922 m. buvo atidaryta Būdviečių pradžios mokykla. Pirmoji mokytoja, pradėjusi joje dirbti, buvo Vanda Mejerytė. Kaip seniau į Būdviečių dvarą ėjo lažą Aukštupių, Dabrupinių, Būdviečių, Pabūdviečių kaimų valstiečiai, taip jų vaikai pasuko į tą patį dvarą mokytis. Vaikų susirinkdavo labai daug, o ypač žiemą, nes tada jie buvo laisvi nuo darbų ir ganymo. Pagaliau 1925 m. parkėlė antrą mokytoją Plioplį. To paties pastato viename gale įrengė du butus mokytojams, o kitame gale buvo pertvarkytos dvi klasės, kuriose mokėsi I, II, III ir IV skyriaus mokiniai. I skyrius skirstėsi į dvi grupes. 1-oji grupė mokėsi tik vasarą, nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. Užbaigę 1-ąją grupę, kitą rudenį mokiniai ateidavo į 2-ąją grupę, vėliau į II, III, IV skyrius. Vyresnieji mokiniai mokėsi nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d.

Nuotrauka
a
Reginos Karbauskienės nuotraukos

Jurkšas Juozas, Jurgio, gim. 1911 m., gyvenantis Pabūdviečių k., tuo metu mokėsi Būdviečių pradžios mokykloje. Jo pasakojimu, žiemą būdavo labai šalta, klasėje niūru, tamsu, nes ne tik maži langai, bet tie patys apšalę, mažai praleido šviesos. Suoluose sėdėjo po 4 mokinius. Nebuvo pakankamai sąsiuvinių, todėl mažesnieji rašė lentelėse grifeliais, o knygos buvo labai brangios. Bet noras mokytis nugalėjo visus sunkumus.

Kaip Jurkšas, taip ir daugelis kitų vaikų negalėjo užbaigti visos mokyklos, nes vos paūgėjus reikėjo eiti tarnauti. Apie žmogaus raštingumą spręsdavo iš to, kiek žiemų lankęs mokyklą.

Be dviejų mokytojų, į mokyklą vieną kartą per savaitėje atvažiuodavo klebonas iš Žygaičių, kuris turėdavo tikybos pamokas. Nors ši pamoka buvo tik vieną kartą savaitėje, ji buvo laikoma svarbiausia. Kokį vaidmenį mokykloje vaidino klebonas, galima matyti iš šio pavyzdžio. Mokykla stovėjo antroje Ežerūnos upelio pusėje. Pavasarį ir rudenį, patvinus upeliui, Būdviečių, Aukštupių, Vilkučių, Kenščių kaimų vaikai negalėdavo ateiti į mokyklą. Būtinai reikėjo statyti per upelį tiltą, bet iškilo ginčas, kur statyti. Mokytojai ir didesnė dalis tėvų norėjo, kad tiltas būtų nuo Tauragės pusės, bet klebonui iš Žygaičių važiuoti buvo labai nepatogu, todėl tiltą pastatė pagal jo norą, nuo Žygaičių pusės (papasakojo Būdviečių kaimo gyventojas Valskis Jonas, Antano).

Nuotrauka
a
Reginos Karbauskienės nuotraukos

Mokykloje buvo mokoma lietuvių kalbos (skaitymas, rašymas), aritmetikos, gamtos, geografijos, istorijos, piešimo, dainavimo, kūno kultūros. Prieš pamokų pradžią, įėjus mokytojui, visi sustodavo ir kalbėdavo rytinę maldą, o pasibaigus pamokoms vėl užbaigdavo malda. Labai sunku buvo neturtingųjų vaikams. Parėjus iš mokyklos laukė įvairūs darbai, dažnai ir visai negalėdavo eiti į mokyklą, nes nebuvo kuo apauti ar apsivilkti. Daug praleidę mokiniai atsilikdavo moksle. Mokykloje jų laukė bausmės. Dažniausiai mokytojai klupdydavo kampe, o daugiau nusikaltus reikėjo klūpoti ant žvyrų ar žirnių su iškeltomis rankomis.

Slinko metai. Senuosius mokytojus keitė nauji, tačiau mokykla ir klasės buvo tos pačios. 1928 m. atsikėlė mokytoja Šegždavičiūtė. Vakarais čia rinkosi jaunimas, ruošdavo vaidinimus, mokėsi dainų.

1929–1934 m. čia mokėsi Nausėdaitė Ona, Antano (Abromienė), gim. 1922 m., gyvenanti Būdviečių k. Jos pasakojimu, mokykloje buvo įvairių knygelių, kurias mokytoja Šegždavičiūtė duodavo mokiniams kartą savaitėje perskaityti. Tai buvo pasakos, apsakymai, eilėraščiai.

Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka

Namuose reikėjo auginti daržoves, o rudenį išrinkdavo geriausias ir veždavo į parodą Tauragėje. Mokyklos vedėjas tuo metu buvo Alminas. Jis reikalaudavo, kad visi mokiniai skaitytų laikraštį „Jaunasis ūkininkas“. Religinių švenčių dienomis, t. y. per Kalėdas, Velykas ir Naujuosius Metus, mokiniai suruošdavo programėles tėvams: dainuodavo choras, vaidindavo, šokdavo, deklamuodavo. Klasėse kabojo Smetonos portretas ir Lietuvos herbas.

Kad ir labai vargingai gyvendami, valstiečiai norėjo savo vaikus išmokyti rašto, todėl vis sunkiau talpindavo senasis pastatas mokinius. Atsidarė pradinės mokyklos Aukštupių, Stirbaičių, Kenščių kaimuose, bet Būdviečių mokykloje mokinių nesumažėjo (kas metai lankydavo apie 90 mokinių). Pagaliau valdžia, matydama, kad mokykla baigia griūti, nusprendė statyti naują. 1938 m. buvo pradėtas statyti mūrinis pastatas dviejų komplektų pradinei mokyklai su mokytojų butais II aukšte, priešais senąją mokyklą. Kyla klausimas, kodėl nauja mokykla buvo pastatyta nepatogioje vietoje, tolokai nuo vieškelio, sunkai privažiuojamoje vietoje. Pagrindinė priežastis buvo žemė. Senoje dvaro vietoje mokyklai buvo išskirtas 2 ha žemės plotas dar 1922 m. Valdžia nenorėjo daryti papildomų išlaidų pirkdama žemę prie kelio ir statė ten, kur buvo pigiau.

1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Nors šūvių mokiniai ir negirdėjo, tačiau mokytis buvo vis sunkiau. Vienintelis džiaugsmas mokiniams buvo auganti nauja mokykla. Visi žinojo, kad 1940 m. rugsėjo mėn. naujuosius mokslo metus jie pradės naujose klasėse. Kartu darėsi gaila palikti senąją, bet tokią mielą mokyklą. Baigiantis seniems mokslo metams nusifotografavo mokiniai ir mokytojai Ežerūnos pakrantėje“.

Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kęsčių filialo bibliotekininkės Aristidos Eglynienės surinktą medžiagą, saugomą bibliotekos kraštotyros archyvuose

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
partizanams renginys
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus. 
Nuotrauka
sungailiskiu
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Įkelta:
2022-11-03
Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 
Nuotrauka
prof
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-10-13
Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2022-10-06
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 
Nuotrauka
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
Nuotrauka
baltijos kelias
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Įkelta:
2022-07-27
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   
Nuotrauka
zukai
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
 Jančauskas
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
nairanauskas
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
Nuotrauka
kronika
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Nuotrauka
Zima, prie barako.
Įkelta:
2022-02-22
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Nuotrauka
simonaitytė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
Nuotrauka
jonusaitis
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.