Prisiminkime: Būdviečių pradinė mokykla iki 1940 metų
Įkelta:
2021-10-06
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Aprašymas

Būdviečių pradžios mokyklos mokiniai su mokytojais prieš persikeliant į naująją mokyklą

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Reginos Karbauskienės nuotraukos
Aprašymas

Būdviečių mokyklos mokiniai, metai nežinomi

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Reginos Karbauskienės nuotraukos
,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Aprašymas

Būdviečių pradžios mokyklos baigimo pažymėjimas

 

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  

„Būdviečių kaime nerasi tarp jaunimo tokių, kurie nesimokė arba nesimoko Būdviečių 8-ėje mokykloje. Tačiau seniausieji žmonės dar  gerai prisimena tuos laikus, kai Būdviečiuose ir aplinkiniuose kaimuose negalėjai sutikti raštingo žmogaus. Ir kaip žmonės galėjo mokytis rašto, jei nebuvo mokyklos. Pati artimiausia mokykla buvo Meldikviršių kaimo keturklasė rusiška mokykla. Ji buvo uždaryta 1914 m., kilus Pasauliniam karui.

Pasibaigė karas. Su juo dingo ir didžiausias Būdviečių kaimo išnaudotojas – dvarininkas. Tiesa, jo ir anksčiau niekas nematė. Dvaras priklausė kunigaikščiui Vasilčikovui, kuris gyveno užsienyje, o dvaro reikalus tvarkė ūkvedys. Kadangi išliko dalis dvaro pastatų, o tarp jų dvaro raštinė, todėl gyventojams reikalaujant čia buvo nuspręsta įkurti mokyklą.

Taip Tauragės apskrityje, Žygaičių valsč., Būdviečių kaime, 1922 m. buvo atidaryta Būdviečių pradžios mokykla. Pirmoji mokytoja, pradėjusi joje dirbti, buvo Vanda Mejerytė. Kaip seniau į Būdviečių dvarą ėjo lažą Aukštupių, Dabrupinių, Būdviečių, Pabūdviečių kaimų valstiečiai, taip jų vaikai pasuko į tą patį dvarą mokytis. Vaikų susirinkdavo labai daug, o ypač žiemą, nes tada jie buvo laisvi nuo darbų ir ganymo. Pagaliau 1925 m. parkėlė antrą mokytoją Plioplį. To paties pastato viename gale įrengė du butus mokytojams, o kitame gale buvo pertvarkytos dvi klasės, kuriose mokėsi I, II, III ir IV skyriaus mokiniai. I skyrius skirstėsi į dvi grupes. 1-oji grupė mokėsi tik vasarą, nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. Užbaigę 1-ąją grupę, kitą rudenį mokiniai ateidavo į 2-ąją grupę, vėliau į II, III, IV skyrius. Vyresnieji mokiniai mokėsi nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d.

Nuotrauka
a
Reginos Karbauskienės nuotraukos

Jurkšas Juozas, Jurgio, gim. 1911 m., gyvenantis Pabūdviečių k., tuo metu mokėsi Būdviečių pradžios mokykloje. Jo pasakojimu, žiemą būdavo labai šalta, klasėje niūru, tamsu, nes ne tik maži langai, bet tie patys apšalę, mažai praleido šviesos. Suoluose sėdėjo po 4 mokinius. Nebuvo pakankamai sąsiuvinių, todėl mažesnieji rašė lentelėse grifeliais, o knygos buvo labai brangios. Bet noras mokytis nugalėjo visus sunkumus.

Kaip Jurkšas, taip ir daugelis kitų vaikų negalėjo užbaigti visos mokyklos, nes vos paūgėjus reikėjo eiti tarnauti. Apie žmogaus raštingumą spręsdavo iš to, kiek žiemų lankęs mokyklą.

Be dviejų mokytojų, į mokyklą vieną kartą per savaitėje atvažiuodavo klebonas iš Žygaičių, kuris turėdavo tikybos pamokas. Nors ši pamoka buvo tik vieną kartą savaitėje, ji buvo laikoma svarbiausia. Kokį vaidmenį mokykloje vaidino klebonas, galima matyti iš šio pavyzdžio. Mokykla stovėjo antroje Ežerūnos upelio pusėje. Pavasarį ir rudenį, patvinus upeliui, Būdviečių, Aukštupių, Vilkučių, Kenščių kaimų vaikai negalėdavo ateiti į mokyklą. Būtinai reikėjo statyti per upelį tiltą, bet iškilo ginčas, kur statyti. Mokytojai ir didesnė dalis tėvų norėjo, kad tiltas būtų nuo Tauragės pusės, bet klebonui iš Žygaičių važiuoti buvo labai nepatogu, todėl tiltą pastatė pagal jo norą, nuo Žygaičių pusės (papasakojo Būdviečių kaimo gyventojas Valskis Jonas, Antano).

Nuotrauka
a
Reginos Karbauskienės nuotraukos

Mokykloje buvo mokoma lietuvių kalbos (skaitymas, rašymas), aritmetikos, gamtos, geografijos, istorijos, piešimo, dainavimo, kūno kultūros. Prieš pamokų pradžią, įėjus mokytojui, visi sustodavo ir kalbėdavo rytinę maldą, o pasibaigus pamokoms vėl užbaigdavo malda. Labai sunku buvo neturtingųjų vaikams. Parėjus iš mokyklos laukė įvairūs darbai, dažnai ir visai negalėdavo eiti į mokyklą, nes nebuvo kuo apauti ar apsivilkti. Daug praleidę mokiniai atsilikdavo moksle. Mokykloje jų laukė bausmės. Dažniausiai mokytojai klupdydavo kampe, o daugiau nusikaltus reikėjo klūpoti ant žvyrų ar žirnių su iškeltomis rankomis.

Slinko metai. Senuosius mokytojus keitė nauji, tačiau mokykla ir klasės buvo tos pačios. 1928 m. atsikėlė mokytoja Šegždavičiūtė. Vakarais čia rinkosi jaunimas, ruošdavo vaidinimus, mokėsi dainų.

1929–1934 m. čia mokėsi Nausėdaitė Ona, Antano (Abromienė), gim. 1922 m., gyvenanti Būdviečių k. Jos pasakojimu, mokykloje buvo įvairių knygelių, kurias mokytoja Šegždavičiūtė duodavo mokiniams kartą savaitėje perskaityti. Tai buvo pasakos, apsakymai, eilėraščiai.

Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka

Namuose reikėjo auginti daržoves, o rudenį išrinkdavo geriausias ir veždavo į parodą Tauragėje. Mokyklos vedėjas tuo metu buvo Alminas. Jis reikalaudavo, kad visi mokiniai skaitytų laikraštį „Jaunasis ūkininkas“. Religinių švenčių dienomis, t. y. per Kalėdas, Velykas ir Naujuosius Metus, mokiniai suruošdavo programėles tėvams: dainuodavo choras, vaidindavo, šokdavo, deklamuodavo. Klasėse kabojo Smetonos portretas ir Lietuvos herbas.

Kad ir labai vargingai gyvendami, valstiečiai norėjo savo vaikus išmokyti rašto, todėl vis sunkiau talpindavo senasis pastatas mokinius. Atsidarė pradinės mokyklos Aukštupių, Stirbaičių, Kenščių kaimuose, bet Būdviečių mokykloje mokinių nesumažėjo (kas metai lankydavo apie 90 mokinių). Pagaliau valdžia, matydama, kad mokykla baigia griūti, nusprendė statyti naują. 1938 m. buvo pradėtas statyti mūrinis pastatas dviejų komplektų pradinei mokyklai su mokytojų butais II aukšte, priešais senąją mokyklą. Kyla klausimas, kodėl nauja mokykla buvo pastatyta nepatogioje vietoje, tolokai nuo vieškelio, sunkai privažiuojamoje vietoje. Pagrindinė priežastis buvo žemė. Senoje dvaro vietoje mokyklai buvo išskirtas 2 ha žemės plotas dar 1922 m. Valdžia nenorėjo daryti papildomų išlaidų pirkdama žemę prie kelio ir statė ten, kur buvo pigiau.

1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Nors šūvių mokiniai ir negirdėjo, tačiau mokytis buvo vis sunkiau. Vienintelis džiaugsmas mokiniams buvo auganti nauja mokykla. Visi žinojo, kad 1940 m. rugsėjo mėn. naujuosius mokslo metus jie pradės naujose klasėse. Kartu darėsi gaila palikti senąją, bet tokią mielą mokyklą. Baigiantis seniems mokslo metams nusifotografavo mokiniai ir mokytojai Ežerūnos pakrantėje“.

Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kęsčių filialo bibliotekininkės Aristidos Eglynienės surinktą medžiagą, saugomą bibliotekos kraštotyros archyvuose

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.