Prisiminkime: Būdviečių pradinė mokykla iki 1940 metų
Įkelta:
2021-10-06
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Aprašymas

Būdviečių pradžios mokyklos mokiniai su mokytojais prieš persikeliant į naująją mokyklą

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Reginos Karbauskienės nuotraukos
Aprašymas

Būdviečių mokyklos mokiniai, metai nežinomi

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Reginos Karbauskienės nuotraukos
,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Aprašymas

Būdviečių pradžios mokyklos baigimo pažymėjimas

 

 

Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  

„Būdviečių kaime nerasi tarp jaunimo tokių, kurie nesimokė arba nesimoko Būdviečių 8-ėje mokykloje. Tačiau seniausieji žmonės dar  gerai prisimena tuos laikus, kai Būdviečiuose ir aplinkiniuose kaimuose negalėjai sutikti raštingo žmogaus. Ir kaip žmonės galėjo mokytis rašto, jei nebuvo mokyklos. Pati artimiausia mokykla buvo Meldikviršių kaimo keturklasė rusiška mokykla. Ji buvo uždaryta 1914 m., kilus Pasauliniam karui.

Pasibaigė karas. Su juo dingo ir didžiausias Būdviečių kaimo išnaudotojas – dvarininkas. Tiesa, jo ir anksčiau niekas nematė. Dvaras priklausė kunigaikščiui Vasilčikovui, kuris gyveno užsienyje, o dvaro reikalus tvarkė ūkvedys. Kadangi išliko dalis dvaro pastatų, o tarp jų dvaro raštinė, todėl gyventojams reikalaujant čia buvo nuspręsta įkurti mokyklą.

Taip Tauragės apskrityje, Žygaičių valsč., Būdviečių kaime, 1922 m. buvo atidaryta Būdviečių pradžios mokykla. Pirmoji mokytoja, pradėjusi joje dirbti, buvo Vanda Mejerytė. Kaip seniau į Būdviečių dvarą ėjo lažą Aukštupių, Dabrupinių, Būdviečių, Pabūdviečių kaimų valstiečiai, taip jų vaikai pasuko į tą patį dvarą mokytis. Vaikų susirinkdavo labai daug, o ypač žiemą, nes tada jie buvo laisvi nuo darbų ir ganymo. Pagaliau 1925 m. parkėlė antrą mokytoją Plioplį. To paties pastato viename gale įrengė du butus mokytojams, o kitame gale buvo pertvarkytos dvi klasės, kuriose mokėsi I, II, III ir IV skyriaus mokiniai. I skyrius skirstėsi į dvi grupes. 1-oji grupė mokėsi tik vasarą, nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. Užbaigę 1-ąją grupę, kitą rudenį mokiniai ateidavo į 2-ąją grupę, vėliau į II, III, IV skyrius. Vyresnieji mokiniai mokėsi nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d.

Nuotrauka
a
Reginos Karbauskienės nuotraukos

Jurkšas Juozas, Jurgio, gim. 1911 m., gyvenantis Pabūdviečių k., tuo metu mokėsi Būdviečių pradžios mokykloje. Jo pasakojimu, žiemą būdavo labai šalta, klasėje niūru, tamsu, nes ne tik maži langai, bet tie patys apšalę, mažai praleido šviesos. Suoluose sėdėjo po 4 mokinius. Nebuvo pakankamai sąsiuvinių, todėl mažesnieji rašė lentelėse grifeliais, o knygos buvo labai brangios. Bet noras mokytis nugalėjo visus sunkumus.

Kaip Jurkšas, taip ir daugelis kitų vaikų negalėjo užbaigti visos mokyklos, nes vos paūgėjus reikėjo eiti tarnauti. Apie žmogaus raštingumą spręsdavo iš to, kiek žiemų lankęs mokyklą.

Be dviejų mokytojų, į mokyklą vieną kartą per savaitėje atvažiuodavo klebonas iš Žygaičių, kuris turėdavo tikybos pamokas. Nors ši pamoka buvo tik vieną kartą savaitėje, ji buvo laikoma svarbiausia. Kokį vaidmenį mokykloje vaidino klebonas, galima matyti iš šio pavyzdžio. Mokykla stovėjo antroje Ežerūnos upelio pusėje. Pavasarį ir rudenį, patvinus upeliui, Būdviečių, Aukštupių, Vilkučių, Kenščių kaimų vaikai negalėdavo ateiti į mokyklą. Būtinai reikėjo statyti per upelį tiltą, bet iškilo ginčas, kur statyti. Mokytojai ir didesnė dalis tėvų norėjo, kad tiltas būtų nuo Tauragės pusės, bet klebonui iš Žygaičių važiuoti buvo labai nepatogu, todėl tiltą pastatė pagal jo norą, nuo Žygaičių pusės (papasakojo Būdviečių kaimo gyventojas Valskis Jonas, Antano).

Nuotrauka
a
Reginos Karbauskienės nuotraukos

Mokykloje buvo mokoma lietuvių kalbos (skaitymas, rašymas), aritmetikos, gamtos, geografijos, istorijos, piešimo, dainavimo, kūno kultūros. Prieš pamokų pradžią, įėjus mokytojui, visi sustodavo ir kalbėdavo rytinę maldą, o pasibaigus pamokoms vėl užbaigdavo malda. Labai sunku buvo neturtingųjų vaikams. Parėjus iš mokyklos laukė įvairūs darbai, dažnai ir visai negalėdavo eiti į mokyklą, nes nebuvo kuo apauti ar apsivilkti. Daug praleidę mokiniai atsilikdavo moksle. Mokykloje jų laukė bausmės. Dažniausiai mokytojai klupdydavo kampe, o daugiau nusikaltus reikėjo klūpoti ant žvyrų ar žirnių su iškeltomis rankomis.

Slinko metai. Senuosius mokytojus keitė nauji, tačiau mokykla ir klasės buvo tos pačios. 1928 m. atsikėlė mokytoja Šegždavičiūtė. Vakarais čia rinkosi jaunimas, ruošdavo vaidinimus, mokėsi dainų.

1929–1934 m. čia mokėsi Nausėdaitė Ona, Antano (Abromienė), gim. 1922 m., gyvenanti Būdviečių k. Jos pasakojimu, mokykloje buvo įvairių knygelių, kurias mokytoja Šegždavičiūtė duodavo mokiniams kartą savaitėje perskaityti. Tai buvo pasakos, apsakymai, eilėraščiai.

Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka

Namuose reikėjo auginti daržoves, o rudenį išrinkdavo geriausias ir veždavo į parodą Tauragėje. Mokyklos vedėjas tuo metu buvo Alminas. Jis reikalaudavo, kad visi mokiniai skaitytų laikraštį „Jaunasis ūkininkas“. Religinių švenčių dienomis, t. y. per Kalėdas, Velykas ir Naujuosius Metus, mokiniai suruošdavo programėles tėvams: dainuodavo choras, vaidindavo, šokdavo, deklamuodavo. Klasėse kabojo Smetonos portretas ir Lietuvos herbas.

Kad ir labai vargingai gyvendami, valstiečiai norėjo savo vaikus išmokyti rašto, todėl vis sunkiau talpindavo senasis pastatas mokinius. Atsidarė pradinės mokyklos Aukštupių, Stirbaičių, Kenščių kaimuose, bet Būdviečių mokykloje mokinių nesumažėjo (kas metai lankydavo apie 90 mokinių). Pagaliau valdžia, matydama, kad mokykla baigia griūti, nusprendė statyti naują. 1938 m. buvo pradėtas statyti mūrinis pastatas dviejų komplektų pradinei mokyklai su mokytojų butais II aukšte, priešais senąją mokyklą. Kyla klausimas, kodėl nauja mokykla buvo pastatyta nepatogioje vietoje, tolokai nuo vieškelio, sunkai privažiuojamoje vietoje. Pagrindinė priežastis buvo žemė. Senoje dvaro vietoje mokyklai buvo išskirtas 2 ha žemės plotas dar 1922 m. Valdžia nenorėjo daryti papildomų išlaidų pirkdama žemę prie kelio ir statė ten, kur buvo pigiau.

1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Nors šūvių mokiniai ir negirdėjo, tačiau mokytis buvo vis sunkiau. Vienintelis džiaugsmas mokiniams buvo auganti nauja mokykla. Visi žinojo, kad 1940 m. rugsėjo mėn. naujuosius mokslo metus jie pradės naujose klasėse. Kartu darėsi gaila palikti senąją, bet tokią mielą mokyklą. Baigiantis seniems mokslo metams nusifotografavo mokiniai ir mokytojai Ežerūnos pakrantėje“.

Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kęsčių filialo bibliotekininkės Aristidos Eglynienės surinktą medžiagą, saugomą bibliotekos kraštotyros archyvuose

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.
Nuotrauka
k
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-27
Laikas keičia mūsų įpročius, koreguoja per amžius susiklosčiusias tradicijas. Mintis parašyti apie tai, kaip keičiasi žmogaus kelionės Anapilin kilo pavarčius Tauragės kultūros paveldo archyvą ir pastebėjus, kad daug papročių nueina užmarštin. Užmarštin nueis ir tai, kuo gyvename dabar. 
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
Banko rūmai
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
Nuotrauka
kopaitė
Įkelta:
2021-05-31
Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
vilko vaikai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
Batakiai
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
Nuotrauka
partizanas
Įkelta:
2021-02-24
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 
Nuotrauka
ona
Įkelta:
2021-02-11
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-20
„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.