Paskutiniam trėmimui į Sibirą – 70: operacija „Ruduo“ 
Įkelta:
2021-10-01
Nuotrauka
tremtis
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Aprašymas

Prie kanalo valymo darbų lietuviai tremtiniai, Zima, Irkutsko sritis, apie 1950 metus

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Aprašymas

Prie miško pramonės darbų – lietuvės, Zima, Irkutsko sritis

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Aprašymas

Intos 9-os šachtos lagerio politiniai kaliniai, 1954 metai

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Aprašymas

Politinės kalinės lietuvės nuima daržovių derlių, Magadanas, laikotarpis po Stalino mirties

 

Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 

Pirmasis trėmimas vyko 1941 m. birželio 14–18 dienomis, tikėtina, jis buvo nutrauktas nacistinei Vokietijai birželio 22-ąją užpuolus stalinistinę Sovietų sąjungą. Kiti trėmimai vyko jau pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir Sovietų sąjungai vėl okupavus Lietuvą – 1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų represinės struktūros įvykdė didžiausią Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus atšiauraus klimato SSRS regionus iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų.

Operacija „Priboi“ (Bangų mūša) – 1949 m. kovo pabaigoje SSRS įvykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija, kurios metu į atokias SSRS vietas ištremta apie 94 tūkstančius žmonių. Šios trėmimo operacijos metu iš Lietuvos išvežta 32 tūkst. gyventojų. Kitaip nei ankstesnių trėmimo operacijų metu, tremiamos šeimos nebuvo išskiriamos. Pagal MGB (rusiškas Valstybės saugumo ministerijos trumpinys) raportus 72 proc. tremiamųjų buvo moterys ir vaikai iki 16 metų, 2 tūkst. vaikų ištremta be tėvų. Tarp tremiamųjų buvo 3 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Tremties vietos – Krasnojarsko kraštas, Amūro, Irkutsko, Novosibirsko, Omsko ir Tomsko sritys. Tremta be leidimo sugrįžti. Po mėnesio trėmimo operacija buvo pakartota tų pačių MGB agentų siekiant surasti ir ištremti pabėgusius asmenis.

Nuotrauka
a
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos

Operacija „Osen“ („Ruduo“) – 1951-ųjų rudenį įvykdyta trėmimo operacija, per kurią į atokius SSRS rajonus ištremtos 5139 šeimos (20357 žmonės). Ši operacija vykdyta tam, kad okupacinė sovietų valdžia, siekdama greičiau pabaigti priverstinę kolektyvizaciją LSSR, 1951 m. rudenį pradėjo organizuoti kolektyvizacijai nepasiduodančių ūkininkų trėmimą. 1951 m. rugsėjo 5 d. SSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos“, (buožėmis sovietai vadindavo darbščius ir pažangius ūkininkus), jį pasirašė SSRS Ministrų Tarybos pirmininkas Josifas Stalinas. Buvo nutarta „visiems laikams iškeldinti į Krasnojarsko kraštą ir Tomsko sritį apie 4000 priešiškai prieš kolūkius veikiančių buožių su šeimomis“.

Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos

Rugsėjo 6 d. įvyko LSSR MGB vadovybės posėdis ir instruktažas. Tremiamųjų sąrašus pavesta sudaryti vietinei administracijai ir komunistų partijos komitetams. Iki rugsėjo 28 d. MGB sričių valdybos parengė sąrašus, kuriuose 4215 šeimų (14950 žmonių) surašyti kaip buožės, nors į kolūkius įstoję buvo daugiau nei pusė jų. Sudaryti pagrindiniai (4007 ūkininkai su šeimomis) bei rezerviniai (998 ūkininkai su šeimomis) tremiamųjų sąrašai. Sąrašus patvirtino LSSR Ministrų Taryba. Rugsėjo 29 d. LKP(b) CK sekretorius Antanas Sniečkus pasirašė nutarimą „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos“: „iškeldinti už Lietuvos SSR ribų maždaug 4000 buožių su šeimomis, kenkiančių kolūkiams“. MGB pavesta atlikti trėmimų operaciją, sričių komitetų sekretoriams – Danilui Šupikovui, Eduardui Ozarskiui, Kazimierui Liaudžiai ir Motiejui Šumauskui – organizuoti propagandinę kampaniją. 

Operatyvinė grupė buvo atsakinga už 1–3 šeimų trėmimą: pakelti šeimą (trėmimai vyko naktį), surašyti asmenis, patikrinti jų duomenis, neleisti pabėgti, pristatyti į geležinkelio stotyse įrengtus surinkimo taškus bei perduoti ešelono viršininkui, atsakingam už tremiamųjų pristatymą į paskirties vietą.

Kadangi nuo sąrašų patvirtinimo rugsėjo 29 d. iki trėmimo pradžios spalio 2 d. tepraėjo kelios dienos, trėmimai pradėti nesudarius formalių trėmimo bylų. Jos sudarytos jau po ištrėmimo. 

Deportacija 1951 m. rudenį vykdyta keliais etapais. Rugsėjo 20–21 dienomis į Irkutsko sritį ištremta 814 šeimų – 2987 žmonės. Tremti partizanų giminaičiai, rėmėjai ir ryšininkai. Tų pačių metų spalio 2–3 dienomis į Tomsko sritį ir Krasnojarską kraštą išvežta 4018 šeimų – 15537 žmonės. Tarp tomis dienomis ištremtųjų buvo 5278 vaikai, 39 žmonės mirė perkėlimo metu. Lapkričio 30 d. į Altajaus kraštą išvežta apie 100 žmonių. 

Operacijai vadovavo LSSR valstybės saugumo ministras Piotr Kapralov ir SSRS MGB įgaliotinis Jakov Jedunov. Ją vykdė 3818 MGB pareigūnų, 11270 MGB vidaus kariuomenės kariškių, stribų, milicininkų bei 8000 sovietų partinių aktyvistų. Vykdytojai buvo suskirstyti į per 3000 operatyvinių grupių (MGB operatyvinis darbuotojas, du stribai, du MGB kariai bei partiniai aktyvistai), tiesiogiai vykdžiusių trėmimus. Operatyvinė grupė buvo atsakinga už 1–3 šeimų trėmimą: pakelti šeimą (trėmimai vyko naktį), surašyti asmenis, patikrinti jų duomenis, neleisti pabėgti, pristatyti į geležinkelio stotyse įrengtus surinkimo taškus bei perduoti ešelono viršininkui, atsakingam už tremiamųjų pristatymą į paskirties vietą. Partiniai aktyvistai likdavo ūkiuose ir surašinėjo ištremtųjų paliktą turtą, kuris tapdavo kolūkine nuosavybe. 

Nuotrauka
a
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos

Skirtingai nuo ankstesnių masinių trėmimų, kurie vyko pavasarį arba vasarą, kas leisdavo tremtiniams šiek tiek adaptuotis prie atšiaurių klimato sąlygų, trėmimai ,,Osen“ buvo prasidedant šaltajam sezonui. Ešelonai su gyvuliniais vagonais į Sibirą tremtinius nuveždavo tik per 3–4 savaites. Tuo metu jau buvo labai šalta. Apie tai liudija ir patys tremtiniai savo prisiminimuose.

Tremtiniai iškentė badą, šaltį, sunkų darbą. Išlaikė meilę tėvynei, tradicijas, lietuvių kalbą ir visa tai perdavė savo vaikams. 

Sovietinėje sistemoje buvo privaloma gyvenamosios vietos registracija ir sugrįžusiems iš tremties bei įkalinimo nebuvo leidžiama apsigyventi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o kai kuriems visiškai neleista apsigyventi Lietuvoje. Daug sugrįžusių tremtinių, kuriems neleido apsigyventi Lietuvoje, apsigyveno šalia Lietuvos – Karaliaučiaus krašte ir Latvijoje.

Beveik trys šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių sovietiniais metais patyrė represijas – buvo įkalinti ar ištremti į atokius SSRS rajonus. Apie trečdalis jų į Lietuvą nesugrįžo – mirė ar dėl kitų priežasčių pasiliko Rusijoje ir kitose buvusios SSRS respublikose. 

Po Stalino mirties, 1953 metais, prasidėjo vadinamasis atšilimas, ir daug represuotų žmonių gavo galimybę sugrįžti į Lietuvą. Tačiau jų čia laukė ne pyragai – jų namai buvo arba sunaikinti, arba nusavinti, ir juose gyveno svetimi žmonės. Tik nedaugeliui sugrįžusių ,,laimingųjų“ pavyko iš valstybės išsipirkti buvusius savo namus. Kiti glaudėsi pas pažįstamus ir gimines. Sovietinėje sistemoje buvo privaloma gyvenamosios vietos registracija ir sugrįžusiems iš tremties bei įkalinimo nebuvo leidžiama apsigyventi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o kai kuriems visiškai neleista apsigyventi Lietuvoje. Daug sugrįžusių tremtinių, kuriems neleido apsigyventi Lietuvoje, apsigyveno šalia Lietuvos – Karaliaučiaus krašte ir Latvijoje. Kai kurie nusivylę grįžo atgal į Sibirą.

Nuotrauka
a
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos

Sovietiniais laikai žmonės, patyrę represijas, buvo diskriminuojami – jiems buvo sunku įsidarbinti, užimti aukštesnes pareigas, net į jų vaikus buvo žvelgiama su nepasitikėjimu. Viskas pasikeitė tik prasidėjus Lietuvos atgimimui ir 1988 m. įsikūrus Sąjūdžiui. Buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai aktyviai įsijungė į išsivadavimo nuo sovietinės okupacijos kovą, gausiai dalyvavo mitinguose, įsteigė tremtinių ir politinių kalinių organizacijas, chorus, būrėsi, apie savo skaudžias patirtis rašė ir leido atsiminimus. Dauguma Lietuvos žmonių sužinojo apie sovietiniais laikais buvusį Lietuvos gyventojų pasipriešinimą okupacijai bei genocidą, ir tai lėmė tvirtą ryžtą siekti atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir ją apginti.

Nepriklausomoje Lietuvoje buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai paminklais pažymėjo pasipriešinimo okupacijai, žūčių, kovų ir tremčių vietas. Surinko iš tremties ir įkalinimo vietų parvežtus daiktus, inicijavo tremties ir pasipriešinimo muziejų steigimą.

Eina ketvirtas vėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetis. Šiuo metu likę gyvi tik tie, kurie tremties metu buvo maži vaikai. Dauguma jų silpnos sveikatos ir aktyviai veikti nebegali. Todėl tai įpareigoja mus, jaunesnius, nepatyrusius pasipriešinimo, tremties ir įkalinimo už tėvynės laisvę, išsaugoti prisiminimą apie partizanų kovas, tremtinių ir politinių kalinių išgyvenimus ir visa tai perduoti po mūsų gyvensiančioms kartoms.

Parengė Raimondas Matemaitis, TKM „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas

Nuotrauka
s

 

 

Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.
Nuotrauka
k
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-27
Laikas keičia mūsų įpročius, koreguoja per amžius susiklosčiusias tradicijas. Mintis parašyti apie tai, kaip keičiasi žmogaus kelionės Anapilin kilo pavarčius Tauragės kultūros paveldo archyvą ir pastebėjus, kad daug papročių nueina užmarštin. Užmarštin nueis ir tai, kuo gyvename dabar. 
Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-06
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
Banko rūmai
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
Nuotrauka
kopaitė
Įkelta:
2021-05-31
Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
vilko vaikai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
Batakiai
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
Nuotrauka
partizanas
Įkelta:
2021-02-24
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 
Nuotrauka
ona
Įkelta:
2021-02-11
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-20
„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.