Asmeninio albumo nuotrauka
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotraukos, atvirlaiškis ir knyga
„Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuoširdžiai dėkoja ilgametei muziejaus rėmėjai Marinai Kulčinskajai už atsiųstas vertingas dovanas. Šį kartą tai 22 nuotraukos, 1 atvirlaiškis ir 1 knyga“ – tokiu įrašu rugpjūčio pradžioje savo feisbuko paskyroje pasidalijo muziejininkai.
Kai kurios nuotraukos – su Lauksargių vaizdais Pirmojo pasaulinio, tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metu, tarp jų – itin vertinga Plikiškės pasienio posto nuotrauka 1944 m., kurioje puikiai matyti, kaip užkarda atrodė paskutiniais mėnesiais iki nacius išvarant sovietams. Vertingos nuotraukos ir su Lauksargių geležinkelio stoties, bažnyčios vaizdais. Dalyje atvirukų – Pirmojo pasaulinio karo rusų belaisvių stovykla Lauksargiuose, kurią buvo įrengę vokiečiai.
M. Kulčinskaja šįkart padovanojo ir knygą vokiečių kalba „Kampf um Freiheit“ („Kova už laisvę“), išleistą Berlyne 1954 m. Didelė knygos dalis skirta 1812 m. Tauragės konvencijai, pridėta ir tikro sutarties dokumento fotokopija. Tarp dovanų – ir atvirukas su Tauragės konvencijos paminklu 1915 m. Yra ir kitokių Tauragės vaizdų, ko gero, vertingiausias – Tauragės dvaro rūmų vaizdas 1917 m., kadangi išlikę mažai šių rūmų fotografijų. Taip pat maždaug 1916 m. nuotrauka su obelisku kare žuvusiems vokiečių kariams. Obeliskas vis dar stovi.
Dvi fotografijos mena mažai mums pažįstamą tarpukario karo lakūną iš Tauragės – Steponą Sebastijonavičių su mama prie lėktuvo. Praeityje gausią Tauragės vokiečių bendruomenę primena nuotrauka su teatro aktoriais, o kitoje pusėje – vokiškas įrašas.
„Dovanos pirktos vokiškoje ebay.de aukcionų parduotuvėje, o kainos siekė nuo kelių iki 80 € už vienetą. Dėkojame muziejaus bičiulei už vertingas dovanas“, – rašo muziejininkai.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko nuotrauka
Jau padovanojo apie 110 eksponatų
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ir etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis pasakoja, kad Marina Kulčinskaja yra klaipėdietė, tačiau jau daug metų gyvena Karlskrunoje (Švedija). Ji – mokslininkė, vertėja, dėstytoja, rašytoja. Studijavo anglų kalbą, Vilniaus universitete apsigynė disertaciją iš baltų ir germanų kalbų istorijos.
– Pirmą sykį dovanų nuo M. Kulčinskajos muziejus gavo gal 2015 metais, – pasakoja D. Kiniulis. – Tą kontaktą užmezgė tuomet muziejuje dirbęs Vytautas Mažeika, ilgametis muziejaus istorikas. Paskui jis išėjo į pensiją, tačiau tas ryšys liko. Jis mane supažindino su M. Kulčinskaja. Mes vis susiskambinam, ji ar elektroniniu paštu parašo, ar paskambina – „Va, čia yra toks dalykas, ar jums reikia?“
D. Kiniulio skaičiavimu, muziejus jau turi apie 110 M. Kulčinskajos dovanotų eksponatų. O perka ji daugiausia iš „eBay.de“ interneto aukciono – ten būna daugiausia su Taurage susijusių eksponatų.
– Vokiečiai turėjo reikalų Tauragėj, – šypteli D. Kiniulis, – vokiečių kariai per karą čia gan daug fotografavo, rusai beveik nefotografavo, o štai pas vokiečius fotoaparatai buvo įprastas dalykas. Nuotraukos – iš buvusių karių albumų. Matyt, mirė žmonės, kurie jas saugojo, kuriems jos buvo svarbios. Sužinoję, kad tai gali būti vertinga, artimieji parduoda aukcionuose. Marina konkuruoja su kitais ir perka. Tokios nuotraukos labai paklausios, jos gali kainuoti ir 10–12 eurų, o kartais už mažą nuotraukėlę gali tekti sumokėti ir 80 eurų. Pavyzdžiui, neseniai Lauksargių stoties vaizdai kainavo 60–80 eurų. Yra Marina padovanojusi ir per 100 eurų kainuojančių eksponatų. Kartais seku tuos aukcionus, taigi suprantu, kiek pinigų žmogus išleidžia.
Pasak D. Kiniulio, muziejams toks eksponatų įsigijimo būdas nelabai prieinamas. Mat jie, kaip biudžetinė įstaiga, gali pirkti tik iš Lietuvos, ir tai galimybės labai ribotos. Taigi ieškoma kitų kelių.
Dauguma rėmėjos muziejui dovanotų eksponatų – nuotraukos iš tarpukario, Pirmojo ar Antrojo pasaulinių karų, atvirukai.
– Ji labai myli Lietuvą, ypatingai Klaipėdos kraštą, Prūsiją, – sako D. Kiniulis.
Paklaustas, ar Marina yra buvusi Tauragėje, jis pasakojo, kad kartą ji buvo atvažiavusi, 2018 metais:
– Labai paprastas, malonus žmogus. Vis kviečiu ją atvykti ar bent jau pranešti, kada bus Lietuvoje, kad galėtume susitikti. Ji draugauja su Martyno Jankaus muziejaus Bitėnuose direktore, kartais ten apsilanko, – teigė muziejininkas.
Galbūt apsilankys Tauragėje
„Tauragės žinioms“ M. Kulčinskaja pasakojo, kad ją domina viskas, kas susiję su Klaipėdos krašto praeitimi, istorija. O paklausta, kodėl aukcionuose pirktas vertybes ji dovanoja muziejams, o ne pasilieka sau – juk kiti kolekcininkai rūpinasi savo privačiomis kolekcijomis, ji atsidūsta:
– Ką čia galima atsakyti... Juk jūs irgi turit mylimus žmones – šeimą, mamą. Tai jei kas nors klaustų – kodėl tu savo mamai kažką gero padarei? Ką gali atsakyti? Tai tas pats, kaip ir darytum sau.
Asmeninio albumo nuotrauka
Aš irgi kolekcininkė, bet savo kolekciją laikau ne namuose, nes juk gali ir gaisras kilti ar kita nelaimė (juokiasi – aut. past.), o ten, kur saugiau. Kai atiduodu muziejui, žinau, kad atiduodu į geras rankas, kad vertybės niekur nepradings.
Pasakodama, kaip atsirenka, kuriuos daiktus pirkti, ji aiškina, kad pagrindinis kriterijus – ar reikės to muziejui, ateities kartoms, mokslininkams, ar daiktas yra istorinė, mokslinė, meninė vertybė.
– Man svarbu, kad daiktas būtų iš Klaipėdos krašto arba Rytprūsių. Šio regiono istoriją gerai žino ne visi, tad mano noras – kad jo vaizdas būtų ryškesnis. Tikiuosi, kad surinkti vaizdai sudomins ir mokslininkus, pasitarnaus edukacijai. Vertingiausios man atrodo Antrojo pasaulinio karo laikų nuotraukos, – pasakojo M. Kulčinskaja.
Marina pasakoja, kad brangiausias pirkinys jai kainavo 135 Eur. Tai buvo nuotrauka iš Klaipėdos krašto.
Daugiausia Marinos dovanų yra gavę Klaipėdos krašto muziejai, nemažai ir kitų Lietuvos muziejai, ji sako turinti ryšių net su Latvijos muziejininkais.
Paklausta, gal ketina apsilankyti Tauragėje, M. Kulčinskaja sakė:
– Mielai atvažiuočiau, bet ne visada išeina. Buvau Bitėnuose šią vasarą, bet iki Tauragės atvažiuoti nebespėjau. Tačiau planuoju ir darkart atvažiuoti – Bitėnuose bus sueiga, tai gali būti, kad ir į Tauragę užsuksiu. Muziejus jūsų geras, ir muziejininkai atsidavę.
Asmeninio albumo nuotrauka
Privačiam asmeniui priklausantys istoriniai Lietuvos banko Tauragės skyriaus rūmai nuo 2020 m. spalio 1 d. neteko pagrindinio nuomininko – „Luminor“ banko, kuris nutarė, kad visoje apskrityje jam neverta turėti nė vieno padalinio. Mažosiose patalpose dar veikia vienas kitas biuras, tačiau pastato pagrindinė operacijų salė stovi tu
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad smulkieji verslininkai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2025 m. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie veiklą pradės vykdyti jau nuo sausio mėn. pradžios, nes jie turėtų pasiruošti iš anksto ir verslo liudijimą įsigyti nelaukiant paskutinių šių metų dienų. Patogiausia tą padar
Mintimis dalinasi Janina Pukelienė, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorė. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/6ZvaPL4Dh9acIKZ3Y3y4hR ...iš istorijos... - Prisiminėme visus keturis buvusius mokyklos direktorius nuo pirmojo iki ketvirtojo - Valentiną Pocevičių, Algirdą Medeikį, Eugenijų Šaltį
Vakar, gruodžio 10 d., Šilutės miesto gyventojams šventinės nuotaikos trumpam subliuško. Gerokai po vidurnakčio policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad trys asmenys, automobilių stovėjimo aikštelėje, šokinėja užlipę ant automobilio „Audi“ stogo. Įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais,
Tauragės kultūros centre, Edmundo Mažrimo parodų salėje eksponuojama tapybos paroda „Užtvanka/Potvynis“. Dailininkas Šarūnas Šarkauskas gimė 1967 metais Kaune. Šiuo metu gyvena ir kuria Palangoje. Nuo 1991 metų dalyvauja menininkų grupių parodose, pleneruose, rengia personalines tapybos darbų parodas.
Kas yra anglies monoksidas? Anglies monoksidas (CO) yra bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro degimo proceso metu, kai nėra pakankamai deguonies. Šios dujos yra ypač pavojingos, nes jų negalima pastebėti nei rega, nei uosle. Anglies monoksidas gali kauptis jūsų namuose dėl prasto vėdinimo ar netinkamai veikiančių prietaisų, naudojanč
Tinkamai parinkti langai, garažo vartai, roletai ir žaliuzės gali pagerinti jūsų namų komfortą, funkcionalumą ir estetinį patrauklumą. Jie ne tik užtikrina energijos taupymą ir saugumą, bet ir prisideda prie jūsų gyvenamosios aplinkos jaukumo. Šie elementai svarbūs ne tik techniniu požiūriu, bet ir kaip svarbi interjero ir eksterjero dalis.
Balkonas gali tapti jaukia poilsio oaze, jei tinkamai suderinsite baldus ir augalus. Net ir mažiausia erdvė gali būti pritaikyta poilsiui ar pasisėdėjimams su šeima ir draugais. Pasirinkę tinkamus balkono baldus ir pridėję žalumos, sukursite harmoningą ir estetišką aplinką. Pateikiame keletą idėjų, kaip tai padaryti. Tinkamų baldų pa
Lietuvių kalba – viena seniausių ir unikaliausių pasaulyje. Nors ja kalba tik apie 3 milijonus žmonių, ji išlieka gyvybiškai svarbi ne tik Lietuvoje gyvenantiems, bet ir užsieniečiams, dirbantiems ar turintiems asmeninių ryšių su Lietuva. Lietuvių kalbos kursai tampa populiariu pasirinkimu tiek pradedantiesiems, tiek nori
Tauragė žengia į naują turizmo erą: pretenduoja tapti vienu lankomiausių Lietuvos miestu, o galbūt net ir Europos svetingumo sostine. Tokią ateitį šiam miestui prognozuoja ekspertai, pamatę koks ambicingas projektas įgyvendintas Tauragėje – renovuotas šimtametę istoriją turintis viešbutis „Tauragė“. Po
Mintimis dalinasi Žydrūnas Mačaitis, FK „Tauras“ vartininkų Lietuvos futbolo U17 bei miesto senjorų komandos treneris ir Darius Gvildys FK „Tauras“ vyr. treneris. https://open.spotify.com/episode/27Mgfb1fV9ZVmqUSQBR2Bm Gruodžio 10-oji — Futbolo diena. Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte. Mokslininkai ten
Kviečia teikti paraiškas Tauragės rajono savivaldybės sportininkų ir trenerių skatinimui premijomis už aukštą meistriškumą – sporto rezultatus pasiektus per 2024 metų II pusmetį. Paraiškas piniginėms premijoms gauti gali teikti Savivaldybėje registruotos visų teisinių formų sporto įstaigos ir fiziniai asmenys, gyv