Sukaktis: nuo 1941 m. birželio sukilimo praėjo 80 metų
Įkelta:
2021-07-01
A

Gydytojo Felikso Proscevičiaus namas Stoties gatvėje

 

,
a

Profesorius Juozas Brazaitis. B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

 

,
a

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

,
a

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

„Tauragės žinių“ inform.
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.

Teko pasikeisti pavardę

Tą istorinę dieną paskelbtos Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas plk. Kazys Škirpa buvo Berlyne namų arešte, tad jo pareigas patikėta eiti prof. Juozui Ambrazevičiui (po 1944 m. – Juozas Brazaitis), kuris buvo ir šios vyriausybės švietimo ministru. Pedagogas, literatūrologas, kultūrologas, profesorius, akademikas, publicistas ir rezistencijos ideologas buvo vedęs iš Tauragės kilusią gydytojo Felikso Proscevičiaus dukrą Vladą. Literatė, poetė, dramaturgė, literatūros kritikė Vlada Proscevičiūtė (Proščiūnaitė)-Matulaitienė-Brazaitienė-Leeming gimė 1917 m. gruodžio 25 d. Tauragėje, mirė 2007 m. birželio 12 d. JAV.

1944 m. vasarą J. Ambrazevičiaus pavardė išnyko: aprūpintas legaliai pakeistais Juozo Brazaičio, gimusio 1899 metais, asmens dokumentais ir Tauragėje gavęs geležinkelininko uniformą, jis su grupe tikrų geležinkelininkų, globojamas apsukraus vadovo, laimingai pasiekė Berlyną. Pasitraukti į Vokietiją K. Ambrazevičiui savo pavarde buvo neįmanoma dėl to, kad buvo gaudomas gestapo. Antrojo pasaulinio karo metais iš Tauragės į Vakarus pasitraukė ir uošviai – žymūs gydytojai Proscevičiai, gyvenę Stoties gatvės 5-ajame name. 

Buvo apsistojęs Prezidentas

1937 m. rugpjūčio 15 d. pas gydytoją Feliksą Proscevičių namuose buvo apsistojęs Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.

2018 m. vasario 16 d., švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, prie Stoties g. 7 namo, atidengta atminimo lenta pirmajam Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Antanui Smetonai.
1937 m. rugpjūčio 15 d. Prezidentas A. Smetona buvo atvykęs į Tauragę dalyvauti 3-iojo dragūnų Geležinio vilko pulko iškilmėse ir apsistojęs Stoties ir Prezidento gatvių sankirtoje stovėjusiame gydytojo F. Proscevičiaus name. Tauragėje Prezidentas ir jo atminimas gerbiamas nuo seno. 1934 m. rugsėjo 9 d. laikraštis „Tauragės ekspresas“ rašė, kad, minint Lietuvos prezidento A. Smetonos 60 metų jubiliejų, Tauragės miesto Vokiečių gatvė buvo pervadinta Prezidento Smetonos vardu. Tada Prezidentas buvo iškilmingai pagerbtas visoje apskrityje, o miestas skendėjo iliuminacijų ir žalumos jūroje.
1937 m. rugpjūčio 15 d. į iškilmingą kariuomenės šventę Tauragėje ginkluotų pajėgų viršininkas Respublikos Prezidentas A.Smetona bei jį lydintys valdininkai atvyko atskiru traukiniu. Prezidentą Tauragės geležinkelio stotyje pasitiko karininkai, valdžios įstaigų valdininkai ir visuomenė. Vėliau Prezidentas lankėsi Švč. Trejybės bažnyčioje. Po iškilmingų pamaldų Prezidentą su duona sutiko miesto burmistras J. Jurgilas. Per visą miestą buvo išrikiuoti kareiviai, gatvėse buvo pilna miestiečių. Prezidentui atvykus į Tauragės dvare buvusių kareivinių pulko aikštę, vyko pamaldos, o po jų – naujai pastatytoje valgykloje bendri šventiniai pietūs. Per iškilmes 3-iajam dragūnų Geležinio vilko pulkui buvo įteikta vėliava ir pašventintos naujai pastatytos kareivinės.
Tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas A. Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime, Taujėnų valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1940 m. birželio mėnesį pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV. Žuvo 1944 m. sausio 9 d. Klivlende, JAV. 

Emigruoti nenorėjo

Viena artimiausių žmonių prof. Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui Jungtinėse Valstijose, ateitininkė, chemijos mokslų daktarė Rožė Šomkaitė (po skyrybų su žmona Vlada jos namuose, jau pasiligojęs ir jos globojamas, J. Brazaitis praleido paskutinį savo gyvenimo tarpsnį) 2012 m. laiškuose Tauragės bibliotekininkams rašė apie kraštietę Vladą bei jos šeimą. „...kai Brazaičiai emigravo į Ameriką, buvome nuvykę sutikti jų prie laivo Niujorke. Gana nemažas žmonių būrelis jį sutiko. Atvyko prof. Brazaitis, jo žmona Vlada, dukra Marytė (Mytė) ir Kaziukas. Kaziukas buvo ponios Vlados pirmo vyro sūnus“. 

Ji apie šią šeimą rašė: „Kiek žinau, prof. J. Brazaitis emigruoti į Ameriką nenorėjo. Ponia Vlada jį prišnekino, jai nusibodę gyventi „namuose be užuolaidų“, norėjusi turėti daugiau materialinių dalykų. Kai atvyko į Ameriką, kitą dieną turėjo eiti į darbą. Kadangi ir mes patys tuo metu gyvenome dar labai neturtingai, negalėjome daug pagelbėti. Profesorius nuėjo dirbti į „Darbininko“ redakciją, o p. Vlada iš pradžių – į fabriką. Vienu metu mes bandėm jai parūpinti darbą Niujorko viešojoje bibliotekoje. Bet nepavyko ten jos perkelti. Vėliau ji dirbo kažkurioje Wallstreeto įstaigoje, kur ir susitiko savo būsimą vyrą.

Žinau, kad ji turėjo labai gerą skonį, Brazaičių namelis buvo labai jaukiai sutvarkytas. [...] Pas juos vykdavo puikių poezijos, literatūros, muzikos vakarų. Susirinkdavo iškilūs literatūros, meno, kultūros žmonės. Buvo įspūdingi susitikimai. [...] Brazaičiai nesitikėjo, kad gyvenimas Amerikoje atvykus bus toks sunkus. Čia ir sudužo ponios Vlados idealizmas. Ji neatlaikė materialinio spaudimo“.

Vlada ir Juozas Brazaičiai turėjo dukrą Mariją Brazaitytę (Matulionienė, Martel, 1944 m. Kaunas – 2010 m. sausio 27 d. JAV), kuri buvo dailininkė. Jų anūkė – Marytė Martel (1970 m. sausio 1 d. Arizona, JAV) taip pat dailininkė.

Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos inform. 

 

spaudos

 

 

A

Gydytojo Felikso Proscevičiaus namas Stoties gatvėje

 

,
a

Profesorius Juozas Brazaitis. B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

 

,
a

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

,
a

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

partizanams renginys
Autorės nuotrauka
Batakiuose pakartotas žymusis partizanų žygis
Įkelta:
2022-11-22
Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus. 
sungailiskiu
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Sungailiškiai: praeities vaizdeliai iš kraštotyros lobyno
Įkelta:
2022-11-03
Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 
prof
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Mokslo aukštumų pasiekęs mūsų kraštietis iš Barsukynės kaimo
Įkelta:
2022-10-13
Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Unikalus reginys: kariškiai Žygaičių miške pakartojo legendinio Juozo Lukšos desanto nusileidimą
Įkelta:
2022-10-06
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Buvusią Skaudvilės sinagogą primins atminimo ženklas
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
nuotrauka
Netolima Viešvilė, žavinti turtinga istorija
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
baltijos kelias
Baltijos kelias – įrodymas, kad ne visi pasiduoda
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
dvaras svente
Tauragės Dvarui 600 metų: puošnios ponios, dailūs ponai, dainos, šokiai ir žaidimai
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
gelezinkelio stotis
Tauragės geležinkelio stoties rūmams – 95-eri
Įkelta:
2022-07-27
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   
zukai
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčiai – 115 metų
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
gedulo ir vilties
Gedulo ir vilties dieną minint: liūdnoji Tauragės krašto statistika
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
partizanai
Partizanų Antano ir Zigmo Sudeikių žūties minėjimas
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Jančauskas
Kartų parke – išskirtinis suoliukas pirmajam „Tauragės žinių“ leidėjui
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
simonaityte
Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
partizanai
Tauragiškiai atidavė pagarbą Kęstučio apygardos vadui Juozui Kasperavičiui
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
nairanauskas
Po artimųjų prašymo istorijos tyrinėtojas rado dokumentus, liudijančius tragišką likimą
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
kronika
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“: pilietinio pasipriešinimo simboliui – 50 metų
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Gerkiai: skaudviliškių šeima, nelikusi nuošalyje net pačiu sunkiausiu laiku
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Zima, prie barako.
Iš tremtinės Adolfinos Valinčiūtės-Martutaitienės prisiminimų
Įkelta:
2022-02-22
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
simonaitytė
Ieva Simonaitytė: Klaipėdos krašto metraštininkė, išskirtinio likimo asmenybė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
jonusaitis
Autentiškuose prisiminimuose atgyja tragiška Tauragės istorija
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
nuotrauka
„Ir ji čia kalėjo“
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Prisimintas Nikodemas Krapavickas – tremtinys, pedagogas, kraštotyrininkas 
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.