Archyvų paslaptys

Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.

Teko pasikeisti pavardę

Tą istorinę dieną paskelbtos Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas plk. Kazys Škirpa buvo Berlyne namų arešte, tad jo pareigas patikėta eiti prof. Juozui Ambrazevičiui (po 1944 m. – Juozas Brazaitis), kuris buvo ir šios vyriausybės švietimo ministru. Pedagogas, literatūrologas, kultūrologas, profesorius, akademikas, publicistas ir rezistencijos ideologas buvo vedęs iš Tauragės kilusią gydytojo Felikso Proscevičiaus dukrą Vladą. Literatė, poetė, dramaturgė, literatūros kritikė Vlada Proscevičiūtė (Proščiūnaitė)-Matulaitienė-Brazaitienė-Leeming gimė 1917 m. gruodžio 25 d. Tauragėje, mirė 2007 m. birželio 12 d. JAV.

1944 m. vasarą J. Ambrazevičiaus pavardė išnyko: aprūpintas legaliai pakeistais Juozo Brazaičio, gimusio 1899 metais, asmens dokumentais ir Tauragėje gavęs geležinkelininko uniformą, jis su grupe tikrų geležinkelininkų, globojamas apsukraus vadovo, laimingai pasiekė Berlyną. Pasitraukti į Vokietiją K. Ambrazevičiui savo pavarde buvo neįmanoma dėl to, kad buvo gaudomas gestapo. Antrojo pasaulinio karo metais iš Tauragės į Vakarus pasitraukė ir uošviai – žymūs gydytojai Proscevičiai, gyvenę Stoties gatvės 5-ajame name. 

Buvo apsistojęs Prezidentas

1937 m. rugpjūčio 15 d. pas gydytoją Feliksą Proscevičių namuose buvo apsistojęs Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.

2018 m. vasario 16 d., švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, prie Stoties g. 7 namo, atidengta atminimo lenta pirmajam Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Antanui Smetonai.
1937 m. rugpjūčio 15 d. Prezidentas A. Smetona buvo atvykęs į Tauragę dalyvauti 3-iojo dragūnų Geležinio vilko pulko iškilmėse ir apsistojęs Stoties ir Prezidento gatvių sankirtoje stovėjusiame gydytojo F. Proscevičiaus name. Tauragėje Prezidentas ir jo atminimas gerbiamas nuo seno. 1934 m. rugsėjo 9 d. laikraštis „Tauragės ekspresas“ rašė, kad, minint Lietuvos prezidento A. Smetonos 60 metų jubiliejų, Tauragės miesto Vokiečių gatvė buvo pervadinta Prezidento Smetonos vardu. Tada Prezidentas buvo iškilmingai pagerbtas visoje apskrityje, o miestas skendėjo iliuminacijų ir žalumos jūroje.
1937 m. rugpjūčio 15 d. į iškilmingą kariuomenės šventę Tauragėje ginkluotų pajėgų viršininkas Respublikos Prezidentas A.Smetona bei jį lydintys valdininkai atvyko atskiru traukiniu. Prezidentą Tauragės geležinkelio stotyje pasitiko karininkai, valdžios įstaigų valdininkai ir visuomenė. Vėliau Prezidentas lankėsi Švč. Trejybės bažnyčioje. Po iškilmingų pamaldų Prezidentą su duona sutiko miesto burmistras J. Jurgilas. Per visą miestą buvo išrikiuoti kareiviai, gatvėse buvo pilna miestiečių. Prezidentui atvykus į Tauragės dvare buvusių kareivinių pulko aikštę, vyko pamaldos, o po jų – naujai pastatytoje valgykloje bendri šventiniai pietūs. Per iškilmes 3-iajam dragūnų Geležinio vilko pulkui buvo įteikta vėliava ir pašventintos naujai pastatytos kareivinės.
Tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas A. Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime, Taujėnų valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1940 m. birželio mėnesį pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV. Žuvo 1944 m. sausio 9 d. Klivlende, JAV. 

Emigruoti nenorėjo

Viena artimiausių žmonių prof. Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui Jungtinėse Valstijose, ateitininkė, chemijos mokslų daktarė Rožė Šomkaitė (po skyrybų su žmona Vlada jos namuose, jau pasiligojęs ir jos globojamas, J. Brazaitis praleido paskutinį savo gyvenimo tarpsnį) 2012 m. laiškuose Tauragės bibliotekininkams rašė apie kraštietę Vladą bei jos šeimą. „...kai Brazaičiai emigravo į Ameriką, buvome nuvykę sutikti jų prie laivo Niujorke. Gana nemažas žmonių būrelis jį sutiko. Atvyko prof. Brazaitis, jo žmona Vlada, dukra Marytė (Mytė) ir Kaziukas. Kaziukas buvo ponios Vlados pirmo vyro sūnus“. 

Ji apie šią šeimą rašė: „Kiek žinau, prof. J. Brazaitis emigruoti į Ameriką nenorėjo. Ponia Vlada jį prišnekino, jai nusibodę gyventi „namuose be užuolaidų“, norėjusi turėti daugiau materialinių dalykų. Kai atvyko į Ameriką, kitą dieną turėjo eiti į darbą. Kadangi ir mes patys tuo metu gyvenome dar labai neturtingai, negalėjome daug pagelbėti. Profesorius nuėjo dirbti į „Darbininko“ redakciją, o p. Vlada iš pradžių – į fabriką. Vienu metu mes bandėm jai parūpinti darbą Niujorko viešojoje bibliotekoje. Bet nepavyko ten jos perkelti. Vėliau ji dirbo kažkurioje Wallstreeto įstaigoje, kur ir susitiko savo būsimą vyrą.

Žinau, kad ji turėjo labai gerą skonį, Brazaičių namelis buvo labai jaukiai sutvarkytas. [...] Pas juos vykdavo puikių poezijos, literatūros, muzikos vakarų. Susirinkdavo iškilūs literatūros, meno, kultūros žmonės. Buvo įspūdingi susitikimai. [...] Brazaičiai nesitikėjo, kad gyvenimas Amerikoje atvykus bus toks sunkus. Čia ir sudužo ponios Vlados idealizmas. Ji neatlaikė materialinio spaudimo“.

Vlada ir Juozas Brazaičiai turėjo dukrą Mariją Brazaitytę (Matulionienė, Martel, 1944 m. Kaunas – 2010 m. sausio 27 d. JAV), kuri buvo dailininkė. Jų anūkė – Marytė Martel (1970 m. sausio 1 d. Arizona, JAV) taip pat dailininkė.

Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos inform. 

Nuotrauka