Sukaktis: nuo 1941 m. birželio sukilimo praėjo 80 metų
Įkelta:
2021-07-01
Nuotrauka
A
Aprašymas

Gydytojo Felikso Proscevičiaus namas Stoties gatvėje

 

,
Nuotrauka
a
Aprašymas

Profesorius Juozas Brazaitis. B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

 

,
Nuotrauka
a
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

,
Nuotrauka
a
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.

Teko pasikeisti pavardę

Tą istorinę dieną paskelbtos Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas plk. Kazys Škirpa buvo Berlyne namų arešte, tad jo pareigas patikėta eiti prof. Juozui Ambrazevičiui (po 1944 m. – Juozas Brazaitis), kuris buvo ir šios vyriausybės švietimo ministru. Pedagogas, literatūrologas, kultūrologas, profesorius, akademikas, publicistas ir rezistencijos ideologas buvo vedęs iš Tauragės kilusią gydytojo Felikso Proscevičiaus dukrą Vladą. Literatė, poetė, dramaturgė, literatūros kritikė Vlada Proscevičiūtė (Proščiūnaitė)-Matulaitienė-Brazaitienė-Leeming gimė 1917 m. gruodžio 25 d. Tauragėje, mirė 2007 m. birželio 12 d. JAV.

1944 m. vasarą J. Ambrazevičiaus pavardė išnyko: aprūpintas legaliai pakeistais Juozo Brazaičio, gimusio 1899 metais, asmens dokumentais ir Tauragėje gavęs geležinkelininko uniformą, jis su grupe tikrų geležinkelininkų, globojamas apsukraus vadovo, laimingai pasiekė Berlyną. Pasitraukti į Vokietiją K. Ambrazevičiui savo pavarde buvo neįmanoma dėl to, kad buvo gaudomas gestapo. Antrojo pasaulinio karo metais iš Tauragės į Vakarus pasitraukė ir uošviai – žymūs gydytojai Proscevičiai, gyvenę Stoties gatvės 5-ajame name. 

Buvo apsistojęs Prezidentas

1937 m. rugpjūčio 15 d. pas gydytoją Feliksą Proscevičių namuose buvo apsistojęs Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.

2018 m. vasario 16 d., švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, prie Stoties g. 7 namo, atidengta atminimo lenta pirmajam Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Antanui Smetonai.
1937 m. rugpjūčio 15 d. Prezidentas A. Smetona buvo atvykęs į Tauragę dalyvauti 3-iojo dragūnų Geležinio vilko pulko iškilmėse ir apsistojęs Stoties ir Prezidento gatvių sankirtoje stovėjusiame gydytojo F. Proscevičiaus name. Tauragėje Prezidentas ir jo atminimas gerbiamas nuo seno. 1934 m. rugsėjo 9 d. laikraštis „Tauragės ekspresas“ rašė, kad, minint Lietuvos prezidento A. Smetonos 60 metų jubiliejų, Tauragės miesto Vokiečių gatvė buvo pervadinta Prezidento Smetonos vardu. Tada Prezidentas buvo iškilmingai pagerbtas visoje apskrityje, o miestas skendėjo iliuminacijų ir žalumos jūroje.
1937 m. rugpjūčio 15 d. į iškilmingą kariuomenės šventę Tauragėje ginkluotų pajėgų viršininkas Respublikos Prezidentas A.Smetona bei jį lydintys valdininkai atvyko atskiru traukiniu. Prezidentą Tauragės geležinkelio stotyje pasitiko karininkai, valdžios įstaigų valdininkai ir visuomenė. Vėliau Prezidentas lankėsi Švč. Trejybės bažnyčioje. Po iškilmingų pamaldų Prezidentą su duona sutiko miesto burmistras J. Jurgilas. Per visą miestą buvo išrikiuoti kareiviai, gatvėse buvo pilna miestiečių. Prezidentui atvykus į Tauragės dvare buvusių kareivinių pulko aikštę, vyko pamaldos, o po jų – naujai pastatytoje valgykloje bendri šventiniai pietūs. Per iškilmes 3-iajam dragūnų Geležinio vilko pulkui buvo įteikta vėliava ir pašventintos naujai pastatytos kareivinės.
Tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas A. Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime, Taujėnų valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1940 m. birželio mėnesį pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV. Žuvo 1944 m. sausio 9 d. Klivlende, JAV. 

Emigruoti nenorėjo

Viena artimiausių žmonių prof. Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui Jungtinėse Valstijose, ateitininkė, chemijos mokslų daktarė Rožė Šomkaitė (po skyrybų su žmona Vlada jos namuose, jau pasiligojęs ir jos globojamas, J. Brazaitis praleido paskutinį savo gyvenimo tarpsnį) 2012 m. laiškuose Tauragės bibliotekininkams rašė apie kraštietę Vladą bei jos šeimą. „...kai Brazaičiai emigravo į Ameriką, buvome nuvykę sutikti jų prie laivo Niujorke. Gana nemažas žmonių būrelis jį sutiko. Atvyko prof. Brazaitis, jo žmona Vlada, dukra Marytė (Mytė) ir Kaziukas. Kaziukas buvo ponios Vlados pirmo vyro sūnus“. 

Ji apie šią šeimą rašė: „Kiek žinau, prof. J. Brazaitis emigruoti į Ameriką nenorėjo. Ponia Vlada jį prišnekino, jai nusibodę gyventi „namuose be užuolaidų“, norėjusi turėti daugiau materialinių dalykų. Kai atvyko į Ameriką, kitą dieną turėjo eiti į darbą. Kadangi ir mes patys tuo metu gyvenome dar labai neturtingai, negalėjome daug pagelbėti. Profesorius nuėjo dirbti į „Darbininko“ redakciją, o p. Vlada iš pradžių – į fabriką. Vienu metu mes bandėm jai parūpinti darbą Niujorko viešojoje bibliotekoje. Bet nepavyko ten jos perkelti. Vėliau ji dirbo kažkurioje Wallstreeto įstaigoje, kur ir susitiko savo būsimą vyrą.

Žinau, kad ji turėjo labai gerą skonį, Brazaičių namelis buvo labai jaukiai sutvarkytas. [...] Pas juos vykdavo puikių poezijos, literatūros, muzikos vakarų. Susirinkdavo iškilūs literatūros, meno, kultūros žmonės. Buvo įspūdingi susitikimai. [...] Brazaičiai nesitikėjo, kad gyvenimas Amerikoje atvykus bus toks sunkus. Čia ir sudužo ponios Vlados idealizmas. Ji neatlaikė materialinio spaudimo“.

Vlada ir Juozas Brazaičiai turėjo dukrą Mariją Brazaitytę (Matulionienė, Martel, 1944 m. Kaunas – 2010 m. sausio 27 d. JAV), kuri buvo dailininkė. Jų anūkė – Marytė Martel (1970 m. sausio 1 d. Arizona, JAV) taip pat dailininkė.

Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos inform. 

 

Nuotrauka
spaudos

 

 

Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.