Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnytėlei – naujos „akys“
Įkelta:
2021-07-15
Skaudvilės bažnyčia

Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia ką tik pakeistais langais. Zigmo Mozuraičio nuotrauka

 

A
A

Tarsi naujos akys neseniai sutvisko neseniai pakeisti Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčios langai. Beveik du šimtus metų skaičiuojantys maldos namai dar prašosi lubų remonto, reikėtų pastatą apšiltinti.

Remia vokiečiai

Kaip „Tauragės žinioms“ sakė parapijos kunigas Edikas Šulcas, viduje būtų galima pakabinti kaitrines lempas.

– Tokias, kaip Vilkyškių ar Šakių evangelikų liuteronų bažnyčiose. Pakabintume jas ant bažnyčios kolonų. Mūsų bažnyčioje vyksta ne tik pamaldos, bet ir koncertai, tad šildymas labai svarbus, – sakė kunigas.

Anot jo, parapiją vienija apie 80 parapijiečių. Kai kurie į savo gimtinės bažnytėlę atvyksta iš Klaipėdos, Plungės, Jurbarko rajonų, Eidintų, Lomių, Upynos (Šilalės r.) kaimų. Kaip sako kunigas, jie ar jų artimieji kadaise gyveno Skaudvilėje.

Bažnytėlė atnaujinimų sulaukia kasmet. Vienas didesnių remontų – prieš keletą metų buvo pakeistas bažnyčios stogas. Tauragės rajono savivaldybės bei vokiečių liuteronų bendruomenės lėšomis atnaujinti šventoriaus laiptai, tvora, bažnyčios pamatai.

– Bažnyčia buvo apkalta, įstatyti nauji vartai. Stogą keitėme iš mus remiančios vokiečių evangelikų liuteronų Vielbrunn parapijos (Hessen Nasau bažnyčia) lėšų. Draugystė su šia parapija užsimezgė per vieną žmogų, parapiją aplankiusį vokietį, minėtos parapijos diakoną, dabar jau a.a. Woldemar Finger. Dabar jų parapijiečiai aplanko mus, mes – juos. Ryšį palaikome apie dvidešimt metų, – pasakojo E. Šulcas.

Vokiečių parapija paramą skiria kasmet.

a

Apie liuteronų parapiją Skaudvilėje

Parapijos istorija Skaudvilėje plačiai aprašoma interneto puslapyje liuteronai.lt Šio portalo duomenimis, evangelikų liuteronų parapijos užuomazgas Skaudvilėje galima atsekti nuo 16 amžiaus pabaigos.
1862 m. Skaudvilės mieste iš viso būta 850 registruotų parapijiečių. Kasmet buvo konfirmuojama 20–30 vaikų. Veikė parapijos išlaikoma mokykla, kurioje kasmet mokėsi 15 berniukų ir 15 mergaičių. Mokykloje dirbo vienas mokytojas, kuris išsilaikė iš parapijos gaunamų lėšų. Parapijos daugumą sudarė vokiečių kilmės asmenys, kurie vertėsi amatais (garsėjo medžioklinių šautuvų gamyba, ortopedine avalyne ir kita produkcija).

1884 m. nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskiria lietuviškai kalbanti Batakių parapija. 

Pavertė grūdų sandėliu

Sunkiausi parapijos gyvenimo metai buvo po antrojo pasaulinio karo, kraštą užėmus Sovietų Sąjungai. Konsistorijos prezidentas kunigas Erikas Leijeris 1947 m. rugpjūčio 28 d. gavo pranešimą, kad Skaudvilės valsčiaus vykdomasis komitetas nutaria užimti Skaudvilės ev. liuteronų bažnyčią. Konsistorijos prezidentas E. Lejeris nesutikdamas su šiuo sprendimu kreipiasi į LKP CK pirmąjį sekretorių A. Sniečkų ir į religinių kultų reikalų tarybos įgaliotinį Pušinį, prašydamas, kad vietos valdžia atsisakytų ketinimų užimti bažnyčią. Tačiau į tai niekas neatsisžvelgė. 1948 m. liepos 17 d. nutarta bažnyčią nacionalizuoti. 1947–1948 m. bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu, tačiau nacionalizacijos procesas tęsėsi iki 1952 m. Bažnyčios taip ir nepavyko iki galo uždaryti, nes ją saugojo ir gynė ištikima parapijietė Eugenija Bapkaitė. Kai bažnyčią pavertė grūdų sandėliu, Eugenija praardė bažnyčios stogą ir išpylė ant grūdų vandens. Atėjusi komisija nusprendė, kad grūdams laikyti ši patalpa netinkama. 

a

1956 m. pradėtas griauti kantoratas, kuriame gyveno atkaklioji bažnyčios gynėja Eugenija. 1957 m. kantoratas buvo visiškai sugriautas, o jo vietoje pastatyta parduotuvė.
Parapijos gyvenime būta ir džiugių akimirkų. 1977 m. lapkričio 6 d. Skaudvilės bažnyčioje įvyko iškilmingos pamaldos, skirtos bažnyčios 150 metų jubiliejui pažymėti. 1981 m. parapijiečių pastangomis suremontuotas bažnyčios stogas ir vidus. Čia vėl daugiausia prisidėjo Eugenija Bapkaitė, broliai Drignaitis ir Drignius.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo atlikti bažnyčios atnaujinimo darbai. 1993 m. atrestauruotos bažnyčios laukinės sienos, 1995 m. atliktas vidaus remontas, sutvarkytas altorius. Nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. pradėta mokyti vaikus liuteroniškos tikybos Skaudvilės krašto mokyklose. 

Kai kuriuose rašytiniuose šaltiniai tvirtina, jog medinė evangelikų bažnyčia Skaudvilėje pastatyta 1827-aisiais. 

spaudos
a
Nuotraukų koliažas
Tada buvo kiti laikai...
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Praeities liudininkai byloja: Toliušių šeimos išgyvenimai 
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
a
Asmeninio albumo nuotrauka
„Santakos“ muziejui – vertingos dovanos iš bičiulės rankų
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
kalvanas
Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas. 55 metai dvasinės tarnystės  
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
A
Sukaktis: nuo 1941 m. birželio sukilimo praėjo 80 metų
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Banko rūmai
Tarpukario tauragiškiai bijojo puošnių banko rūmų, tapusių miesto pasididžiavimu
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
rec
Gedulo ir vilties diena: tremties liudijimai
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
kopaitė
Pirmoji Tauragės viešosios bibliotekos vedėja, matematikė ir fizikė Larisa Kopaitė  
Įkelta:
2021-05-31
Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.
k
Tauragės krašto šviesuoliai: Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas Norkus  
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
vilko vaikai
Tiltas į istoriją: apie filmą kalba nutylėtą tragediją įamžinę kūrėjai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
k
Juozo Kasperavičiaus žūties metinės: prisimenant iškilų partizanų vadą
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Batakiai
Batakių evangelikų liuteronų parapijos istorijos pėdsakais
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Asociatyvi nuotrauka
Kalbininkas Petras Jonikas: „Kalba daugiau mąsto už mus negu mes patys…“
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
partizanas
Leoną Laurinską-Liūtą prisimenant
Įkelta:
2021-02-24
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 
ona
Onos Paulauskienės rankose medis virsta meno kūriniais
Įkelta:
2021-02-11
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose. 
Asociatyvi nuotrauka
Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
Įkelta:
2021-01-20
„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.