Gedulo ir vilties diena: tremties liudijimai
- „Tauragės žinių“ inform.
- Birželio 9, 2021
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus.
Iš Elenos Elvikytės-Jocienės prisiminimų
Neatlikau žygdarbių, bet kartu su visais kitais, labiau tėvynei nusipelniusiais bendražygiais, Sibiro lageriuose praleidau 8 savo jaunystės metus. Mano kaltė buvo ta, kad mylėjau tėvynę, be to, mėgau rašyti, užsirašinėdavau savo mintis, kūriau eilėraščius. Man nežinomais keliais vienas kitas rašinėlis pateko į saugumo rankas. Už tai mane areštavo 1948 m. spalio 13 d. Tardė mane dvi savaites. Vis liepdavo rašyti autobiografiją, matyt, tyrė braižą. Kartais padejuodavo, kad nuobodu su manimi dirbti, tad kad būtų įdomiau ir turėčiau laiko pagalvoti, pasodindavo į karcerį. Tardymo metu jame praleidau 7 paras. Teismas man skyrė 8 metus tremties. Netrukus laukė kelionė į šiaurę. Vykome gyvuliniuose vagonuose. Vežė visą mėnesį, buvo sunku – trūko oro ir vandens. Daugiausia laiko praleidome stotyse.
Tremtyje prabuvau tarp Taišeto ir Bratsko. Vienoje vietoje ilgai nelaikydavo, bet ir toli neveždavo. Teko dirbti įvairius darbus – žemės ūkis, miško kirtimas. Kartais pasisekdavo padirbėti ligoninėje, nes Lietuvoje iki ištrėmimo dirbau sesele.
Nepamiršiu aš dainų,
Nei sodely vyšnių
– Juk vis tiek aš kada nors,
Tėviškėn sugrįšiu!
Aš sugrįšiu takeliu
Kur daržely rūtos,
Nors tai bus žiema gili,
Ar senatvė būtų!
O jei mirsiu tai ir čia
Lietuva sapnuosis,
Nors žemelė svetima
Kaulus dengs baltuosius.
Elena Elvikytė – Jocienė
1954 m. Taišetas
Iš Valerijos Žukauskaitės prisiminimų
Mūsų šeimą trėmė kaip buožes, nes valdėme 21 ha žemės. Atvykę uniformuoti rusai, liepė tėvui kinkyti arklį į vežimą ir per valandą susidėti daiktus. Įsidėjome 2 maišus ruginių miltų, šiek tiek lašinių, taukų, duonos, rūbų. Pavasaris, todėl jau buvo pasibaigusi rūkyta mėsa. Ištremta visa šeima – mama, tėtis, aš, sesė, du broliai ir močiutė. Kelionėje, keliose stotyse davė sriubos, bet kadangi traukinys vėluodavo, sriuba išvirta prieš 2–3 dienas būdavo pasenusi, todėl valgėme savo maistą. Nuvykus mums liepė patiems pasistatyti savo būstą – davė lentų. Dirbome prie siaurojo geležinkelio tiesimo. Nedirbo tik močiutė. Nedirbančiam žmogui per dieną buvo skiriama 300 g duonos, dirbančiam – 500 g. Vėliau pradėjome sodinti bulves, kurių gavome iš vietinių. Pastarieji jų neaugino, nes nemokėjo, Tačiau ilgainiui lietuviai juos tai daryti išmokė.
Į mokyklą niekas neragino, nors ir labai norėjau mokytis, tačiau vis abejojau, bijojau bado. Kartą lūžo ranka ir nebegalėjau dirbti, tad nusprendžiau, kad atėjo laikas mokslams. Buvo sunku. Vadovėlių nedavė. „Fašistams nereikia“, – sakydavo mokytoja. Kartais vadovėlius gaudavau iš vietinių moksleivių, tad vakare pasidarydavau santraukas. Bendrabutyje, kur gyvenau buvo labai šalta, negalėdavau užmigti. Buvo dienų, kai maitinausi tik duona ir vandeniu. Tačiau man pasisekė ir baigiau institutą, dėka vienos rusės mokytojos, kuri man padėjo ir rekomendavo, nes tremtinių į aukštąsias mokyklas nepriimdavo. Visą tremties laiką nelaimės lydėjo mūsų šeimą – brolis nukrito nuo 7 m aukščio štabelio, tėvui atliekų smulkintuvas nutraukė ranką, kitas brolis įkrito į šachtą ir susilaužė ranką, mirė močiutė.
Sakoma, ir šuo kariamas pripranta. Ir mes pripratome prie naujų nelengvų sąlygų. Man buvo 19 metų, pati jaunystė. Pradėjome lankyti šokius, burtis į grupeles. Atsirado naujos pažintys, meilė. Prasidėjo vestuvės, krikštynos. Kol gyvas žmogus, turi gelbėtis...
Iš Stefanijos Stirbaitės-Petravičienės prisiminimų
Baisiausią dieną mūsų gyvenime atvyko stribai ir pasakė, kad reikia važiuoti į Sibirą. Tėvai išsigando. Mama verkė apsikabinusi 4 mažamečius vaikus. Vienas rusas, pasidėjęs šautuvą, ėmė staltieses, lovatieses ir krovė, rišo į jas daiktus, sakydamas: „Ten gyventi reikės“. Ką jis įdėjo, tą ir turėjome – patalynę, rūbus, maistą. Nebuvo įdėta žieminės avalynės, dėl to vėliau vargome, šalome. Kelionė buvo siaubinga. Sustojus traukiniui visi bėgo vandens. Sėmė iš balos, upės, šulinio. Sargybiniai varydavo atlikti gamtinius reikalus, šaukdami: „Pod vagonam“. Kareiviai apsupdavo, niekas nesigėdijo.
Tremtyje labai skurdome. Trūko maisto. Pagalves, laikrodį išmainėm į duoną. Kaimynai, giminės atsiųsdavo šiek tiek siuntinių, kuriuose rasdavome sviesto, taukų, lašinių. Mama ardė vilnones lovatieses, mezgė vaikams kojines. Gyvenimas pagerėjo tik po 2–3 metų. Įsigijome ožką, pasisodinome bulvių. Gyvenome Chazane, kur buvo daug lietuvių. Apsipratome, susidraugavome. Gyvenimas ėmė tekėti savo vaga. Buvo susibūrusi net lietuvių muzikantų kapela, tautinių šokių ratelis. Rūbus įsigijome įvairiausiais keliais – kas pasisiuvo, kam atsiuntė. Mus, vaikus, varė į mokyklą. Rusiškai nemokėjom, bet jokių nuolaidų nebuvo. Mano brolis Antanukas nenorėjo eiti į mokyklą, jam nesisekė rusų kalba, jį skriaudė vietiniai berniukai, nuolatos kamavo Lietuvos ilgesys. Dėl šių priežasčių vieną dieną su draugu pabėgo. Jam tada buvo tik 12 metų. Pinigų neturėjo, sėdo į traukinį slapčia ir išvyko Lietuvos link. Slėpėsi kupe, anglyse. Kartais pamaitindavo pakeleiviai, o kartais net po 4–5 dienas būdavo alkani. Po mėnesio kelionės pasiekė Lietuvą sulysęs, alkanas. Prisiglaudė pas dėdę. Jis parašė laišką tėvams ir pranešė apie brolį. Iki tol tėvai nieko apie jį nežinojo ir su nerimu laukė bet kokios žinios.
Mane, kaip nepilnametę, iš tremties išleido anksčiau. Grįžau 1956 m. pavasarį. Su broliu apsigyvenome savo ūkyje. Vėliau grįžo mama su mažąja sesute, o dar vėliau ir tėtis su likusiomis seserimis.
Parengė Inga Nagaitienė
Daugiau naujienų
- Prieš 18 valandų
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su LDK Kęstučio pėstininkų batalionu
Sausio 23 dieną Tauragės rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionu. Pasirašyta sutartimi įsipareigojama bendradarbiauti inicijuojant ir į
- Prieš 21 valandų
Šilumos kaina Tauragėje tarp mažiausių Lietuvoje
Tauragėje kaina ir toliau viena žemiausių šilumos visoje Lietuvoje. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skelbtus duomenis, tauragiškiai už šilumą moka mažiau nei keturių miestų (Utenos, Akmenės, Mažeikių ir Šilutės) gyventojai, tuo tarpu brangiau už šilumą moka 44 kitų šilumos tiekėjų v
- Prieš 22 valandų
„Multistyle“ knygos pristatymas Tauragėje: Jogos meistrė Jurga Maya Eičė atskleidžia savo metodus ir filosofiją
Sausio 23 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko jogos meistrės Jurgos Maya Eičės knygos „Multistyle“ pristatymas. Renginio metu autorė supažindino klausytojus su savo sukurtu metodiniu leidiniu, skirtu jogos mokytojams, bei pasidalijo savo kelionės į jogą istorija. Jurga Maya Eičė (Maya) &n
- Prieš 23 valandų
Knygos „Galia ir teisingumas“ pristatymas Tauragėje – žingsnis link tikėjimo ir bendrystės
Sausio 21 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko teologijos mokslų daktarės Ingridos Gudauskienės knygos „Galia ir teisingumas“ pristatymas, kuris tapo puikia proga įvairių konfesijų tikintiesiems pasidalyti dvasinėmis įžvalgomis ir bendruomeniškumu. Renginys buvo skirtas Maldos už krik&scar
- Vakar
Kriminalinė suvestinė: mirties atvejai, eismo įvykiai ir smurtas prieš nepilnametį
Pagal Lietuvos policijos pranešimus, per pastarąją parą užregistruoti keli reikšmingi įvykiai. Išsami suvestinė pateikiama žemiau: Neaiški mirties priežastis Pagėgių sav. sausio 23 d., apie 9:44 val., Pagėgių savivaldybės Kentrių kaime buvo rastas vyro, gimusio 1955 m., kūnas. Nustatyta, kad lavonas nebuvo pažeista
- Vakar
Pažintis per pokalbių programėlę baigėsi išžaginimu
Teismas 23 metų jurbarkietį pripažino kaltu dėl nepilnametės išžaginimo. Anksčiau jau teistam jaunuoliui skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Praėjusių metų vasarą kaltinamasis, dirbdamas komandiruotėje kitame Lietuvos regione, per vieną pokalbių programėlę susipažino su ten gyvenančia nepilnamete. Su ja susitikęs, jaunuolis nupirko alkohol
- Vakar
Mokiniams savo gyvenimą paskyręs matematikos mokytojas Rene Barščiauskas
Praėjusio šimtmečio 1925 metų sausio 2 diena Tauragės kraštui padovanojo iškilią, šviesią asmenybę, stebinusią aplinkinius savita pasaulėžiūra. Tą dieną gimė Tauragei ir Tauragės mokiniams savo gyvenimą paskyręs matematikos mokytojas Rene Barščiauskas. Mokytojas – klasikinės mokyklos atstovas, matematiką dės
- Sausio 23, 2025
Pacientų pavėžėjimo paslauga Tauragėje: ką reikia žinoti?
Tauragėje, kaip ir visoje Lietuvoje, pacientai jau pusmetį turi galimybę naudotis nemokama pavėžėjimo paslauga – 2024 m. antrąjį pusmetį Tauragėje ja pasinaudota jau 146 kartus. Ši paslauga apima tiek paciento vykimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ), tiek grįžimą namo. Registracija ir konsultacijos pacientų p
- Sausio 23, 2025
Krašto apsaugos ministerija teikia Vyriausybei svarstyti nutarimą dėl 17-mečių sveikatos patikros
Krašto apsaugos ministerijos siūlymu nuo šių metų pradžios 17-mečių jaunuolių, kurie sulaukę pilnametystės kitąmet privalės atlikti karo prievolę, sveikata bus tikrinama elektroniniu būdu naudojantis nekarinių sveikatos priežiūros įstaigų turima ir pačių asmenų pateikta informacija apie sveikatą. Šiais pakeitimais bus mažinama
- Sausio 22, 2025
Dapkiškių piliakalnio nuniokojimas kelia susirūpinimą
Tauragės rajone esantis Dapkiškių piliakalnis, laikomas kultūros paveldo objektu ir saugomas pagal valstybės teisės aktus, pastaruoju metu patiria rimtą žalą. Vietos gyventojai ir gamtosaugos aktyvistai pastebėjo, kad ant piliakalnio ir aplink jį nuolat važinėjama keturračiais, kas sukelia ilgalaikę žalą tiek archeologinei, tiek gamtinei apl
- Sausio 22, 2025
Kelininkai primena – vairuotojams svarbu neprarasti budrumo
Nepaisant to, kad pastarosiomis dienomis daugelyje Lietuvos vietovių vyravo teigiama oro temperatūra, AB „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemos sezono metu vairuotojams itin svarbu neprarasti budrumo. Kaip indikuoja bendrovėje pasitelkiamos sistemos, šiąnakt Rytų Lietuvoje galimas reiškinys – lijundra. „Kelių p
- Sausio 22, 2025
Nuo kūdikio iki paauglio – kokie iššūkiai laukia kiekviename etape ir kaip juos įveikti?
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad augindami vaiką su iššūkiais tėvai susiduria kone visais vaiko raidos tarpsniais. Vos pradėjęs vaikščioti vaikas tėvams – vos pagaunamas ir vis kur nors užkliūvantis vijurkas, trejų-ketverių metų mažylis vis drąsiau ima rodyti charakterį ir bando tėvų kantrybę, o jau devynerių ar de&scaro