Tauragės žinios logotipas
Tauragės krašto šviesuoliai: Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas Norkus  

Tauragės krašto šviesuoliai: Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas Norkus  

Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje.

Baigęs Gaurės pradinę mokyklą, M. Norkus įstojo į Šiaulių vyrų gimnaziją. Toliau studijuoti pasirinko mediciną. 1916 m. baigęs Tartu (Estija) universiteto medicinos fakultetą, Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo gydytoju carinės Rusijos armijoje, dalyvavo kautynėse su vokiečiais.

1921 m. pavasarį grįžo į Lietuvą ir dirbo karo gydytoju Alytuje, Ukmergėje, Kaune. Dirbdamas Kauno karo ligoninėje užsitarnavo pulkininko leitenanto laipsnį.

1931–1938 m. M. Norkus buvo vienas Lietuvos sveikatos draugijos steigėjų, jos sekretorius. Iš kariuomenės atleistas 1940 m. Vokiečių okupacinė valdžia 1944 m. jam siūlė užimti sveikatos ministro pareigas, tačiau M. Norkus šių pareigų atsisakė ir persikėlė dirbti į Tauragės ligoninę, ėjo vyr. gydytojo pareigas.

Senųjų tauragiškių atsiminimuose jis išliko kaip aukštos kvalifikacijos specialistas, labai pareigingas, plačios erudicijos, sumanus ir veiklus vadovas. Sunkiais pokario metais ligoninei trūko lėšų, kuro, maisto, nutrūkdavo elektros tiekimas. Su ligoninės personalu, nesiskirdamas iš kitų, jis kaupė malkų atsargas, organizavo maisto rinkimą. Atkreipęs dėmesį į medikų stygių, įkūrė medicinos seserų kursus, trukusius 1,5 metų.

Nors ir daug buvo sunkumų, bet jau 1945 m. Tauragės ligoninėje kūrėsi meno saviveiklos kolektyvas. Tauragės ligoninės vadovas M. Norkus palaikė Medicinos darbuotojų chorą. Gydytojas savo dienoraštyje rašė: „Nors darbuotojų buvo nedaug, tačiau atsirado vienas kitas, kuris turėjo gražų balsą, ir neretai kuriame nors ligoninės kampe ar virtuvėje, skutant bulves, ar skyrių virtuvėlėje, pasigirsdavo graži lietuviška daina. Dainuoti paskatindavo ir gydytojas Antanas Didžiulis, pradėdamas nuo savo mėgstamos dainos „Karvelėli, mėlynasai“, tuo padrąsindamas ir kitus.“

Šventiniai minėjimai ligoninėje iš pradžių apsiribodavo, kaip rašė kraštotyrininkė Alma Mizgirienė, vien „sausais“ pranešimais, bet maždaug nuo 1947-ųjų po oficialių dalių būdavo organizuojama ir meninė renginių dalis, kur pasirodydavo choras, šokdavo tautinius šokius, grodavo kanklėmis, skambėdavo solinės lietuvių liaudies dainos.

Pokario metais (1950–1956) Tauragėje gyvenusios ir dirbusios legendinės Lietuvos žvalgės, tremtinės Marcelės Kubiliūtės Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) operatyvinės įskaitos byloje rašoma, kad Tauragės KGB skyriaus viršininkas Dargis norėjo užverbuoti Marcelę Kubiliūtę, kad ji sektų kunigą Joną Beinorį ir buvusį Lietuvos kariuomenės pulkininką gydytoją M. Norkų, kurio namuose tuomet ji gyveno, bet tai nebuvo sankcionuota.

1960 m. gydytoją M. Norkų ištiko infarktas. Iš vadovo pareigų tada jis pasitraukė, dirbo Infekcinio skyriaus vedėju.

Ligoninės personalo bei tauragiškių mylimas ir gerbiamas gydytojas gyveno gražiame namelyje Prezidento g. 18, kur ir mirė 1966 m. sausio 22 d. Palaidotas Tauragėje.

Iškilaus gydytojo laidotuvėse dalyvavo medikai iš Kauno ir Klaipėdos, šimtai tauragiškių.

M. Norkus apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1931 m.) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1938 m.) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fondo medžiagą

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Tyrimas: jau trečdalis Lietuvos vartotojų naudojasi dirbtiniu intelektu apsipirkdami, jų skaičius sparčiai auga

Trečdalis (32 proc.) lietuvių jau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, kurie padeda jiems apsipirkimo metu. Maža to, fiksuojamas labai spartus gyventojų, kurie į savo kasdieninio apsipirkimo įpročius praturtina dirbtinio intelekto sprendimais ir patarimais, augimas –  vien per pastaruosius 12 mėnesių tokių asmenų skaičius augo įspūdi

Muziejų naktį nutinka meno, istorijos ir kūrybiniai stebuklai

Gegužės 16-ąją, penktadienį planuokite jau šiandien, nes negalite to praleisti – kartą metuose vyksta MUZIEJŲ NAKTIS. Muziejų naktį nutinka meno, istorijos ir kūrybiniai stebuklai, o mes tradiciškai kviečiame jus tapti jų dalimi. Prie mikrofono – Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ di

Ką būtina žinoti prieš nešant šeimos ginčą į teismą?

Skyrybos, ginčai dėl vaikų ar net tėvystės pripažinimo – visa tai kelia ne tik stiprias emocijas, bet ir painias teisines situacijas. Vis daugiau žmonių Lietuvoje kreipiasi į teismus dėl šeimos konfliktų, tačiau dalis jų net nežino, kad kai kuriais atvejais tokie ginčai negali būti nagrinėjami tol, kol nepasinaudota privalomąja mediaci

Penktadienį, muziejų naktį, prasidės meno festivalis KVADRATU

Į Tauragę septintą kartą sugrįžta meno festivalis „Kvadratu“ – nuo gegužės iki spalio miestas vėl taps kultūrinių patirčių erdve, kurią kurs menininkai, kultūros organizacijos ir patys gyventojai. 6 mėnesius vyksianti programa kaip ir kasmet apjungs įvarius profesionalaus meno žanrus, o gyventojus ir svečius kvies nerti į auginanč

NMA kviečia į gyvus susitikimus su patikrų specialistais

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti išvengti klaidų bei pažeidimų ir užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su ūkininkais, gegužės 21 d. 10–12 val. Tauragės rajono savivaldybės mažojoje salėje organizuoja patikrų specialistų ir ūkininkų susitikimą. Projektų kontrolė ir patikros vietoje – tai neišvengiama p

Susitikimas su rašytoja Nijole Maryte Šerniūte

Antradienio vakarą prozos ir poezijos mylėtojus pakvietėme į jaukų ir įkvepiantį literatūros vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Čia svečiavosi žinoma rašytoja, prestižinių Dausų, I. Simonaitytės, F. Bajoraičio premijų laureatė Nijolė Marytė Šerniūtė. Renginio metu pristatytos naujausios autorė

Jo rankos mostui paklusdavo šimtai ar net tūkstančiai

Žiupsnelis memuarų apie kolegą ir draugą Gegužės 16 dieną chorvedžiui, dirigentui Zenonui Komskiui sukanka gražus, jubiliejinis metų skaičius – 80. Iš pažiūros nepasakysi, kad  tiek. Koks buvo prieš 50 maždaug metų, kai susipažinau, toks ir tebėra. Apie tokius sako: užsimarinavę. Na, gal viena kita raukšlelė prisidė

  Nepastovūs orai – iššūkis ir pasėliams, ir ūkininkams: verčia ieškoti nestandartinių sprendimų

Gamtos išdaigos, kuomet užsitęsia periodai su žema oro temperatūra, vidutiniu ar net intensyviu vėju, bei vis pasikartojančiomis neigiamomis temperatūromis naktimis, tampa tikru iššūkiu ūkininkams. Gegužės 8 d. Varėnoje buvo išmatuotas naujas šalčio rekordas – oro temperatūra nukrito iki –5,8 laipsnių

Šilališkiai kviečia „Tarptautinę muziejų naktį“ paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo

Šilališkiai kviečia „Tarptautinę muziejų naktį“ paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo.Prie mikrofono tauragiškiams puikiai žinoma Renata Jančiauskienė. Dabar jau - Šilalės Vl. Statkevičiaus muziejaus direktorė. Gegužės 16–17 d. šilališkiai kviečia „Ta

Atėjo metas mokėti įmokas „Sodrai" – tai galima padaryti dalimis

Jei pernai dirbote savarankiškai ir po pajamų deklaravimo turite įsiskolinimą „Sodrai", bet jį padengti šiuo metu sudėtinga – išeitis yra. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą galima atidėti, pasinaudojus supaprastinta arba individualiai derinama tvarka. Tai leidžia išvengti skolos išie&scaro

Dviejų savaičių atostogų nebeužtenka: artėjant vasarai darbuotojai išeina iš darbo

Artėjant vasarai, vis daugiau darbuotojų pradeda planuotis ilgąsias metų atostogas. Vieni darbinius rūpesčius užmiršti bando kelioms savaitėms, kiti – mėnesiui, dviem ar net visam pusmečiui. Ekspertai pastebi naują tendenciją – būtent vasaros laikotarpiu daugiau nei įprasta darbuotojų nusprendžia išeiti iš darbo &bd

„Via Lietuva“ skelbia, kurie kritinės būklės tiltai bus sutvarkyti šiemet ir artimiausiais metais

AB „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu tiek didesnio, tiek mažesnio intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose tvarkoma 13 tiltų, iš kurių didžioji dauguma yra kritinės būklės. Dar 11 tiltų remonto darbai yra viešųjų pirkimų procedūrų etape, todėl, sėkmingai pasirašius sutartis, darbai prasidėtų