Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
Įkelta:
2021-01-20
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Šie metai paskelbti Archyvų metais, tad kartu kviečiame neakivaizdžiai pakeliauti po mūsų krašto archyvus. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamo projekto „Tauragės archyvų paslaptys“ publikacijos skirtos Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ muziejaus archyvuose sukauptiems krašto istoriją menantiems išskirtiniams eksponatams – spaudiniams, archeologiniams radiniams, dėmesio negali netraukti unikalūs krašto etnografijos, gamtos eksponatai. Projekto publikacijose susipažinsite su Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonduose sukaupta medžiaga apie Pagramančio, Žygaičių, Batakių, Skaudvilės  ir kitų vietovių vietovardžiais, kaimo mokyklų istorijomis, savo kraštą garsinančiais tautodailininkais, literatais. Publikacijose atsispindės krašto bažnyčių istorijos fragmentai. Pirmoji publikacija skirta Holokausto aukoms atminti ir pagerbti. Projekto finansavimui iš  Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo skirta 2800 tūkst. eurų.

„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. 

Kraštotyros medžiagą surinko bibliotekininkai

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje saugomi bibliotekininkių parengti kraštotyros darbai, kuriuose prisimenami Tauragės krašto žydai ir sukrečiantys jų likimai.

„Skaudūs prisiminimai“ – tai Stasio Remeikio, Melagiškės kaimo gyventojo, prisiminimai apie žydų genocidą, užrašyti D. Liekienės 1996 m.

Yra bibliotekos archyvuose ir vaizdo įrašas, pavadintas „Žydų tautos pėdsakai Batakiuose“. Jame – batakiškių Pranciškos Barauskienės ir Stasės Vilienės atsiminimai apie žydus, rugsėjo 23 d. Batakiuose vykusio renginio, skirto Holokausto aukoms atminti, bei paminklo žydų genocido aukoms atminti atidengimui skirtas vaizdo įrašas. Jį 2015 m. parengė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių kaimo filialo bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė ir mokytoja Renata Bernotienė.

Skaudūs prisiminimai

Štai ką prisimena Melagiškės kaimo gyventojas Stasys Remeikis. Jo prisiminimus 1996 m. sausio 10 d. užrašė Eidintų k. bibliotekininkė Dana Liekienė. 

„Kai dabar kada užklystu į Gerviečių kaimą, visada prieš akis iškyla anų dienų prisiminimai... Tuoj už Juozo Stonio sodybos yra nedidelis beržynėlis. Tai lyg nebylus paminklas kažkada trumpam, prieš sušaudymą čia gyvenusiems žydams. Tada čia nebuvo beržynėlio. Jo vietoje stovėjo dar prie rusų pastatyti 8 sandėliai, po 50 metrų ilgio. Kai 1941 metais kilo karas ir rusai pasitraukė, vietiniai žmonės iš jų ištempė tas medžiagas ir jie pasiliko tušti. Tad atėję vokiečiai į juos suvežė žydus, tiksliau, moteris, vaikus ir senelius. O vyrų neatvežė, jie iš karto, prieš suimant, buvo atskiriami nuo šeimų ir vežami į Gryblaukio girią, kur buvo sviedinių išraustos duobės. Čia juos ir sušaudė. Žydai buvo suvežti iš Šilalės, Jurbarko, Varlaukio, Lomių, Skaudvilės, Kvėdarnos, Eržvilko. Barakuose pabuvojo apytikriai 1800 žmonių. Tie barakai buvo lyg žydų surinkimo į vieną vietą punktas. Visiems čia apgyvendintiems buvo pameluota, kad jų nesušaudys, bet veš į Adakavą darbams. Todėl jie laisvai vaikščiojo po apylinkes ir niekas net nebandė bėgti. Vietiniai žmonės duodavo jiems maisto, prašydavo prie darbų. Visiems barakams vadovavo Antanas Zybartas. Saugojo barakus Skaudvilės policija. Iš vietinių gyventojų prisidėjo. Neilgai juos čia laikė, kokius du, tris mėnesius. Tikriausiai tiek, kiek reikėjo laiko, kad suvežtų visus. Kai visus surinko, iškilo klausimas, kaip jais atsikratyti. Iš pradžių buvo nuspręsta barakus su jo gyventojais susprogdinti. Buvo netgi gyventojai įspėti, kad išsiimtų langus, nes sprogimo metu gali išdužti. Bet vėliau persigando, nes tokiu būdu būtų sunaikinti ne tik žydai, bet ir jų turtas. Todėl, gobšumo vedami, vis dėl to nusprendė sušaudyti. Bet apie tai žydai nežinojo, jiems buvo pasakyta, kad veš į Adakavą darbams. Daiktus tegul supakuoja ir palieka, atveš vėliau, o pirma nuveš žmones. Todėl pirmos mašinos su žmonėmis išvažiavo gan ramiai. Deja, jos pasuko ne Adakavo link, bet Gryblaukio miško kryptimi, kur jų laukė iškastos didžiulės duobės. Ir kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta. O jos seseriai pasisekė pasislėpti, dar prieš atvežant į barakus. Jai padėjo pasislėpti ir paslėpė Vincas Kasparavičius, Kazbarinių kaime, Lomių apylinkėje. Ir per visą karą ji išsislapstė, o pasibaigus jam, išvažiavo į savo gimtinę. Daugiau apie ją nieko nežinome. O egzekuciją Gryblaukio miške atliko tie patys žmonės, kurie saugojo barakus, už tai jiems ir žydų turtas atiteko. Kaip stebėtojai, kad viskas būtų atlikta gerai, dalyvavo ir vokiečiai. Apsidrausdami nuo kaltinimų, viską užfiksavo kino juostoje. Ko gero, ir po šiai dienai filmas saugomas kur nors Vokietijos archyvuose. Lyg įrodymas, kieno rankomis buvo naikinama žydų tauta.

Tie barakai buvo lyg žydų surinkimo į vieną vietą punktas. Visiems čia apgyvendintiems buvo pameluota, kad jų nesušaudys, bet veš į Adakavą darbams. Todėl jie laisvai vaikščiojo po apylinkes ir niekas net nebandė bėgti. Vietiniai žmonės duodavo jiems maisto, prašydavo prie darbų.

Tad tokie prisiminimai mane užplūsta, užklydus į Gerviečių kaimą. Atrodo jau tiek metų praėjo, turėjo užsimiršti. Deja, vos pažvelgiu į tuos berželius, vaizdai iškyla, lyg vakar matyti.“ 

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais pagerbti ir tauragiškiai

Žydus gelbėję tauragiškiai irgi sulaukė pagerbimo. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitės Žydų genocido atminimo dienos proga apdovanoti žydus gelbėję Tauragės rajono žmonės: Palionė Bajorinienė, Juozas Stūronas, Juozas Gaižauskas, Stasė Gaižauskienė, Juozas Jokūbas Gaižauskas, Petronėlė Juškienė, Leonas Juškys, Petronėlė Pocienė, Vincentas Pocius, Pranas Šimkus, Petronėlė Šimkienė, Danielius Šimkus.

Tel Avive yra pastatytas paminklas Tauragės žydams.

Minima nuo 2005 metų

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena pasaulyje minima nuo 2005 metų, kai Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, smerkiančią diskriminaciją, prievartą religiniu ar etniniu pagrindu ir atmetančią Holokausto neigimą. Rezoliucija taip pat paskelbė sausio 27-ąją Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena – būtent šią dieną prieš 76 metus buvo išvaduota Aušvico koncentracijos stovykla.

6 milijonų Europos žydų sunaikinimo tragedija neužmiršta

Sausio 27 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie pasaulinės akcijos #MesPrisimename (#WeRemember) ir prisiminti Holokausto metu sunaikintas Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenes, išgyvenusius asmenis ir jų gelbėtojus. 

„Kasmet prisimename 6 milijonų Europos žydų sunaikinimo tragediją. Kviečiame visus – valstybės vadovus, politikus, visą švietimo bendruomenę, visus Lietuvos žmones Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse prisiminti tuos žmones, kurie buvo nužudyti Holokausto ugnyje. Tai – bendra mūsų valstybės netektis“,  – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. 

Pasak F. Kukliansky, pasakyti #MesPrisimename ypač kviečiama jaunoji karta: „Kreipiamės į visą švietimo bendruomenę – pasinaudokite šios dienos suteikiama proga ir skirkite dėmesio jaunimo edukacijai apie Holokausto aukų atminimą, organizuokite virtualius susitikimus su vyriausiais žydų bendruomenių nariais, menančiais šiuos baisius istorijos tarpsnius. Dar turime unikalią progą tiesiogiai pakalbėti su įvykių liudininkais – pasinaudokime ja“. 

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse Lietuvos žydų bendruomenė kviečia prisiminti ne tik aukas, bet ir gelbėtojus. Pasak F. Kukliansky, kalbėdami apie Holokausto siaubą neturime pamiršti ir vilties žinios, kurią neša gelbėtojų istorijos: „Tarptautinės Holokausto aukų atminimo diena mums yra proga dar kartą padėkoti tiems drąsiems žmonėms, kurių daugelio jau nebėra gyvų, už drąsą ir žmogiškumą, parodytą pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. O visuomenė žydų gelbėtojus turi prisiminti ir vertinti kaip tolerancijos, atjautos, drąsos pavyzdį.“ 

Prireikė ne vieno dešimtmečio, kol žydus gelbėję žmonės galėjo viešai papasakoti savo istorijas, o jų darbai buvo pripažinti ir įvertinti – visame pasaulyje žydų gelbėtojams suteikiamas Pasaulio tautų teisuolio vardas, kurį suteikia „Yad Vashem“ Holokausto ir didvyriškumo atminties institutas. Šiandien arti 900 Lietuvos piliečių yra apdovanoti garbingiausiu Pasaulio tautų teisuolių medaliu, tačiau gelbėtojų buvo daugiau. 

Kaip prisidėti prie akcijos?

Prisidėti prie akcijos #MesPrisimename/ #WeRemember galima keliais būdais. Galima aplankyti arčiausiai Jūsų esančias žydų žudynių vietas ir pagerbkite nužudytuosius padėdami simbolinį akmenuką arba parašyti #WeRemember/#MesPrisimename ant popieriaus lapo, nusifotografuoti su šiuo ženklu ir pasidalinki savo nuotrauka socialiniuose tinkluose. 

Jei esate socialiniuose tinkluose, galite prisijungti prie pasaulinės atminimo akcijos savo socialinių tinklų profilyje užsidėdami  rėmelį #WeRemember/#MesPrisimename. 

Parengė Birutė Slavinskienė

Nuotrauka
Spaudos

 

 

 

Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.