Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
Įkelta:
2021-01-20
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Šie metai paskelbti Archyvų metais, tad kartu kviečiame neakivaizdžiai pakeliauti po mūsų krašto archyvus. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamo projekto „Tauragės archyvų paslaptys“ publikacijos skirtos Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ muziejaus archyvuose sukauptiems krašto istoriją menantiems išskirtiniams eksponatams – spaudiniams, archeologiniams radiniams, dėmesio negali netraukti unikalūs krašto etnografijos, gamtos eksponatai. Projekto publikacijose susipažinsite su Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonduose sukaupta medžiaga apie Pagramančio, Žygaičių, Batakių, Skaudvilės  ir kitų vietovių vietovardžiais, kaimo mokyklų istorijomis, savo kraštą garsinančiais tautodailininkais, literatais. Publikacijose atsispindės krašto bažnyčių istorijos fragmentai. Pirmoji publikacija skirta Holokausto aukoms atminti ir pagerbti. Projekto finansavimui iš  Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo skirta 2800 tūkst. eurų.

„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. 

Kraštotyros medžiagą surinko bibliotekininkai

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje saugomi bibliotekininkių parengti kraštotyros darbai, kuriuose prisimenami Tauragės krašto žydai ir sukrečiantys jų likimai.

„Skaudūs prisiminimai“ – tai Stasio Remeikio, Melagiškės kaimo gyventojo, prisiminimai apie žydų genocidą, užrašyti D. Liekienės 1996 m.

Yra bibliotekos archyvuose ir vaizdo įrašas, pavadintas „Žydų tautos pėdsakai Batakiuose“. Jame – batakiškių Pranciškos Barauskienės ir Stasės Vilienės atsiminimai apie žydus, rugsėjo 23 d. Batakiuose vykusio renginio, skirto Holokausto aukoms atminti, bei paminklo žydų genocido aukoms atminti atidengimui skirtas vaizdo įrašas. Jį 2015 m. parengė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių kaimo filialo bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė ir mokytoja Renata Bernotienė.

Skaudūs prisiminimai

Štai ką prisimena Melagiškės kaimo gyventojas Stasys Remeikis. Jo prisiminimus 1996 m. sausio 10 d. užrašė Eidintų k. bibliotekininkė Dana Liekienė. 

„Kai dabar kada užklystu į Gerviečių kaimą, visada prieš akis iškyla anų dienų prisiminimai... Tuoj už Juozo Stonio sodybos yra nedidelis beržynėlis. Tai lyg nebylus paminklas kažkada trumpam, prieš sušaudymą čia gyvenusiems žydams. Tada čia nebuvo beržynėlio. Jo vietoje stovėjo dar prie rusų pastatyti 8 sandėliai, po 50 metrų ilgio. Kai 1941 metais kilo karas ir rusai pasitraukė, vietiniai žmonės iš jų ištempė tas medžiagas ir jie pasiliko tušti. Tad atėję vokiečiai į juos suvežė žydus, tiksliau, moteris, vaikus ir senelius. O vyrų neatvežė, jie iš karto, prieš suimant, buvo atskiriami nuo šeimų ir vežami į Gryblaukio girią, kur buvo sviedinių išraustos duobės. Čia juos ir sušaudė. Žydai buvo suvežti iš Šilalės, Jurbarko, Varlaukio, Lomių, Skaudvilės, Kvėdarnos, Eržvilko. Barakuose pabuvojo apytikriai 1800 žmonių. Tie barakai buvo lyg žydų surinkimo į vieną vietą punktas. Visiems čia apgyvendintiems buvo pameluota, kad jų nesušaudys, bet veš į Adakavą darbams. Todėl jie laisvai vaikščiojo po apylinkes ir niekas net nebandė bėgti. Vietiniai žmonės duodavo jiems maisto, prašydavo prie darbų. Visiems barakams vadovavo Antanas Zybartas. Saugojo barakus Skaudvilės policija. Iš vietinių gyventojų prisidėjo. Neilgai juos čia laikė, kokius du, tris mėnesius. Tikriausiai tiek, kiek reikėjo laiko, kad suvežtų visus. Kai visus surinko, iškilo klausimas, kaip jais atsikratyti. Iš pradžių buvo nuspręsta barakus su jo gyventojais susprogdinti. Buvo netgi gyventojai įspėti, kad išsiimtų langus, nes sprogimo metu gali išdužti. Bet vėliau persigando, nes tokiu būdu būtų sunaikinti ne tik žydai, bet ir jų turtas. Todėl, gobšumo vedami, vis dėl to nusprendė sušaudyti. Bet apie tai žydai nežinojo, jiems buvo pasakyta, kad veš į Adakavą darbams. Daiktus tegul supakuoja ir palieka, atveš vėliau, o pirma nuveš žmones. Todėl pirmos mašinos su žmonėmis išvažiavo gan ramiai. Deja, jos pasuko ne Adakavo link, bet Gryblaukio miško kryptimi, kur jų laukė iškastos didžiulės duobės. Ir kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta. O jos seseriai pasisekė pasislėpti, dar prieš atvežant į barakus. Jai padėjo pasislėpti ir paslėpė Vincas Kasparavičius, Kazbarinių kaime, Lomių apylinkėje. Ir per visą karą ji išsislapstė, o pasibaigus jam, išvažiavo į savo gimtinę. Daugiau apie ją nieko nežinome. O egzekuciją Gryblaukio miške atliko tie patys žmonės, kurie saugojo barakus, už tai jiems ir žydų turtas atiteko. Kaip stebėtojai, kad viskas būtų atlikta gerai, dalyvavo ir vokiečiai. Apsidrausdami nuo kaltinimų, viską užfiksavo kino juostoje. Ko gero, ir po šiai dienai filmas saugomas kur nors Vokietijos archyvuose. Lyg įrodymas, kieno rankomis buvo naikinama žydų tauta.

Tie barakai buvo lyg žydų surinkimo į vieną vietą punktas. Visiems čia apgyvendintiems buvo pameluota, kad jų nesušaudys, bet veš į Adakavą darbams. Todėl jie laisvai vaikščiojo po apylinkes ir niekas net nebandė bėgti. Vietiniai žmonės duodavo jiems maisto, prašydavo prie darbų.

Tad tokie prisiminimai mane užplūsta, užklydus į Gerviečių kaimą. Atrodo jau tiek metų praėjo, turėjo užsimiršti. Deja, vos pažvelgiu į tuos berželius, vaizdai iškyla, lyg vakar matyti.“ 

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais pagerbti ir tauragiškiai

Žydus gelbėję tauragiškiai irgi sulaukė pagerbimo. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitės Žydų genocido atminimo dienos proga apdovanoti žydus gelbėję Tauragės rajono žmonės: Palionė Bajorinienė, Juozas Stūronas, Juozas Gaižauskas, Stasė Gaižauskienė, Juozas Jokūbas Gaižauskas, Petronėlė Juškienė, Leonas Juškys, Petronėlė Pocienė, Vincentas Pocius, Pranas Šimkus, Petronėlė Šimkienė, Danielius Šimkus.

Tel Avive yra pastatytas paminklas Tauragės žydams.

Minima nuo 2005 metų

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena pasaulyje minima nuo 2005 metų, kai Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, smerkiančią diskriminaciją, prievartą religiniu ar etniniu pagrindu ir atmetančią Holokausto neigimą. Rezoliucija taip pat paskelbė sausio 27-ąją Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena – būtent šią dieną prieš 76 metus buvo išvaduota Aušvico koncentracijos stovykla.

6 milijonų Europos žydų sunaikinimo tragedija neužmiršta

Sausio 27 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie pasaulinės akcijos #MesPrisimename (#WeRemember) ir prisiminti Holokausto metu sunaikintas Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenes, išgyvenusius asmenis ir jų gelbėtojus. 

„Kasmet prisimename 6 milijonų Europos žydų sunaikinimo tragediją. Kviečiame visus – valstybės vadovus, politikus, visą švietimo bendruomenę, visus Lietuvos žmones Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse prisiminti tuos žmones, kurie buvo nužudyti Holokausto ugnyje. Tai – bendra mūsų valstybės netektis“,  – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. 

Pasak F. Kukliansky, pasakyti #MesPrisimename ypač kviečiama jaunoji karta: „Kreipiamės į visą švietimo bendruomenę – pasinaudokite šios dienos suteikiama proga ir skirkite dėmesio jaunimo edukacijai apie Holokausto aukų atminimą, organizuokite virtualius susitikimus su vyriausiais žydų bendruomenių nariais, menančiais šiuos baisius istorijos tarpsnius. Dar turime unikalią progą tiesiogiai pakalbėti su įvykių liudininkais – pasinaudokime ja“. 

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse Lietuvos žydų bendruomenė kviečia prisiminti ne tik aukas, bet ir gelbėtojus. Pasak F. Kukliansky, kalbėdami apie Holokausto siaubą neturime pamiršti ir vilties žinios, kurią neša gelbėtojų istorijos: „Tarptautinės Holokausto aukų atminimo diena mums yra proga dar kartą padėkoti tiems drąsiems žmonėms, kurių daugelio jau nebėra gyvų, už drąsą ir žmogiškumą, parodytą pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. O visuomenė žydų gelbėtojus turi prisiminti ir vertinti kaip tolerancijos, atjautos, drąsos pavyzdį.“ 

Prireikė ne vieno dešimtmečio, kol žydus gelbėję žmonės galėjo viešai papasakoti savo istorijas, o jų darbai buvo pripažinti ir įvertinti – visame pasaulyje žydų gelbėtojams suteikiamas Pasaulio tautų teisuolio vardas, kurį suteikia „Yad Vashem“ Holokausto ir didvyriškumo atminties institutas. Šiandien arti 900 Lietuvos piliečių yra apdovanoti garbingiausiu Pasaulio tautų teisuolių medaliu, tačiau gelbėtojų buvo daugiau. 

Kaip prisidėti prie akcijos?

Prisidėti prie akcijos #MesPrisimename/ #WeRemember galima keliais būdais. Galima aplankyti arčiausiai Jūsų esančias žydų žudynių vietas ir pagerbkite nužudytuosius padėdami simbolinį akmenuką arba parašyti #WeRemember/#MesPrisimename ant popieriaus lapo, nusifotografuoti su šiuo ženklu ir pasidalinki savo nuotrauka socialiniuose tinkluose. 

Jei esate socialiniuose tinkluose, galite prisijungti prie pasaulinės atminimo akcijos savo socialinių tinklų profilyje užsidėdami  rėmelį #WeRemember/#MesPrisimename. 

Parengė Birutė Slavinskienė

Nuotrauka
Spaudos

 

 

 

Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-04
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Įkelta:
2022-07-28
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   
Nuotrauka
zukai
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
 Jančauskas
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
nairanauskas
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
Nuotrauka
kronika
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Nuotrauka
Zima, prie barako.
Įkelta:
2022-02-22
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Nuotrauka
simonaitytė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
Nuotrauka
jonusaitis
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.
Nuotrauka
k
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-27
Laikas keičia mūsų įpročius, koreguoja per amžius susiklosčiusias tradicijas. Mintis parašyti apie tai, kaip keičiasi žmogaus kelionės Anapilin kilo pavarčius Tauragės kultūros paveldo archyvą ir pastebėjus, kad daug papročių nueina užmarštin. Užmarštin nueis ir tai, kuo gyvename dabar. 
Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-06
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.