Kalbininkas Petras Jonikas: „Kalba daugiau mąsto už mus negu mes patys…“
Įkelta:
2021-03-04
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

Koplytstulpio ir atminimo lentos P. Joniko tėviškėje atidengimas

 

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

Pagramančio tarmės žemėlapis

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

Pagramančio tarmės klausimynas

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

P. Jonikas su žmona Ona Ibenskaite

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.

Medžiaga apie P. Joniką – bibliotekos lobynuose

Prieš 15 metų, kai buvo minimas profesoriaus gimimo šimtmetis, gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Pagramančio miestelio bendruomenė kalbininko tėviškėje Antringių kaime pastatė koplytstulpį. O Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka turi sukaupusi daug medžiagos apie jį. Dalis archyvo saugoma Tauragėje, kita dalis, kurioje ir kalbininko artimųjų dovanotos knygos, Pagramančio bibliotekoje. Tada, 2006-aisiais, bibliotekoje buvo eksponuojama ir unikali paroda, skirta iškiliojo kraštiečio jubiliejui paminėti. Joje pirmą kartą eksponuotas dr. Petro Joniko archyvas, kuris po kalbininko ir jo žmonos mirties buvo atsiųstas giminėms į Lietuvą. Jame – P. Joniko asmens dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, straipsnių iškarpos, ypač vertingas kalbininko rankraštis „Lietuvių kalbos istorijos pastabos“ bei 1932 m. jo, dar studento, sudarytas Pagramančio tarmės klausimų lapelis.

Gimė Tauragės rajone

Petras Jonikas gimė 1906 m. kovo 25 d. Tauragės rajono Antringių kaime. Mokėsi Pagramantyje, Šilalėje, 1920–1923 m. Tauragės vidurinėje mokykloje. 1927 m. jis baigė Tauragės mokytojų seminariją. Tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kurį sėkmingai baigė 1934 m. ir buvo paliktas rengtis profesūrai. 1935–1937 m. kalbininkas specializavosi Rygos, Vienos, Karaliaučiaus universitetuose. 1937–1943 m. P. Jonikas dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1938–1940 m. jis redagavo „Gimtąją kalbą“. 1935–1940 m. buvo Lietuvių kalbos draugijos valdybos narys. Nuo 1940 m. P. Jonikas vadovavo Lietuvos Mokslų akademijos Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos ir terminologijos sekcijai. 1942 m. sausio 31 d. Vilniaus universitete kalbininkas apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis priešaušrio ir „Aušros“ laikais“. 

Amerikoje įkūrė Lituanistikos institutą

Baigiantis karui kartu su žmona Ona Ibenskaite P. Jonikas pasitraukė į Vokietiją. 1946–1949 m. jis profesoriavo Pabaltijo universitete prie Hamburgo. 

1949 m. P. Jonikas su žmona apsigyveno JAV, Čikagos priemiestyje. Vertėsi spaudos darbu, vadovavo kalbos skyriui „Naujienose“. 1958 m. kalbininkas baigė bibliotekininkystės studijas Čikagos universitete. 1957–1973 m. jis dirbo šio universiteto bibliotekoje, 1970–1973 m. Čikagos universiteto lietuvių ir baltų kalbotyros profesorius. Aukštuosiuose lituanistikos kursuose 1958–1960 m. dėstė lietuvių kalbą. Nuo 1960 m. dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute, 1970–1976 m. jis buvo to instituto rektorius. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių veikloje.

P. Joniko iniciatyva 1951 m. Čikagoje buvo įkurtas Lituanistikos institutas, kurio prezidentu jis buvo nuo 1952 m. iki 1964 m. Institutas vienijo žymiausius išeivijos lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, menotyros, filosofijos, teisės ir kitų sričių specialistus. Kalbininkas dirbo Amerikos lietuvių profesorių draugijos valdybos sekretoriumi, Čikagos lietuvių kalbos draugijos pirmininku, nuo 1955 m. jis – Baltų Instituto Bonoje narys korespondentas. 1958–1960 m. P. Jonikas redagavo Čikagoje atgaivintą „Gimtąją kalbą“. „Gimtoji kalba“ skiriama visiems lietuviams, kurie tik reikalingi kalbinės pagalbos bei patarimų. Bet ypač jai rūpės padėti mūsų rašto žmonėms, laikraštininkams, rašytojams, kalbėtojams. Taip pat nemažai dėmesio bus skiriama ir mokytojams bei mūsų lituanistinėms mokykloms. (Gimtoji kalba, 1958, nr. 1.)

Iškilusis kalbininkas mirė 1996 m. vasario 3 d. Riversaide, netoli Čikagos, kur ir gyveno. Palaidotas Čikagos lietuvių laisvamanių Tautinėse kapinėse.

Svarbiausi darbai

„Gimtoji kalba, kuri faktiškai yra visų kitų tautinių žymių ir simbolių nešėja, pasidaro tautiškumo brangenybe, kai kiti tautos vienybės ir autentiškumo simboliai ilgainiui tampa problematiški, išblėsta...“ (P. Jonikas)

Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka

Kalbininkas bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“, rašė „Švietimo darbe“, „Kultūroje“, „Lietuvių žiniose“, „Židinyje“, „Kalboje“, „Vaire“, „Aiduose“ ir kituose leidiniuose. Taip pat P. Jonikas yra publikavęs savo darbus ir latviškuose, vokiškuose, angliškuose lingvistiniuose leidiniuose. Visus kalbininko straipsnius surinkus, susidarytų keli jo raštų tomai.

Pirmasis stambus P. Joniko kalbotyros darbas – „Pagramančio tarmė“, išleistas 1939 m. Jame moderniai aprašyta lig tol mažai tirta autoriaus gimtoji dūnininkų tarmė. Kitos kalbininko knygos išleistos JAV. Vienas žymiausių yra paskutinis darbas, išėjęs 1987 m. Čikagoje – „Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai“. Tai pirmas tokios apimties ir tokio profilio veikalas, apimantis lietuvių kalbos istoriją nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios. Ši knyga 1989 m. laimėjo JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos kas ketveri metai skiriamą mokslo premiją. Knygoje dr. P. Jonikas rašė: „Taip aš ir baigiau savo literatūrinį lietuvių kalbos darbą, linkėdamas palaimos tautai, kuriai savo gimimu priklausau ir ilgą savo amžių dirbau“.

Svarbiausi dr. Petro Joniko darbai: Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos idėja priešaušrio metu: keli bruožai kalbos istorijai. – Kaunas, 1937; Pagramančio tarmė. – Kaunas, 1939; Gimtojo žodžio baruose: bendrosios kalbos patarimai ir paaiškinimai. – Chicago, 1952; Lietuvių kalbos istorija. – Chicago, 1952; Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis. – Chicago, 1972; Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai. – Chicago, 1987.

Kalbininko siūlyti naujadarai

Daugybė dabar mums įprastų žodžių sukurti būtent P. Joniko. Štai keletas jų, atrinktų iš Vilniaus edukologijos universiteto dėstytojų dr. Linos Murienės, dr. Vido Valskio, studentų, „Gimtojo žodžio“ vyr. redaktorės Ritos Urniežiūtės ir doc. dr. Aldono Pupkio . parengtos ir 2016 m. Pagramantyje pristatytos medžiagos.

Iškyla – 1) iškilmė, šventė; 2) išvyka, ekskursija.

Įmautė – dėžutė, makštys, futliaras, įmova (akiniams, smuikui, laikrodžiui, revolveriui, grąžtui).

Paspaudė – antspaudams vilgyti pagalvėlis.

Žiebtukas, žiebtuvėlis – kišeninė mašinėlė ugniai įsižiebti, benzininė.

Priedėva – kasdieniam dėvėjimui siūti drabužiai: Priedėvai tiks ir tie drabužiai (žemaitiškai).

Nuodėva – nudėvėtas drabužis.

Skersinaitė – skersai dryžuotas sijonas, skersė.

Striukė – 1) trumpikė, bliuzė; 2) vienarankis dalgis striuku kotu; 3) blogi reikalai, bėda, galas: Užėjo striukė, nebežino, kur dėtis.

Orkaitė – krosnyje įtaisyta vieta valgiams ir kitkam šiltai laikyti.

Pakanda – užkandis, valgomas po pietų ar pusryčio, truputį išalkus.

Geruolis – geras žmogus.

Kyra – nuobodus, įkyrus žmogus.

Girinaitis – 1) girios gyventojas, 2) neišauklėtas žmogus.

Išnamis – 1) kas turtą iš namų neša, nesirūpina namais; 2) kas neturi namų, kampininkas.

Lakstūnas – 1) kas laksto: Karvė lakstūnė; 2) pramogų mėgėjas, padauža. 

Pradmenys – pradiniai elementai, angl. elementaries: Kalbos mokslo pradmenys.

Pagreitis – judesio greičio pakitimas per laiko vienetą.

Rašyklė – kotelis su amžina plunksna, angl. fountain-pen.

Rūpyba – nepilnamečių globos forma.

Skaidrė – peršviečiamas popierius kopijuoti.

Sambūvis – keleto žmonių ar dalykų buvimas vienu metu; koegzistencija.

(Žodynui turtinti. Parankiojo Petras Jonikas. Gimtoji kalba, 1959–1960 metai.)

Namas randasi prie gatvės – turi būti Namas yra, stovi prie gatvės.

Randasi mūsų kalboje reiškia ima rastis (ko pirma nebuvo), pavyzdžiui, rudenį po lietaus grybų randasi. Jei jai būtų norima pasakyti, kad štai namas lyg iš nieko ima rastis, statomas, žinoma, tada būtų geras ir taisomasis sakinys. Tačiau šio sakinio autorius tenorėjo pasakyti, kad namas ten jau stovi… (Petras Jonikas. Iš laikraštinės kalbos taisymų. Gimtoji kalba, 1958, nr. 2.)

Dar keletas įdomių profesoriaus minčių 

„Kalbos vaidmens pabrėžimui čia gal vertas priminti vieno įžymaus nelietuvio kalbininko pasisakymas. Praeitojo karo metu, susipažinęs su didžiojo lietuvių kalbos žodyno pateiktosios mūsų kalbinės medžiagos gausumu ir vertingumu, jis stačiai pareiškė: „Lietuviams atstatyti po karo savo valstybės nepriklausomybei pakaks, jei jie į taikos konferenciją nusiveš tik vieną šio žodyno tomą.“ (Petras Jonikas. Kalbos reikšmė tautai. Gimtoji kalba, 1959, nr. 1.)

„Mūsų išeivius svetimuose kraštuose stipriai veikia kitų kalbų įtaka. Labiausiai svetimoji įtaka įsigauna į žodyną, kaip tai lengvai galima pastebėti iš jaunųjų mūsų šviesuolių raštų bei šnekamosios kalbos. Tiesa, jų apskritai (ypač rašte) vengiama skolintis vien anglų (ar ir vienai kuriai kitai kalbai) priklausančių žodžių. Bet daug lengviau skolinamasi tikrieji ar tariamieji „tarptautiniai žodžiai“, nors lietuvių bendrinėje kalboje kai kurie jų ligi šiol ir nebuvo ar beveik nebuvo tam tikrais atvejais vartojami. Matyt, čia galvojama, kad, jei tarptautinių žodžių lietuvių kalboje esama, nėra ko jų vengti ir ieškotis jiems grynų lietuviškų atitikmenų. Todėl tų šviesuolių raštuose dažnai skaitome ne bendradarbiauti, bet kooperuoti, poetas aprašo ne savo įspūdžius, bet impresijas, atliekami ne erdvės tyrimai, bet eksploracijos ir taip toliau.“ (Apie mūsų jaunųjų šviesuolių kalbą. Petras Jonikas. Gimtoji kalba, 1961, nr. 2.)

„Apskritai imant, tik nedidelė dalis mūsų laikraščių, leidžiamų už Lietuvos ribų, teskiria kiek dėmesio kalbos, jos kultūros klausimams. Nedaug tokių laikraščių, kurie žiūri, kad jų pačių kalba laikytųsi mūsų pasiektame bendrinės kalbos kultūros lygmenyje. Daugeliui laikraščių – dėl vienokių ar kitokių priežasčių – tas lygmuo nė motais; patys jie rašo „kaip išeina“ – pagal savo „gramatiką“, savo „rašybą“ ir savo žodyną bei posakyną. (Petras Jonikas. Probėgšmais. Gimtoji kalba, 1963, nr. 1.)

„Kalba – pasaulio perdirbimas į žmogaus dvasios nuosavybę“

„Gimtoji kalba kone gamtinių dėsnių būtinumu formuoja kalbinės bendruomenės narius, gimtąja kalba kalbančiuosius. Gimtoji kalba suteikia kalbinės bendruomenės nariams tą priemonių atsargą, kuri leidžia jiems kultūriškai reikštis. Negalėtų šie nariai mąstyti, spręsti apie išorinį ir vidinį pasaulį be kalbos, kuri yra ne kas kitas, kaip to pasaulio perdirbimas į žmogaus dvasios nuosavybę. 

Bet gimtoji kalba tuo ir ypatinga, kad ji pateikia kalbinių priemonių atsargą tai žmogaus kultūrinei ir ypač bendruomeninei gyvatai palyginti labai vienalytišką, ypač vidinio kalbos dėsningumo požiūriu. Žodžiais reiškiamos sąvokos, posakiai, kuriais vyksta kalbinis mąstymas, kiekvienoj kalboj yra daugiau ar mažiau savotiški, skirtingi. Todėl gimtoji kalba, į kurią, taip sakant, noromis nenoromis normaliomis sąlygomis įauga kiekvienas kalbinės bendruomenės narys ir kuri jo nepalieka iki amžiaus galo, yra be galo stiprus vienijamasis bendruomenės veiksnys. 

Šiaip žmogus, be didesnio specialybinio įsigilinimo ir priežastingumo permatymo, nei nepajunta, kaip stipriai gimtoji kalba žmones suvienodina ir suvienija. Iš tikrųjų, gimtosios kalbos atstovai noromis nenoromis mato pasaulį, taip sakant, per bendruosius kalbinių priemonių akinius. Todėl kalbininkai pastaruoju metu pastebėjo, kad gimtoji kalba yra bendruomeninė ja kalbančių žmonių pažinimo forma. Ne veltui sakoma, kad kalba daugiau mąsto už mus negu mes patys.“ (Petras Jonikas. Kalbos reikšmė tautai. Gimtoji kalba, 1959, nr. 1.).

Parengė Birutė Slavinskienė pagal Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliografės Laimos Pikčiūnienės pateiktą medžiagą

Nuotrauka
Spaudos

 

Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-04
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Įkelta:
2022-07-28
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   
Nuotrauka
zukai
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
 Jančauskas
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
nairanauskas
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
Nuotrauka
kronika
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Nuotrauka
Zima, prie barako.
Įkelta:
2022-02-22
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Nuotrauka
simonaitytė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
Nuotrauka
jonusaitis
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.
Nuotrauka
k
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-27
Laikas keičia mūsų įpročius, koreguoja per amžius susiklosčiusias tradicijas. Mintis parašyti apie tai, kaip keičiasi žmogaus kelionės Anapilin kilo pavarčius Tauragės kultūros paveldo archyvą ir pastebėjus, kad daug papročių nueina užmarštin. Užmarštin nueis ir tai, kuo gyvename dabar. 
Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-06
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.