Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia.
Bažnyčia iškilo per metus
Batakiškiams Skaudvilės bažnyčioje melstis buvo nepatogu dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl atstumo, nes kai kuriems parapijiečiams į pamaldas tekdavo vykti net apie 20 km, o antra – batakiškių dauguma buvo lietuviai, o Skaudvilėje buvo daugiau vokiškai kalbančių tikinčiųjų, todėl rytinės pamaldos vykdavo vokiečių kalba, o lietuviams tekdavo tik popietinės pamaldos. Todėl lietuvybės mylėtojo ir lietuviškos spaudos platintojo Tauragės ir Skaudvilės kunigo Jono Pipiro drąsinami, batakiškiai nusprendė pastatyti bažnyčią Gerviečių kaime. 1884 m. liepos 13 d. jau prie kunigo Martyno Keturaičio, buvo pašventintas kertinis akmuo.
Bažnyčia buvo pastatyta gana greitai ir 1885 m. spalio 27 dieną, per Reformacijos šventę, pašventinta. Pirmieji aktyvesni Batakių parapijos steigėjai buvo Jonas Valutis iš Miciškės, Jonas Kasparaitis iš Varnaičių, Jurgis Mikelaitis iš Čiuteikių, Simas Lengvinas iš Mišeikių ir daugelis kitų. Jie buvo ir pirmieji bei ilgamečiai parapijos tarybos nariai, rūpinęsi parapija ir bažnyčia. Vėliau pastatytas kantoratas, kuriame gyveno kantorius (choro vadovas, vargonininkas) ir buvo patalpos konfirmantų mokymui. Šiose patalpose vaikai buvo mokomi katekizmo ir giesmių giedojimo, kartu su suaugusiaisiais mokėsi skaityti ir rašyti. Dar vėliau pastatyti kiti ūkio pastatai. Dabartinė mūrinė klebonija statyta po Pirmojo pasaulinio karo. 1928 m. namas buvo iš dalies įrengtas ir jame galėjo apsigyventi kunigas. Parapija turėjo 7,9 ha žemės.
Vargonai – XVIII a. pirmosios pusės
Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia medinė. Liaudiškos architektūros stačiakampio plano pastatas rytiniame gale užbaigtas trisiene apside su nedideliu dvitarpsniu bokšteliu, mažesnis bokštelis pabrėžia vakarinį fasadą. Bažnyčia dengta dvišlaičiu stogu, iš pjaustinių rąstų suręstas pastatas remiasi į tvirtą akmens mūro pamatą. Pagrindinį fasadą paryškina nedidelis prieangis, dekoratyvūs frontono apvadai, nedideli, smulkiai skaidyti, trikampiu sandriku užbaigti langeliai.
Bažnyčios navos erdvė padengta plokščiomis lubomis, palei sienas įrengtas U raidės pavidalo plačios, tačiau žemokos galerijos. Altorius pritrauktas prie sienos, o virš altoriaus – Nukryžiuotojo paveikslas. Bažnyčioje išlikę Karaliaučiuje pirkti labai vertingi barokiniai vargonai, seniausi ne tik Tauragės apskrityje, bet manoma, jog ir visoje Lietuvoje.
Remiantis instrumento techniniais duomenimis ir atsižvelgiant į prospekto stilistinius ypatumus, jie datuojami XVIII a. pirmąja puse. Tai būta vieno manualo su devyniais balsais instrumento, kurį XIX a. pabaigoje papildė pedalai su dviem registrais, šiek tiek pakeitę ir manualo dispoziciją. Nors vargonai XIX a. pabaigoje – XX a. buvo iš dalies perdaryti ir ilgalaikiui visiškai sugedo, tačiau profesionalaus darbo kūrinys išlaikė didelę dalį savo pirmykščio vaizdo ir yra įdomus muzikos paveldo istorijos puslapis. Vertingas ir bokšte kabantis žalvarinis, keturis pūdus ir dvylika svarų sveriantis varpas, nulietas 1884 m. A. S. Lavrovo fabrike Gatčine.
Kunigai
Tarpukariu Batakių parapijoje buvo apie 1400 narių. Tarpukariu batakiškiai buvo aktyvūs visuomenės veikėjai. Čia veikė Lietuvos evangelikų liuteronų sąjungos „Pagalba“ skyrius, kuris rūpinosi spaudos platinimu, teikė materialinę pagalbą jos reikalingiems parapijiečiams, moterys buvo susibūrusios į labdaros draugiją.
Batakius aptarnaudavo Tauragės parapijos kunigai: Jonas Pipiras (1872–1882), Martynas Keturakaitis (1883–1892), Gustavas Matisonas (1893–1911), Augustas Vymeris (1911–1942), trumpiau tarnavo kunigai Samuelis Vairauchas, Martynas Preikšaitis, Adolfas Keleris. Batakiuose gyveno ir tarnavo apsišvietęs kantorius Fridrikas Ima (1899–1910). Jis paruošė ir lietuvių kalba išspausdino pirmąją Šv. Rašto istoriją, išvertęs ją iš latvių kalbos. Fridrikas Ima mirė Batakiuose, palaidotas Mažintų kapinėse. Ilgą laiką Batakiuose tarnavo kunigas Mikas Preikšaitis. Ordinuotas į kunigus 1944 m. konsistorijos pirmininko E. Leijerio pavedimu, jis didžiąją gyvenimo dalį praleido Batakiuose, nors aptarnaudavo dar ir Skaudvilės, Šilutės ir Klaipėdos parapijas. Žmonės jį prisimena kaip griežtą, neretai per pamokslus pabarantį, be galo kuklaus ir asketiško gyvenimo būdo kunigą. Turėjo sukaupęs didelę biblioteką, kuri po jo mirties atiteko giminaičiams. Kunigas M. Preikšaitis mirė 1972 m. spalio 20 d., palaidotas Mažintų kapinėse. Mirus kunigui M. Preikšaičiui parapiją aptarnavo iš Tauragės atvykstantys kunigai – vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis, vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis, kunigas Mindaugas Dikšaitis. 2013 m. rugpjūčio 31 d. Batakių ev. liuteronų bažnyčioje ordinuotas ir parapijos kunigu įvestas Karolis Skausmenis, ketverius metus tarnavęs diakonu Tauragės krašto parapijose.
Parengė Raimonda Alysienė pagal liuteronai.lt ir Tauragės kultūros paveldo tarnybos informaciją