Ona Paulauskien. Asmeninio albumo nuotrauka
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė. Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose.
Ona Paulauskienė-Liuksaitytė gimė 1939 m. balandžio 16-ąją Tauragės rajone, Batakiuose. Vaikystę praleido Gaurės apylinkių Užvėjų kaime. Mokėsi Aneliškės septynmetėje mokykloje. Dirbdama Melagiškės kaimo bibliotekininke, baigė Tauragės vakarinę vidurinę mokyklą.
Tėvai Juozas ir Elzbieta Liuksaičiai buvo siuvėjai, o senelis Jonas Ačas – medžio meistras, dirbęs klumpes, kubilus, drožęs lazdas su velniukais, padaręs net medinį dviratį.
Vaikystėje ganydama karves, Ona pradėjo lipdyti iš molio įvairias figūras: žmones, gyvulius, baldus, indus – visa, kas buvo ūkyje. Deja, tų lipdinių nė vienas neišliko. Mokykloje jai tekdavo apipavidalinti albumus, stendus, piešti plakatus. Jaunystėje trejus metus lankė dailės ratelį, kuriam vadovavo šviesios atminties Tauragės kultūros namų direktorius Aleksandras Fadinas. Tai buvo didelės dvasios žmogus, paskatinęs studijuoti meno dalykus. Ona įstojo į Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, tačiau mokytis neišvažiavo. Sutiko Praną Paulauską, ištekėjo. Gimė ketvertas vaikų.
O. Paulauskienė dirbo kino mechanike, rūpinosi namais, vaikais, turėdama laiko tapė paveikslus, kūrė rankdarbius. Taip praėjo 30 metų. Vis kamavo nežinia – ar pavyktų drožinėti?
Pirmas bandymas įvyko 1987 m. lapkričio mėnesį. Drožė virtuviniu peiliu. Pasisekė. Kurti paskatino tuo metu Batakiuose mokytojavęs istorikas Česlovas Vaupšas ir Algimantas Lengvinas, padovanojęs savo darbo drožtukų.
Dabar O. Paulauskienė dirbdama naudoja kaltą, trumpus bukus peilius ir dar beveik 10 įvairių įrankių. Dirba skatinama vidinio poreikio, savo darbų nepardavinėja, vieną kitą padovanoja draugams, vertinantiems liaudies meną.
Parodose dalyvauja nuo 1960 m. Iš pradžių pristatė tapybos darbus, o nuo 1988 m. – drožinius. Jos tapyba 1960 m. buvo eksponuojama respublikinėje jubiliejinėje dainų šventėje Vilniuje. Išleistas parodos katalogas, kuriame paminėti ir jos darbai.
Nuo 1988 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Dalyvavo daugelyje tautodailės parodų Kretingoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Tauragėje.
1999 m. tautodailininkės 60-mečio proga Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ buvo atidaryta autorinė jos darbų paroda, kurioje eksponuoti 108 drožiniai. Po parodos 104 skulptūrėles, t. y. beveik visą savo darbų kolekciją, O. Paulauskienė padovanojo Tauragės krašto muziejui. Dar 4 skulptūras autorė muziejui padovanojo vėliau.
2004 m. pradžioje tautodailininkė vėl ėmėsi tapybos. Tapė aliejiniais dažais, kurių jai nupirkdavo vaikai. 2006 m. spalio mėnesį naujausi menininkės darbai buvo pristatyti Olštyne (Lenkija). Nuo 2005 metų O. Paulauskienė kasmet dalyvauja regioninėse (Tauragės apskrities) liaudies meno konkursinėse parodose dėl „Aukso vainiko“ nominacijos. Ne kartą yra pelniusi prizines vietas. Be daugybės kitų apdovanojimų, 2017 ir 2018 m. už medžio drožinius pelnė trečiąją vietą, o 2019 m – antrąją.
2008 m. liepos mėnesį tautodailininkė savo namuose Batakiuose įkūrė asmeninį kūrybos muziejų, kuris greitai tapo kultūros židiniu ir traukos centru.
Batakių aikštėje stovi jos išdrožta Šv. Ona, bažnyčią puošia Šv. Ona, Šv. Juozapas ir Šv. Dvasia. Batakiuose ir artimoje Skaudvilėje menininkė surengė daugybę parodų. O. Paulauskienė yra išdrožusi skulptūras daugiau kaip 30 įvairiuose Lietuvos rajonuose pastatytiems koplytstulpiams ir koplytėlėms. Svarbesni jų – Aukštupiuose Šv. Agota, Pryšmantuose – Šv. Jurgis bei Šv. Laurynas, Eidintuose – Šv. Florijonas, Juškaičių kaimo sudėtinė Pieta, tarp Upynos ir Girdiškės kelio – trijų nišų Šv. Antanas, Pieta, Švč. Marija, Ožnugaryje – trijų nišų Šv. Florijonas, Jėzaus širdies, Šv. Antanas, Vytogaloje – Šv. Florijonas, Pavandenėje, Telšių rajone, – Šv. Šeima, Kęsčiuose – Šv. Šeima, Gryblaukyje – Šv. Florijonas, Globiuose, Jurbarko rajone, – Rūpintojėlis, Kunigiškiuose – Šv. Jonas, Mikuliškiuose, Kretingos rajone, – Šv. Antanas, Varėnos rajone – Šv. Antanas ir kt.
Jau keletą metų O. Paulauskienės kūryboje dominuoja angelų tematika. Nors angelų pridrožusi daug, dviejų vienodų nėra. Labiausiai tautodailininkei patinka drožinėti veidus, suteikti jiems nuotaiką. Įsimena šviesios ir džiugios angeliukų šypsenos. Jos atspindi ir pačios autorės vidinę šilumą, geranorišką požiūrį į aplinką.
Ona Paulauskien. Asmeninio albumo nuotrauka
