Leoną Laurinską-Liūtą prisimenant
Įkelta:
2021-02-24
partizanas

Valstybės apdovanojimų įteikimo ir aukštųjų laipsnių suteikimo ceremonijoje, 2008 m. lapkričio 23 d.  LR Prezidentūra. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotraukos

 

 

,
partizanas

Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas, kuriuo 1998 m. gegužės 19-ąją Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo L. Laurinską 

 

,
p

Leonui Laurinskui skirtos ekspozicijos dalis Tremties ir rezistencijos muziejuje

 

„Tauragės žinių“ inform.
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 

Gimė Graužų kaime

Partizanas, politinis kalinys, kovotojas už laisvę Leonas Laurinskas gimė 1926 m. vasario 25 d. Tauragės apskrities Batakių valsčiaus Graužų kaime. Būdamas 19-os įstojo į Antano Suginto vadovaujamą partizanų būrį. Vėliau priklausė Kęstučio apygardos Lydžio rinktinei. Kaip ir daugelis kitų partizanų, Leonas pasivadino slapyvardžiu. Jis tapo Liūtu. Pasak paties Leono užrašytų prisiminimų, jam šis slapyvardis prigijęs, matyt, dėl tuo metu turėtų ilgų garbanotų plaukų arba kad buvo labai aršus. 1947 m L. Laurinskas paskirtas Batakių būrio vadu. Dalyvavo daugelyje susirėmimų. Viename jų buvo sunkiai  sužeistas – sprogstamoji kulka išdraskė dešinės kojos sąnarį (liko raišas visą likusį gyvenimą). Nepastebėtas priešų, klajodamas miške, po jauna eglute išgulėjo keletą parų. Rado medkirčiai ir pranešė partizanams. Sužeistas L. Laurinskas slapstėsi ir keitė gyvenamąją vietą Vienas po kito žuvo jo draugai partizanai. Ratas vis siaurėjo, o išdavikų daugėjo. Buvo intensyviai ieškomas pagal sudarytą specialų jo paieškos ir sulaikymo planą.

p

Bendradarbiauti atsisakė 

1953 m. pateko į sovietų nelaisvę, kai partizanais apsimetę spec. agentai jį apnuodijo cheminiu preparatu „Neptūn-12“ ir perdavė sulaikymo grupei. „Provokatoriai jautė, kad aš esu tame krašte, bet pėdsakų neužčiuopė. Kai susitikau su jais, dvi dienas dienojome kartu tai vienur, tai kitur, pas žmones. Jais pasitikėjau. Aš prašiau jų, kad atneštų pasą, prašiau medžioklinio šautuvo... Jie man prižadėjo atnešti. Antrą kartą į sutartą vietą aš neatėjau, bet jie atėjo anksčiau ir mane surado. Sako, yra dar atėjęs vadas, nori susitikti, bet jis nenorėjo eiti, todėl liko sodyboje. Viskas buvo suplanuota“, – atsiminimuose rašė Liūtas. Suimtajam čekistai pasiūlė mainais į laisvę bendradarbiauti – padėti išgaudyti likusius partizanus. Jis atsisakė. Tada grasino mirties bausme: arba padedi mums, arba sušaudome.

Tremtis

1954 m.  kovo 27 d. karo tribunolo L. Laurinskas buvo nuteistas 25 metams tremties. Kalėjo Mordovijos lageryje Nr. 7. 1961–1962 m. sėdėjo uždarame Vladimiro kalėjime. Bausmei baigiantis buvo išvežtas į Saranską. 1963 m. L. Laurinskas paleistas į laisvę. Grįžusį (apie 1968 m.) į Tauragę visą laiką sekė saugumas. L. Laurinskas aktyviai dalyvavo neginkluotame antisovietiniame pasipriešinime, platino pogrindžio spaudą, užmezgė ryšius ne tik su Lietuvos, bet ir Rusijos disidentais. Pagal sufabrikuotą bylą už tariamą ginklo laikymą 1975 m. buvo suimtas ir metus kalėjo Marijampolėje (tada – Kapsukas). 

1978 m. L. Laurinskas įstojo į antisovietinę pogrindinę pasipriešinimo organizaciją Lietuvos laisvės lygą. 1979 m. pasirašė svarbiausią jos dokumentą – 45-ių baltijiečių memorandumą. Taip pat pasirašė protesto pareiškimus dėl Petro Cidziko, Alfonso Svarinsko neteisėto kalinimo, sveikinimą Lenkijos „Solidarumui“ jo pirmųjų metinių įkūrimo proga, kitus antisovietinius-antiokupacinius dokumentus. Laisvės lygai išėjus iš pogrindžio buvo jos tautinės tarybos narys.

Šilko trispalvė

1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie paminklo A. Mickevičiui, L. Laurinskas dalyvavo pirmajame viešame Lygos mitinge, kuriame pareikalauta išvesti okupacinę kariuomenę, atkurti nepriklausomą valstybę. Po to Tauragės laikraštyje „Leniniečių balsas“ paskelbta kovotoją kaltinanti medžiaga „Tai mes smerkiame. Liūtas nerimsta“. 1988 m. birželio 14 d. Lygos mitingo – pirmųjų trėmimų minėjimo – Vilniuje, Katedros aikštėje, metu kelių tūkstančių mitingo dalyvių ir KGB seklių bei milicininkų akivaizdoje pirmasis Lietuvoje viešai iškėlė tautinę trispalvę vėliavą. L. Laurinskas iš anksto tam ruošėsi. Kartu su žmona Valerija iš šilko siuvo trispalvę vėliavą. „Padirbau specialią, tuščiavidurę, kaip antena sustumiamą lazdą, tad nešantis gatve niekas neatkreipė dėmesio. Aikštėje ištraukiau, ištiesiau ir pakėliau. O žmonės verkė, puolė bučiuoti tą mūsų vėliavą“, – pasakojo buvęs partizanas. Už tai Liūtas buvo sulaikytas ir nuvežtas į milicijos skyrių, bet tą pačią dieną paleistas.

p

Apdovanojimai 

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe L. Laurinskas aktyviai dalyvavo kuriant bei stiprinant krašto apsaugą. 1991 m. sausio mėn. partizanas Leonas gynė parlamentą jo viduje. Tais pačiais metais jam suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis. 1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Dirbo Krašto apsaugos departamente, saugumo tarnyboje, dalyvavo kuriant „Geležinio vilko“ motorizuotą pėstininkų brigadą, ėjo vado pavaduotojo pareigas, ugdė krašto apsaugos sistemoje tarnaujančią jaunuomenę. 1994 m. KAM apdovanotas vardiniu ginklu. 1998 m. jam pripažintas ginkluoto pasipriešinimo okupacijai dalyvio – kario savanorio teisinis statusas. Tais pačiais metais apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

– Partizanas Leonas  yra prasitaręs: „Dievas mane išsaugojo, kad liudyčiau tautai ir istorijai“. Prisimenant įspūdingą jo biografiją reikia pripažinti, kad tikrai, Dievas jį saugojo. Ne daugeliui partizanų pavyko praeiti visą šį sudėtingą kelią, ne daugelis galėjo pasidžiaugti siekiamu rezultatu – laisva Lietuva. Nors šiandien gerbiamo Leono tarp mūsų nebėra, bet jis gyvas paliktuose prisiminimuose, daiktuose, nuotraukose. Visa tai yra mūsų istorijos liudininkai. O mums, gyviems, belieka tai saugoti, gerbti ir didžiuotis, kad turėjome tokius Liūtus, – įsitikinusi A. Norvilienė. 

Parengta bendradarbiaujant su Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejumi 

Spaudos

                                                                                       

 

 

partizanas

Valstybės apdovanojimų įteikimo ir aukštųjų laipsnių suteikimo ceremonijoje, 2008 m. lapkričio 23 d.  LR Prezidentūra. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotraukos

 

 

,
partizanas

Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas, kuriuo 1998 m. gegužės 19-ąją Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo L. Laurinską 

 

,
p

Leonui Laurinskui skirtos ekspozicijos dalis Tremties ir rezistencijos muziejuje

 

dvaras svente
Tauragės Dvarui 600 metų: puošnios ponios, dailūs ponai, dainos, šokiai ir žaidimai
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
gelezinkelio stotis
Tauragės geležinkelio stoties rūmams – 95-eri
Įkelta:
2022-07-27
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   
zukai
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčiai – 115 metų
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
gedulo ir vilties
Gedulo ir vilties dieną minint: liūdnoji Tauragės krašto statistika
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
partizanai
Partizanų Antano ir Zigmo Sudeikių žūties minėjimas
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Jančauskas
Kartų parke – išskirtinis suoliukas pirmajam „Tauragės žinių“ leidėjui
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
simonaityte
Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
partizanai
Tauragiškiai atidavė pagarbą Kęstučio apygardos vadui Juozui Kasperavičiui
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
nairanauskas
Po artimųjų prašymo istorijos tyrinėtojas rado dokumentus, liudijančius tragišką likimą
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
kronika
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“: pilietinio pasipriešinimo simboliui – 50 metų
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Gerkiai: skaudviliškių šeima, nelikusi nuošalyje net pačiu sunkiausiu laiku
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Zima, prie barako.
Iš tremtinės Adolfinos Valinčiūtės-Martutaitienės prisiminimų
Įkelta:
2022-02-22
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
simonaitytė
Ieva Simonaitytė: Klaipėdos krašto metraštininkė, išskirtinio likimo asmenybė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
jonusaitis
Autentiškuose prisiminimuose atgyja tragiška Tauragės istorija
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
nuotrauka
„Ir ji čia kalėjo“
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Prisimintas Nikodemas Krapavickas – tremtinys, pedagogas, kraštotyrininkas 
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Legendinis partizanas, kuriam esame skolingi už laisvę
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.
k
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Laidojimo tradicijos: daug papročių nuėjo užmarštin 
Įkelta:
2021-10-27
Laikas keičia mūsų įpročius, koreguoja per amžius susiklosčiusias tradicijas. Mintis parašyti apie tai, kaip keičiasi žmogaus kelionės Anapilin kilo pavarčius Tauragės kultūros paveldo archyvą ir pastebėjus, kad daug papročių nueina užmarštin. Užmarštin nueis ir tai, kuo gyvename dabar. 
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Prisiminkime: Būdviečių pradinė mokykla iki 1940 metų
Įkelta:
2021-10-06
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Paskutiniam trėmimui į Sibirą – 70: operacija „Ruduo“ 
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
a
Nuotraukų koliažas
Tada buvo kiti laikai...
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Praeities liudininkai byloja: Toliušių šeimos išgyvenimai 
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
a
Asmeninio albumo nuotrauka
„Santakos“ muziejui – vertingos dovanos iš bičiulės rankų
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.