Aktualijos

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus archyvo nuotrauka

Saugomas paukštis kursto aistras, tačiau niekas jo nėra matę

• Margarita RIMKUTĖ
• Liepos 12, 2024

Saugomas paukštis kursto aistras, tačiau niekas jo nėra matę

Tauragiškis Antanas sulaukęs palikimo, žemės, Deferencijos kaime ėmė kurti planus apie ten esančios sodybos puoselėjimą ir galimybę ūkininkauti. Tačiau apsilankius Nacionalinėje mokėjimo agentūroje dėl pievų deklaravimo laukė netikėta naujiena: jam priklausančiuose plotuose apsigyveno Lietuvoje retas paukštis, mažasis erelis rėksnys. Dėl saugomo gyvūno vyrui teko atsisakyti visų planų. Tas dar nebūtų taip apmaudu, tačiau jo žemėje ES lėšomis pradėti tvarkyti melioracijos grioviai. Erelio peryklomis pripažintose pievose važinėjasi technika, perkastuose grioviuose išnyko vandens telkinių gyvūnija. „Kas dabar tą erelį maitins?“ – susirūpino erelio namų savininkas.

Pradėta melioracijos rekonstrukcija

Istorija, atrodo, būtų paprasta: laukuose galimai lekioja itin retas paukštis, tad vyrui tenka apriboti veiklą: negali jis dabar nei žemės arti, nei išsikasti tvenkinio. Tačiau ūkinei veiklai jautriuose žemės plotuose pradėti ten besidriekiančių melioracijos griovių atnaujinimo darbai. Po laukus, kurių vyras negali plūgu paliesti, važinėja technika.

– Mano plotuose praeina trys melioracijos grioviai, kurių šlaitai buvo platinami, nuplėšiama velėna buvo kasama ir verčiama į pievas, prie griovio krašto. Buldozeriu visa šita žemė buvo lyginama ir žiemai palikta. Ne tik mano, bet ir Deferencijos kaime, visur, kur praeina grioviai. Darbai vyko 2023 m. vasaros pabaigoje. Prieš šių metų pavasarį visi šlaitai, veikiami šalčio, vandens, saulės, oro, vėjo, suvirto, ir nušliaužė į griovius. Sukelta dirbtinė erozija, – pasakojo vyras ir žurnalistei rodė pavasarį darytas nuotraukas.

Jose matosi keletą metrų nuo griovio krašto sutrūkinėjusi žemė, joje atsivėrę keliolikos centimetrų plyšiai.

Vyras pavasarį dėl to kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybę. Pasak jo, į vietą atvykęs Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Reinoldas Volbikas, patikino, kad darbai dar nėra baigti, technika sugrįš ir šlaitai bus atstatyti (taip ir buvo atlikta, – aut. past.).

Tada A. Gaidauskas dar nežinojo, kad jo žemės plotai pripažinti erelio peryklomis.

– Atvykęs į Gaurės seniūniją deklaruoti daugiamečių pievų man paaiškinta, kad mano žemėje yra paukščių teritorijos ir uždėti „gabai“ (Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai, – aut. past.). Laukai patenka į erozijai jautrias teritorijas pagal 5 GAAB standartą, į paukščių apsaugai svarbias teritorijas pagal 3 VR bei 8 GAAB standartus“. Aš savo žemėje negaliu arti, kirsti ir genėti medžių ir gyvatvorių paukščių perėjimo metu (nuo kovo 1 iki rugpjūčio 1 d.), – pasakojo vyras.

A. Gaidauskas sakė savo žemėse niekada nepastebėjęs erelio, apie jį nieko nėra girdėjęs ir iš aplinkinių. Tačiau mato melioracijos griovius rekonstruojančios technikos sukeltą žemės eroziją, kurios aplinkosaugininkai taip bijo.

Reikalavimai ne visiems?

Reikalavimai A. Gaidauską labai nustebino, o stebint laukuose dirbančią techniką ėmė vis labiau piktinti. Šiuo metu tiek Deferencijos, tiek aplinkiniuose kaimuose, yra įgyvendinamas „Tauragės r. sav., Gaurės sen., Kunigiškių k. v. blogos būklės griovių ir jų statinių rekonstrukcijos“ projektas. Melioracijos griovių rekonstrukciją atlieka UAB „Uliksas“.

„Šių metų gegužės 17 dieną, UAB „Uliksas “ darbuotojai per mano nenušienautą pievą nuo kelio Juodpetriai-Kunigiškiai nesuderinę su manimi dviem automobiliais nuvažiavo į pamiškę prie melioracijos griovio ir pažeisdami Europos Sąjungos aplinkos apsaugos reikalavimą 3VR motoriniu pjūklu, griovio apsaugos zonoje, nukirto storą medį, supjovė ir išsivežė. Paskambinus telefonu į Tauragės raj. savivaldybę už melioraciją atsakingam Volbikui ir paaiškinus situaciją jis atsakė „man negalioja jokie Europos Sąjungos aplinkos apsaugos reikalavimai. Aš vykdau tos pačios ES lėšomis vykdomą projektą ir turiu teisę abiejose griovio pusėse 15 metrų atstumu nuo šlaito viršaus ekskavatoriaus ir kita technika važinėti nušienauta ar nenušienauta pieva“, – situaciją laiške išdėstė A. Gaidauskas, kurį adresavo Aplinkos apsaugos ministerijai.

Ar tikrai valdininkas gali taip pareikšti? Šių eilučių autorė kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybę, klausimai išsiųsti raštu.

„Tauragės žinios“: Ar iš ties sulaukėte A. Gaidausko skambučio ir taip pakomentavote jo išsakytą nusiskundimą dėl per lauką važiavusios technikos ir nukirsto medžio?

R. Volbikas.: „Gaidausko skambučio nesulaukėme, tik gegužės mėnesį skambinome Gaidauskui dėl darbų suderinimo griovio apsaugos zonoje (15 metrų nuo griovio šlaito pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo VI skyriaus antrąjį skirsnį). Buvo pasiteirauta kada bus nušienauta žolė ir kada rangovas galės pakeisti drenažo žiotis“.

T.Ž.: Ar „Uliksas“ pažeidė aplinkosauginį reikalavimą VR3, pagal kurį taikomi ūkinės veiklos apribojimai? O 8 GAAB standartas ar pažeistas? Pagal jį nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., paukščių perėjimo ir augimo metu, draudžiama kirsti ir genėti medžius?

„Ne, nepažeidė, nes Žemės ūkio veiklos valdymo ir Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai yra nustatomi dalyvaujantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinėse priemonėse, pareiškėjams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas.

„Tauragės žinios“ susisiekė ir su „Uliksas“, įmonės vadovas Saulius Varkala patvirtino, kad jo technika minėtąją dieną tokie darbai buvo vykdomi.

„Šis medis buvo užvirtęs ant griovio, trukdė tinkamai vykdyti sutarties griovių valymo darbus. Medis pašalintas, aplinka sutvarkyta. Nuvykimas iki medžio vyko per esamą nuovažą į sklypus Darbuotojai įvertinę situacija, iki avarinio medžio su technika nuvyko lauko pieva. Buvo sausa, pažeidimų nepadarė. Kito kelio privažiuoti nebuvo“, – laiške atrašė Saulius Varkala, UAB „Uliksas“ direktorius.

Parašė Aplinkos ministerijai

A. Gaidauskui jo žemėje UAB „Uliksas“ vykdomi darbai kelia abejonių, birželio mėnesį visas jas žemių savininkas išdėstė Aplinkos ministerijai adresuotame laiške. Vyras klausia ministro, ar projektą vykdanti įmonė teisingai vykdo melioracijos darbus erozijos paveiktuose melioracijos griovių šlaituose? Kodėl apskritai prieš pradedant projektą nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas? Vyro pasakojimu, net ir atstačius nuslinkusius griovių šlaitus, vis tiek vyksta žemės erozija.

Taip pat, pasak vyro, darbų metu panaikinti jo žemės ploto ribas žymintys riboženkliai:

„Kokiu tikslu man nuosavybės teise priklausančioje žemėje vykdant melioracijos darbus „Uliksas“ sunaikino riboženklius?“, – klausia laiške jis.

Vyro pasakojimu, jo žemėje esančių griovių kraštai prieš projektą siekė metrą, rekonstruojant griovius jie išplatinti, tad dabar griovio kraštas siekia apie tris metrus. Dėl pasikeitusios griovio struktūros sumažėjo vyro turimos žemės plotas.

UAB „Uliksas“ paklausėme ar iš ties jie sunaikino riboženklius?

„Kiek esu informuotas objekto darbų vadovo, pažeistų ar kitaip sunaikintų dėl mūsų kaltės riboženklių nėra“, – redakcijai teigė S. Varkala.

Užsikūrė biurokratinis „atsirašinėjimas“

Klausimas dėl galimo riboženklių sunaikinimo ir kiti raštu išdėstyti A. Gaidausko klausimai Aplinkos ministeriją pasiekė birželį. Netrukus vyrui atsiųstas ministerijos specialistų atsakymas, jog besikreipiančiojo klausimai peradresuoti keturioms skirtingoms institucijoms. Kiekviena įpareigota atsakyti pagal kompetenciją.

Anksčiausiai vyrą pasiekė Žemės ūkio ministerijos laiškas, kuriame pranešama, kad jo klausimai peradresuoti Žemės ūkio agentūrai, be to replikuota, kad į vieną klausimų gali atsakyti ir pati laišką persiuntusi Aplinkos ministerija.

Riboženklių klausimas ministerijos perduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Ši A. Gaidauską ne tik informavo, kad geodezininkas gali jam padėti atstatyti riboženklius, bet ir pagrasino, kad jei žemių savininkas to nepadarysiąs – jam gali grėsti bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnį. Taip pat priduriama, kad tuo atveju, jei vyras įtaria, kad kažkas kitas sunaikino riboženklius – gali kreiptis į teismą ir prisiteisti patirtas išlaidas.

Erelis lieka nuošaly

Tačiau kaip dėl pagrindinio problemų kaltininko, erelio rėksnio? A. Gaidauskas laiške atkreipia dėmesį: vykdomi darbai galėjo paveikti saugomo paukščio teritorijas, erelis dėl melioracijos galėjo apskritai likti be maisto.

„Iki 2023 metų kiekvienais metais rudenį patvinus Agluonos upei, o tuo pačiu ir minėtiems melioracijos grioviams, per taurių žuvų nerštą, iš upės į melioracijos griovius įplaukdavo neršti šlakai, margieji upėtakiai, pavasarį – lydekos. Vasarą griovių duburiuose būdavo pilna mažų žuvų, varlių, buožgalvių ir visokių kitokių gyvių. Šiuo metu atlikus griovių nusausinimo darbus grioviai liko mirę: nėra vandens, nėra gyvybės, paukščiai palieka minėtąją teritoriją. Net traktoriams šienaujant nebesirenka gandrai. Ką bekalbėti apie baukščius paukščius, kaip erelis. Nusausinus griovius sunaikinta paukščių mitybinė bazė, tad ir aplinkosaugos reikalavimai netenka prasmės“, – laiške dėsto A. Gaidauskas.

Kol kas vyras dar nesulaukė Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento replikų. Praėjusį savaitgalį jį pasiekusiame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos laiške pateikti atsakymai – lakoniški, sunkiai suprantami. Teigiama, kad vyrui priklausantys sklypai nuo 2023 m. patenka į Paukščiams svarbių teritorijų erdvinių duomenų sluoksnį. Sluoksnis nustatytas dėl mažojo erelio rėksnio ir taikomas nuo 2024 m. Pranešama tai, ką jau vyras ir pats žino: jei jis norintis ir toliau gauti išmokas, negali suarti pievų.

Ar pievose iš ties peri mažasis erelis rėksnys, belieka tik spėlioti.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus archyvo nuotrauka