Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Birželio mėnesį Lauksargių globos namai mini trisdešimties metų sukaktį. Moderniai įrengtos patalpos, jaukus kiemelis yra namai senyvo amžiaus arba negalios kamuojamiems suaugusiesiems. Gyvenama čia, kaip šeimoje: gyventojai kartu švenčia šventes, vyksta į ekskursijas, čia mezgasi draugystės ir net simpatijos. Per trisdešimt metų įstaigoje buvo iškeltos keturios vestuvės.
Iškėlė vestuves
Su gyvenimo įstaigoje užkulisais sutiko pasidalinti čia nuo pat įstaigos įsikūrimo pradžios gyvenanti Eugenija Zakarauskienė. Tiesa, savo dabartinę pavardę ji įgijo gyvendama globos namuose.
– O kas čia jums pasakė? – linksmai nustebo Eugenija išgirdusi klausimą, ar iš ties moteris kėlė vestuves čia, įstaigoje.
Tačiau žurnalistės smalsumas moters nesuerzino. Priešingai, gyventoja džiaugėsi turinti ką papasakoti, jai buvo smagu, kad jos gyvenimas kelia susidomėjimą.
Tiesa, Lauksargių globos namuose Eugenija prieš trisdešimt metų apsigyveno būdama pirmojoje santuokoje.
– Vyras sirgo cukriniu debetu, turėjo gretutinių ligų. Mus apgyvendino kartu: prieškambaris, vonia, tualetas ir du kambariukai. Įstaigoje juo rūpintis, padedant personalui, buvo lengviau. Jam mirus mane guodė bendravimas su įstaigos darbuotojomis, buvo gera, kad yra su kuo pasišnekėti, – pasakojo moteris.
Dažnam atrodo, jog globos įstaiga – niūri vieta. Pasak Eugenijos, gyventojai turi savo bendrų švenčių, vyksta į ekskursijas, kartais net krečia pokštus. Pokštininkai – vyrai: žiūrėk eini susimąstęs, o kuris prisėlinęs pliaukšteli delnais prie ausies, kad net pašoki. Gaila tik tų vyrų mažai – iš 50-ies gyventojų – tik 14.
Laikui bėgant globos įstaigoje Eugenija atrado simpatiją. Pora net iškėlė vestuves.
– Pirmo aukšto hole padengėme stalą, darbuotojos suruošė vaišes, man nereikėjo. Na, negi jaunoji dabar užsiims maisto ruoša, – paklausus, kas gamino nusijuokė Eugenija. – Aš dėvėjau smėlio spalvos suknelę, mano vyras – mėlyną kostiumą. Į šventę atvyko brolis su dukra, prisidėjo keletas įstaigos gyventojų ir darbuotojos.
Pora santuokoje gyveno apie dešimt metų, vėliau išsiskyrė ir liko gerais pažįstamais. Tiesa, abu vis dar gyvena toje pačioje įstaigoje.
Įstaigos darbuotojų pasakojimu, globos namuose per trisdešimt metų viso susituokė keturios poros.
Margaritos Rimkutės nuotrauka
Pasak Eugenijos, gyventojai čia nesipyksta, o sutaria ir supranta vienas kitą. Moteris dabar kambaryje gyvena su už ją porą dešimtmečių vyresne močiute. Koridoriuje sutikta senjora šių eilučių autorei teigė turinti tikrą draugę su kuria gali pasišnekėti ir prireikus sulaukti pagalbos.
Daugėja demencija sergančių
Liūdna tiesa ta, kad globos namai dažnam gyventojų yra paskutinė gyvenimo stotelė, natūralu, jog norisi, kad likusios gyvenimo dienos būtų kuo spalvingesnės, apgaubtos rūpesčiu. Apie tai ir apie darbą įstaigoje su žurnaliste pasidalijo ilgiausiai įstaigoje dirbančios individualios priežiūros darbuotojos: Sigutė Paliokienė ir Silva Gumuliauskienė.
Moterys – lauksargiškės, tad dar mena dieneles, kai pastatas atliko kitą, ne globos namų, funkciją. Čia veikė Lauksargių daržininkystės tarybinio ūkio bendrabutis. 1994 m. vietoj jo įsikūrus globos namams Silva įsidarbino virtuvėje, Sigutė – slaugytojos padėjėja.
– Kai mes čia įsidarbinome, įstaiga turėjo ir žemės. Sodinome bulves, barščius. Senukai eidavo ravėti, jie tada dar būdavo stiprūs. Tai buvo prieš trisdešimt metų, dabar šių gyventojų jau nebėra. Raugėme ir kopūstus. Ankščiau įstaigoje apsigyvendavo jaunesni, dabar tokių nebeatvyksta. Dažniausiai čia apsigyvena iš slaugos ligoninės išrašyti ligoniai, – pasakojo Sigutė.
Pasak jos bendradarbės Silvos, labai daugėja demencija (senatvine silpnaprotyste, – aut. past.) sergančių senelių. Jei ankščiau globos namuose apsigyvendavo šešiasdešimtmečiai, pavyzdžiui po klubo sąnario keitimo operacijos priežiūros pageidaujantys gyventojai, tai dabar dažnas atvykstantis serga demencija, alzhaimeriu.
Antro įstaigos aukšto gyventojai – savarankiški, vaikštantys ar valdantys neįgaliojo vežimėlį, pirmame įstaigos aukšte, pasak slaugytojų, – sunkesnių būklių gyventojai.
– Pirmame aukšte turime tik 4 negulinčius ligonius (iš daugiau nei dvidešimties). Labai daug sergančių demencija. Nežinau, kodėl jų per trisdešimt metų jų vis daugėja. Gal nuo vaistų, seneliai vartoja labai daug vaistų, – susimąstė Silva.
– Anksčiau gi visokias žoleles virdavo, antpilus darėsi. Kas jais trindavo skaudamas vietas, kas gerdavo. Rinkdavo pušų spyglius, konkoriežius – ieškodavo gydomųjų augalų gamtoje, – antrino Sigutė.
Artimiesiems neatvykus – širdį skauda slaugytojoms
Įstaigoje vienoje pamainoje paprastai dirba 5-6 individualios priežiūros ir 3 socialinės darbuotojos. Individualios priežiūros darbuotojos valo patalpas, keičia patalynę, perrengia, prausia, maitina senelius. Kaip minėta straipsnyje, įstaigoje yra virš dvidešimt sunkiai sergančių senelių, beveik visi jie yra prikaustyti lovos. Tačiau labiausiai už viską darbuotojas liūdina ne ligos, o senelių vienatvė ir žinojimas, jog dalis jų vis dar turi giminių ir artimųjų, kurie jų nelanko.
– Per šventes mes labiau jų namiškių laukiame nei jie patys. Šią motinos dieną viena močiučių visą dieną laukė savo dukrų. Vakare šioms pasirodžius labai apsidžiaugė. Mes matome, kaip seneliai išgyvena, jaučia įtampą, matome, kaip jiems pagerėja, kaip akys nušvinta, kai tarpduryje pasirodo jų namiškiai. Kas neturi artimųjų, tas neturi – nesuki galvos. Kiekviena slaugytojų įstaigoje turi savo vargšiuką pas kurį niekas neatvažiuoja. Tada jam daugiau skiria dėmesio, – pasakojo Silva.
Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Didijį antradienį Tauragės radijo studijoje apsilankė Tauragės Šv. Trejybės parapijos klebonas kunigas dr. Marius Venskus... Šiandien jau Didysis ketvirtadienis... ryt... nebeskaičiuokim – susikaupkim! Pabūkim tyloje, minčių tyloje, laukdami Prisikėlimo... https://open.spotify.com/episode/2HyNnXlw25yrygt8Jabxr2 Kalbino A
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kurie per 2024 m. pardavė nekilnojamąjį turtą (NT), kurį nuosavybėje išlaikė trumpiau nei 10 metų, ar transporto priemonę, kuri buvo išlaikyta trumpiau nei 3 metus, iki gegužės 2 d. turi pateikti pajamų mokesčio deklaraciją. Naujausiais VMI duomenimis pajamų mokesčio deklar
Kovo mėnesį Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje fiksuoti informaciniai incidentai, kurių metu buvo siekta ne tik manipuliuoti informacija, skleisti prieš Lietuvą nukreiptus naratyvus, bet ir platinti „melagienas“. Daugiausiai jų skleista siekiant didinti informacinį neapibrėžtumą apie Pabradės poligono apylinkėse nuskendusį &s
Skiautinys – iš medžiagos gabalėlių sukurtas spalvingas rankdarbis. Specialistai šių rankdarbių techniką įvardija geometrinių formų menu, o pats siuvimas – labai kruopštus darbas, reikalaujantis ir meninio suvokimo. Būtent rankų darbą vertina bei puoselėja mūsų kraštietė Gražina Digaitytė-Kriaunevičienė, kuri
Artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms – skubame prisikelti kiekvienas vis savaip, o svarbiausias šio metų laiko akcentas – atgimimas ar pabudimas, kurį jaučiame kiekvienas. Tas jausmas, lydimas džiugesio, kviečia švęsti, žaisti... Kad Šv. Velykų laukimas būtų prasmingas, Kvėdarno
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kviečia gyventojus teikti paraiškas taršių katilų keitimui į efektyvius šilumos gamybos įrenginius. Netikėtai greitai pasibaigę ankstesnių etapų kvietimai rodo itin didelį gyventojų susidomėjimą naujais ir efektyviais šilumos siurbliais bei jų įsigijimui taikomoms dotacijoms. Ecoenergi
Su 36-erių metų pašnekove pajuokaujame, kad dažnai manoma, jog iki pilnos laimės žmogui būtinai reikia sukurti šeimą, pastatyti namą, dar parašyti knygą. Kyokushin karate meistrė Jurgita Vencaitė neįgyvendino nė vieno šio punktų, tačiau pilnatvė ateina per panašius potyrius: ji realizuoja save sporte, yra mylima s
Nuo šių metų pradžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva sugriežtintas užsieniečių, ypač imigrantų iš trečiųjų šalių, įdarbinimas Lietuvoje. Ministerija nustatė nekintamą kvotą – šiemet šalyje įsidarbinti galės tik 24830 užsieniečių, gavusių darbo pagrindu išduotus leidim
Tauragės ligoninėje gimusiems kūdikiams – nemokami plukdymo užsiėmimai baseine. Studijoje viešnios - Rūta Stasytienė, Tauraės rajono savivaldybės Sveikatos reikalų koordinatorė ir Sandra Martinkienė, Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, baseino administratorė. Kalbamės apie iniciatyvą, tokių užsiėmimų naudingumą, kaip ir
Išrinktas naujasis Tauragės apsk. vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, juo tapo dabartinis Klaipėdos apsk. VPK viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius. Raimondas Vaitkevičius gimė 1978 metais, studijas pradėjo Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje, tęsė Klaipėdos verslo kolegijoje.
Reaguodama į pastaruoju metu viešai nuskambėjusius skaudžius įvykius dėl vaikų savižalos ar net mirties atvejų, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ragina tėvus, artimuosius, ugdymo įstaigų darbuotojus būti budriais ir pastebėti vaikų ir paauglių pernelyg didelį įsitraukimą į socialinius tinklus ir jų susido
Tauragės rajono savivaldybės taryba, siekdama stiprinti gyventojų saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą pritarė programai, skirtai trūkstamų pirminės ir vidurinės grandies policijos pareigūnų pritraukimui į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Apie programoje numatytas skatinimo priemones, siekiant motyvuoti pareigūnus