Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Birželio mėnesį Lauksargių globos namai mini trisdešimties metų sukaktį. Moderniai įrengtos patalpos, jaukus kiemelis yra namai senyvo amžiaus arba negalios kamuojamiems suaugusiesiems. Gyvenama čia, kaip šeimoje: gyventojai kartu švenčia šventes, vyksta į ekskursijas, čia mezgasi draugystės ir net simpatijos. Per trisdešimt metų įstaigoje buvo iškeltos keturios vestuvės.
Iškėlė vestuves
Su gyvenimo įstaigoje užkulisais sutiko pasidalinti čia nuo pat įstaigos įsikūrimo pradžios gyvenanti Eugenija Zakarauskienė. Tiesa, savo dabartinę pavardę ji įgijo gyvendama globos namuose.
– O kas čia jums pasakė? – linksmai nustebo Eugenija išgirdusi klausimą, ar iš ties moteris kėlė vestuves čia, įstaigoje.
Tačiau žurnalistės smalsumas moters nesuerzino. Priešingai, gyventoja džiaugėsi turinti ką papasakoti, jai buvo smagu, kad jos gyvenimas kelia susidomėjimą.
Tiesa, Lauksargių globos namuose Eugenija prieš trisdešimt metų apsigyveno būdama pirmojoje santuokoje.
– Vyras sirgo cukriniu debetu, turėjo gretutinių ligų. Mus apgyvendino kartu: prieškambaris, vonia, tualetas ir du kambariukai. Įstaigoje juo rūpintis, padedant personalui, buvo lengviau. Jam mirus mane guodė bendravimas su įstaigos darbuotojomis, buvo gera, kad yra su kuo pasišnekėti, – pasakojo moteris.
Dažnam atrodo, jog globos įstaiga – niūri vieta. Pasak Eugenijos, gyventojai turi savo bendrų švenčių, vyksta į ekskursijas, kartais net krečia pokštus. Pokštininkai – vyrai: žiūrėk eini susimąstęs, o kuris prisėlinęs pliaukšteli delnais prie ausies, kad net pašoki. Gaila tik tų vyrų mažai – iš 50-ies gyventojų – tik 14.
Laikui bėgant globos įstaigoje Eugenija atrado simpatiją. Pora net iškėlė vestuves.
– Pirmo aukšto hole padengėme stalą, darbuotojos suruošė vaišes, man nereikėjo. Na, negi jaunoji dabar užsiims maisto ruoša, – paklausus, kas gamino nusijuokė Eugenija. – Aš dėvėjau smėlio spalvos suknelę, mano vyras – mėlyną kostiumą. Į šventę atvyko brolis su dukra, prisidėjo keletas įstaigos gyventojų ir darbuotojos.
Pora santuokoje gyveno apie dešimt metų, vėliau išsiskyrė ir liko gerais pažįstamais. Tiesa, abu vis dar gyvena toje pačioje įstaigoje.
Įstaigos darbuotojų pasakojimu, globos namuose per trisdešimt metų viso susituokė keturios poros.
Margaritos Rimkutės nuotrauka
Pasak Eugenijos, gyventojai čia nesipyksta, o sutaria ir supranta vienas kitą. Moteris dabar kambaryje gyvena su už ją porą dešimtmečių vyresne močiute. Koridoriuje sutikta senjora šių eilučių autorei teigė turinti tikrą draugę su kuria gali pasišnekėti ir prireikus sulaukti pagalbos.
Daugėja demencija sergančių
Liūdna tiesa ta, kad globos namai dažnam gyventojų yra paskutinė gyvenimo stotelė, natūralu, jog norisi, kad likusios gyvenimo dienos būtų kuo spalvingesnės, apgaubtos rūpesčiu. Apie tai ir apie darbą įstaigoje su žurnaliste pasidalijo ilgiausiai įstaigoje dirbančios individualios priežiūros darbuotojos: Sigutė Paliokienė ir Silva Gumuliauskienė.
Moterys – lauksargiškės, tad dar mena dieneles, kai pastatas atliko kitą, ne globos namų, funkciją. Čia veikė Lauksargių daržininkystės tarybinio ūkio bendrabutis. 1994 m. vietoj jo įsikūrus globos namams Silva įsidarbino virtuvėje, Sigutė – slaugytojos padėjėja.
– Kai mes čia įsidarbinome, įstaiga turėjo ir žemės. Sodinome bulves, barščius. Senukai eidavo ravėti, jie tada dar būdavo stiprūs. Tai buvo prieš trisdešimt metų, dabar šių gyventojų jau nebėra. Raugėme ir kopūstus. Ankščiau įstaigoje apsigyvendavo jaunesni, dabar tokių nebeatvyksta. Dažniausiai čia apsigyvena iš slaugos ligoninės išrašyti ligoniai, – pasakojo Sigutė.
Pasak jos bendradarbės Silvos, labai daugėja demencija (senatvine silpnaprotyste, – aut. past.) sergančių senelių. Jei ankščiau globos namuose apsigyvendavo šešiasdešimtmečiai, pavyzdžiui po klubo sąnario keitimo operacijos priežiūros pageidaujantys gyventojai, tai dabar dažnas atvykstantis serga demencija, alzhaimeriu.
Antro įstaigos aukšto gyventojai – savarankiški, vaikštantys ar valdantys neįgaliojo vežimėlį, pirmame įstaigos aukšte, pasak slaugytojų, – sunkesnių būklių gyventojai.
– Pirmame aukšte turime tik 4 negulinčius ligonius (iš daugiau nei dvidešimties). Labai daug sergančių demencija. Nežinau, kodėl jų per trisdešimt metų jų vis daugėja. Gal nuo vaistų, seneliai vartoja labai daug vaistų, – susimąstė Silva.
– Anksčiau gi visokias žoleles virdavo, antpilus darėsi. Kas jais trindavo skaudamas vietas, kas gerdavo. Rinkdavo pušų spyglius, konkoriežius – ieškodavo gydomųjų augalų gamtoje, – antrino Sigutė.
Artimiesiems neatvykus – širdį skauda slaugytojoms
Įstaigoje vienoje pamainoje paprastai dirba 5-6 individualios priežiūros ir 3 socialinės darbuotojos. Individualios priežiūros darbuotojos valo patalpas, keičia patalynę, perrengia, prausia, maitina senelius. Kaip minėta straipsnyje, įstaigoje yra virš dvidešimt sunkiai sergančių senelių, beveik visi jie yra prikaustyti lovos. Tačiau labiausiai už viską darbuotojas liūdina ne ligos, o senelių vienatvė ir žinojimas, jog dalis jų vis dar turi giminių ir artimųjų, kurie jų nelanko.
– Per šventes mes labiau jų namiškių laukiame nei jie patys. Šią motinos dieną viena močiučių visą dieną laukė savo dukrų. Vakare šioms pasirodžius labai apsidžiaugė. Mes matome, kaip seneliai išgyvena, jaučia įtampą, matome, kaip jiems pagerėja, kaip akys nušvinta, kai tarpduryje pasirodo jų namiškiai. Kas neturi artimųjų, tas neturi – nesuki galvos. Kiekviena slaugytojų įstaigoje turi savo vargšiuką pas kurį niekas neatvažiuoja. Tada jam daugiau skiria dėmesio, – pasakojo Silva.
Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Sausio 23 dieną Tauragės rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionu. Pasirašyta sutartimi įsipareigojama bendradarbiauti inicijuojant ir į
Tauragėje kaina ir toliau viena žemiausių šilumos visoje Lietuvoje. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skelbtus duomenis, tauragiškiai už šilumą moka mažiau nei keturių miestų (Utenos, Akmenės, Mažeikių ir Šilutės) gyventojai, tuo tarpu brangiau už šilumą moka 44 kitų šilumos tiekėjų v
Sausio 23 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko jogos meistrės Jurgos Maya Eičės knygos „Multistyle“ pristatymas. Renginio metu autorė supažindino klausytojus su savo sukurtu metodiniu leidiniu, skirtu jogos mokytojams, bei pasidalijo savo kelionės į jogą istorija. Jurga Maya Eičė (Maya) &n
Sausio 21 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko teologijos mokslų daktarės Ingridos Gudauskienės knygos „Galia ir teisingumas“ pristatymas, kuris tapo puikia proga įvairių konfesijų tikintiesiems pasidalyti dvasinėmis įžvalgomis ir bendruomeniškumu. Renginys buvo skirtas Maldos už krik&scar
Pagal Lietuvos policijos pranešimus, per pastarąją parą užregistruoti keli reikšmingi įvykiai. Išsami suvestinė pateikiama žemiau: Neaiški mirties priežastis Pagėgių sav. sausio 23 d., apie 9:44 val., Pagėgių savivaldybės Kentrių kaime buvo rastas vyro, gimusio 1955 m., kūnas. Nustatyta, kad lavonas nebuvo pažeista
Teismas 23 metų jurbarkietį pripažino kaltu dėl nepilnametės išžaginimo. Anksčiau jau teistam jaunuoliui skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Praėjusių metų vasarą kaltinamasis, dirbdamas komandiruotėje kitame Lietuvos regione, per vieną pokalbių programėlę susipažino su ten gyvenančia nepilnamete. Su ja susitikęs, jaunuolis nupirko alkohol
Praėjusio šimtmečio 1925 metų sausio 2 diena Tauragės kraštui padovanojo iškilią, šviesią asmenybę, stebinusią aplinkinius savita pasaulėžiūra. Tą dieną gimė Tauragei ir Tauragės mokiniams savo gyvenimą paskyręs matematikos mokytojas Rene Barščiauskas. Mokytojas – klasikinės mokyklos atstovas, matematiką dės
Tauragėje, kaip ir visoje Lietuvoje, pacientai jau pusmetį turi galimybę naudotis nemokama pavėžėjimo paslauga – 2024 m. antrąjį pusmetį Tauragėje ja pasinaudota jau 146 kartus. Ši paslauga apima tiek paciento vykimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ), tiek grįžimą namo. Registracija ir konsultacijos pacientų p
Krašto apsaugos ministerijos siūlymu nuo šių metų pradžios 17-mečių jaunuolių, kurie sulaukę pilnametystės kitąmet privalės atlikti karo prievolę, sveikata bus tikrinama elektroniniu būdu naudojantis nekarinių sveikatos priežiūros įstaigų turima ir pačių asmenų pateikta informacija apie sveikatą. Šiais pakeitimais bus mažinama
Tauragės rajone esantis Dapkiškių piliakalnis, laikomas kultūros paveldo objektu ir saugomas pagal valstybės teisės aktus, pastaruoju metu patiria rimtą žalą. Vietos gyventojai ir gamtosaugos aktyvistai pastebėjo, kad ant piliakalnio ir aplink jį nuolat važinėjama keturračiais, kas sukelia ilgalaikę žalą tiek archeologinei, tiek gamtinei apl
Nepaisant to, kad pastarosiomis dienomis daugelyje Lietuvos vietovių vyravo teigiama oro temperatūra, AB „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemos sezono metu vairuotojams itin svarbu neprarasti budrumo. Kaip indikuoja bendrovėje pasitelkiamos sistemos, šiąnakt Rytų Lietuvoje galimas reiškinys – lijundra. „Kelių p
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad augindami vaiką su iššūkiais tėvai susiduria kone visais vaiko raidos tarpsniais. Vos pradėjęs vaikščioti vaikas tėvams – vos pagaunamas ir vis kur nors užkliūvantis vijurkas, trejų-ketverių metų mažylis vis drąsiau ima rodyti charakterį ir bando tėvų kantrybę, o jau devynerių ar de&scaro