Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Birželio mėnesį Lauksargių globos namai mini trisdešimties metų sukaktį. Moderniai įrengtos patalpos, jaukus kiemelis yra namai senyvo amžiaus arba negalios kamuojamiems suaugusiesiems. Gyvenama čia, kaip šeimoje: gyventojai kartu švenčia šventes, vyksta į ekskursijas, čia mezgasi draugystės ir net simpatijos. Per trisdešimt metų įstaigoje buvo iškeltos keturios vestuvės.
Iškėlė vestuves
Su gyvenimo įstaigoje užkulisais sutiko pasidalinti čia nuo pat įstaigos įsikūrimo pradžios gyvenanti Eugenija Zakarauskienė. Tiesa, savo dabartinę pavardę ji įgijo gyvendama globos namuose.
– O kas čia jums pasakė? – linksmai nustebo Eugenija išgirdusi klausimą, ar iš ties moteris kėlė vestuves čia, įstaigoje.
Tačiau žurnalistės smalsumas moters nesuerzino. Priešingai, gyventoja džiaugėsi turinti ką papasakoti, jai buvo smagu, kad jos gyvenimas kelia susidomėjimą.
Tiesa, Lauksargių globos namuose Eugenija prieš trisdešimt metų apsigyveno būdama pirmojoje santuokoje.
– Vyras sirgo cukriniu debetu, turėjo gretutinių ligų. Mus apgyvendino kartu: prieškambaris, vonia, tualetas ir du kambariukai. Įstaigoje juo rūpintis, padedant personalui, buvo lengviau. Jam mirus mane guodė bendravimas su įstaigos darbuotojomis, buvo gera, kad yra su kuo pasišnekėti, – pasakojo moteris.
Dažnam atrodo, jog globos įstaiga – niūri vieta. Pasak Eugenijos, gyventojai turi savo bendrų švenčių, vyksta į ekskursijas, kartais net krečia pokštus. Pokštininkai – vyrai: žiūrėk eini susimąstęs, o kuris prisėlinęs pliaukšteli delnais prie ausies, kad net pašoki. Gaila tik tų vyrų mažai – iš 50-ies gyventojų – tik 14.
Laikui bėgant globos įstaigoje Eugenija atrado simpatiją. Pora net iškėlė vestuves.
– Pirmo aukšto hole padengėme stalą, darbuotojos suruošė vaišes, man nereikėjo. Na, negi jaunoji dabar užsiims maisto ruoša, – paklausus, kas gamino nusijuokė Eugenija. – Aš dėvėjau smėlio spalvos suknelę, mano vyras – mėlyną kostiumą. Į šventę atvyko brolis su dukra, prisidėjo keletas įstaigos gyventojų ir darbuotojos.
Pora santuokoje gyveno apie dešimt metų, vėliau išsiskyrė ir liko gerais pažįstamais. Tiesa, abu vis dar gyvena toje pačioje įstaigoje.
Įstaigos darbuotojų pasakojimu, globos namuose per trisdešimt metų viso susituokė keturios poros.
Margaritos Rimkutės nuotrauka
Pasak Eugenijos, gyventojai čia nesipyksta, o sutaria ir supranta vienas kitą. Moteris dabar kambaryje gyvena su už ją porą dešimtmečių vyresne močiute. Koridoriuje sutikta senjora šių eilučių autorei teigė turinti tikrą draugę su kuria gali pasišnekėti ir prireikus sulaukti pagalbos.
Daugėja demencija sergančių
Liūdna tiesa ta, kad globos namai dažnam gyventojų yra paskutinė gyvenimo stotelė, natūralu, jog norisi, kad likusios gyvenimo dienos būtų kuo spalvingesnės, apgaubtos rūpesčiu. Apie tai ir apie darbą įstaigoje su žurnaliste pasidalijo ilgiausiai įstaigoje dirbančios individualios priežiūros darbuotojos: Sigutė Paliokienė ir Silva Gumuliauskienė.
Moterys – lauksargiškės, tad dar mena dieneles, kai pastatas atliko kitą, ne globos namų, funkciją. Čia veikė Lauksargių daržininkystės tarybinio ūkio bendrabutis. 1994 m. vietoj jo įsikūrus globos namams Silva įsidarbino virtuvėje, Sigutė – slaugytojos padėjėja.
– Kai mes čia įsidarbinome, įstaiga turėjo ir žemės. Sodinome bulves, barščius. Senukai eidavo ravėti, jie tada dar būdavo stiprūs. Tai buvo prieš trisdešimt metų, dabar šių gyventojų jau nebėra. Raugėme ir kopūstus. Ankščiau įstaigoje apsigyvendavo jaunesni, dabar tokių nebeatvyksta. Dažniausiai čia apsigyvena iš slaugos ligoninės išrašyti ligoniai, – pasakojo Sigutė.
Pasak jos bendradarbės Silvos, labai daugėja demencija (senatvine silpnaprotyste, – aut. past.) sergančių senelių. Jei ankščiau globos namuose apsigyvendavo šešiasdešimtmečiai, pavyzdžiui po klubo sąnario keitimo operacijos priežiūros pageidaujantys gyventojai, tai dabar dažnas atvykstantis serga demencija, alzhaimeriu.
Antro įstaigos aukšto gyventojai – savarankiški, vaikštantys ar valdantys neįgaliojo vežimėlį, pirmame įstaigos aukšte, pasak slaugytojų, – sunkesnių būklių gyventojai.
– Pirmame aukšte turime tik 4 negulinčius ligonius (iš daugiau nei dvidešimties). Labai daug sergančių demencija. Nežinau, kodėl jų per trisdešimt metų jų vis daugėja. Gal nuo vaistų, seneliai vartoja labai daug vaistų, – susimąstė Silva.
– Anksčiau gi visokias žoleles virdavo, antpilus darėsi. Kas jais trindavo skaudamas vietas, kas gerdavo. Rinkdavo pušų spyglius, konkoriežius – ieškodavo gydomųjų augalų gamtoje, – antrino Sigutė.
Artimiesiems neatvykus – širdį skauda slaugytojoms
Įstaigoje vienoje pamainoje paprastai dirba 5-6 individualios priežiūros ir 3 socialinės darbuotojos. Individualios priežiūros darbuotojos valo patalpas, keičia patalynę, perrengia, prausia, maitina senelius. Kaip minėta straipsnyje, įstaigoje yra virš dvidešimt sunkiai sergančių senelių, beveik visi jie yra prikaustyti lovos. Tačiau labiausiai už viską darbuotojas liūdina ne ligos, o senelių vienatvė ir žinojimas, jog dalis jų vis dar turi giminių ir artimųjų, kurie jų nelanko.
– Per šventes mes labiau jų namiškių laukiame nei jie patys. Šią motinos dieną viena močiučių visą dieną laukė savo dukrų. Vakare šioms pasirodžius labai apsidžiaugė. Mes matome, kaip seneliai išgyvena, jaučia įtampą, matome, kaip jiems pagerėja, kaip akys nušvinta, kai tarpduryje pasirodo jų namiškiai. Kas neturi artimųjų, tas neturi – nesuki galvos. Kiekviena slaugytojų įstaigoje turi savo vargšiuką pas kurį niekas neatvažiuoja. Tada jam daugiau skiria dėmesio, – pasakojo Silva.
Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Kelionės – tai ne tik puiki galimybė pamatyti pasaulį, bet ir proga patirti įspūdžių, susijusių su sėkme ir netikėtumais. Kartais užtenka vieno drąsaus žingsnio ar sprendimo, kad kelionė taptų ne tik nuotykiu, bet ir įsimintina laimėjimų istorija. Šiame straipsnyje pristatome penkias išskirtines vietas, kuriose galite išb
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2025 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens i&scaro
Nuo kitų metų „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, m
Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorės konkursą laimėjo Žaneta Maziliauskienė – Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, visus metus laikinai vykdžiusi direktorės funkcijas. Naujas pareigas ji pradės eiti nuo sausio 2 dienos. „Šiandien rašau pareiškimą a
Vasarą padangos patiria įvairių išbandymų – nuo aukštos temperatūros iki ilgų kelionių dideliu greičiu. Netinkama priežiūra gali lemti greitesnį jų dėvėjimąsi, o tai ne tik sumažina saugumą, bet ir reikalauja papildomų išlaidų. Tinkamai prižiūrėdami padangas galite prailginti jų tarnavimo laiką ir užtikrinti geresnį sukib
Trečiadienį Tauragės rajono taryba pritarė visuomenės susižavėjimo sulaukusiai idėjai savivaldybės administracijai įsigyti šiuo metu privačiose rankose esantį Tauragės banko pastatą. Priimtas sprendimas pradėti procedūras siekiant įvertinti galimybę pirkti šį istorinį pastatą už konkrečią kainą, kurią atskiru sprendimu dar turės priim
Kadastriniai matavimai – svarbus procesas, leidžiantis nustatyti nekilnojamojo turto ribas, tikslų plotą ir kitus reikšmingus parametrus. Lietuvoje šie matavimai atliekami pagal griežtai reglamentuotas taisykles, kurios užtikrina tikslumą ir atitiktį teisės aktams. Kas yra kadastriniai matavimai? Tai procesas, kurio metu atlie
Kelionės su mažu biudžetu dažnai laikomos kompromisų pilnu išbandymu, tačiau tai nėra tiesa. Jei mokate planuoti ir žinote, kur ieškoti, galite atrasti daugybę nebrangių, tačiau puikių kelionių krypčių. Šiame straipsnyje pateikiame keletą patarimų ir rekomendacijų, kur keliauti, kad sutaupytumėte, bet kartu patirtumėte nei&scar
Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Tauragės savivaldybės tarybos narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos nario įgaliojimus nutrūkus nesuėjus terminui. R. Bandzinaitę-Latožienę Tauragės savivaldybės taryboje pakeis Liberalų sąraše pirmoji tarybos nario mandato negavusi kandidatė Sonata Jurgil
Visada džiaugiuosi, kai parašo dailininkas, kraštietis, Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Tauragės apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“ Alfonsas Čepauskas. Jo neišmatuojamoje ir neaprėpiamoje kūrybos versmėje visada randama naujienų. Ar tai būna nauji dailės, grafikos darbai, ar skulptūros
Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą, kuriame raginama puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir kalėdiniu laikotarpiu. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą i
Pirmadienį gūsingo vėjo išversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nemažai žalos tinklui. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, iš viso yra daugiau 1000 pažeistų tinklo vietų, kur reikia atlikti remonto darbus. Padarinius operatyviai šalina daugiau kaip 200 brigadų, tačiau darbus sunkina tebe&