Vakar medijose pasirodžiusi žinia, kad Šilalės ir Tauragės rajonuose bus kuriami du nauji kariuomenės poligonai, nustebino ne vieną. Naujiena, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, iš pradžių šokiravo, o paskui iššaukė komentarų krušą ir liūtį.
Tačiau pradėkime nuo oficialios informacijos. O joje rašoma, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė siūlymui steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose. Šioms teritorijoms rekomenduota suteikti valstybinės reikšmės objektų statusą. Žiniasklaidai pateiktais duomenimis, Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus. Poligonai, anot VGT, būtų lengvieji manevriniai, jie galėtų talpinti nuo kuopos iki bataliono karinius vienetus. Taryba taip pat rekomendavo šiems dviems objektams suteikti valstybinės reikšmės statusą, juos steigiant panaudoti teisinį reguliavimą, leidžiantį darbus atlikti sparčiau. Poligonų steigimo darbus ketinama pradėti rudenį.
Tie, kas suskubo pažiūrėti žemėlapius su būsimų poligonų teritorijomis, turėjo pastebėti, kad taip vadinamas Šilalės poligonas, Šilalės rajone užims tik 1000 ha, likę – 1677 ha – Tauragės rajono teritorija. Na, o didysis – 4304 hektarų ploto poligonas, įsiskurs nei toli nei arti miesto – Šilinės miškuose.
Manau, visi tauragiškiai turėtų susirūpinti, kad mūsų rajone bus dar du kariniai objektai. Vienas jų – visiškai šalia miesto ir poligonai kuriami visiškai neatsižvelgiant į miesto ir rajono gyventojų nuomonę. Vis dėl to, rajone gyvena 30 tūkstančių gyventojų ir reikėtų išklausyti jų nuomonės. Iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos supratau, kad rajono valdžia pritarė šiems VGT sprendimams, nepasitarusi su visuomene.
Gaila, kad poligonui bus paaukoti vieni gražiausių rajono miškų Šilinėje, kur įrengta 14 kilometrų pasivaikščiojimo takų, kur Meižės ir Juodežerio poilsiavietės, kur yra Dunokų kapinės. Vargu, ar vieta, kurią jau beveik galima laikyti priemiesčiu, yra tinkama vieta poligonui.
Įdomu tai, kad informacija visuomenei pateikta tik tada, kai Valstybės gynimo taryba pritarė poligonų steigimui. Nors, mano žiniomis, prieš dvi dienas vyko savivaldybės atstovų nuotolinis susitikimas su kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovais. Ir mūsų savivaldybės atstovai iškart pritarė šiam sprendimui. Kiek žinau, kai buvo svarstoma poligonus steigti Kelmės ir Mažeikių rajonuose, visuomenės pritarimo nesulaukta ir tokių planų teko atsisakyti. Gaila, kad mūsų rajono valdžia, neišdiskutavusi šio klausimu nei su gyventojais, nei su ūkininkais, nei su verslininkais, nei su miškų savininkais iškart „palaimino“ šį projektą. Stebėtina, kad nei rajono Tarybos nariai, nei Seimo narys apie šį susitikimą nežinojo, skambinau jiems ir, pasirodo, žinią apie kuriamus poligonus visi sužinojo taip pat, kaip ir likusi visuomenės dalis – iš žiniasklaidos.
Bendraujant su įvairių visuomenės sluoksnių atstovais, jau teko išgirsti nepasitenkinimą priimtu sprendimu: juk balsavome ir rinkome valdžią tam, kad jie tartųsi su mumis, bent jau išklausytų mus, sužinotų mūsų nuomonę. O dabar išeina taip, kad deklaruojama viena, o daroma – kita ir stumiama kaip buldozeriu. Pavyzdžiui, kad ir tai, kad vadiname save žaliu miestu. Na, nebūsime mes žali. Žali būsime nebent tuo, kad važinės daug žalios spalvos technikos. Juk per spaudos konferenciją krašto apsaugos ministras L. Kaščiūnas viešai pasakė, jog vien poligonų teritorijų išmiškinimo darbai gali pareikalauti kelių milijonų eurų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad greta Tauragės Šilinės miško gali ir nelikti. Tokį sprendimą galėjo priimti tik žmonės, niekada miške nebuvę.
Siūlau pagalvoti ir apie kitą aspektą. Ne paslaptis, kad Tauragės gatvėse neretai matome karinį transportą, nes greta turime įsikūrusius kariškius. O kai bus įkurti du nauji poligonai – vienas rajono pietinėje dalyje, kitas – šiaurinėje, kiek tokio transporto bus miesto ir rajono gatvėse? Apie kokį saugumą dar galime kalbėti? Visur deklaruojama, kad Tauragę reikia paversti patraukliu miestu jaunoms šeimoms. Na, su poligonais tapsime tikrai labai „patrauklūs“ ir jaunoms šeimoms, ir turistams, keliaujantiems po „žaliąjį“ regioną. Mes turime pavyzdžius iš karo Ukrainoje. Kurios vietovės pirmiausiai nukentėjo? Tos, kuriose buvo kariniai objektai. Išvados, manau, akivaizdžios.
Man ir, manau, daugeliui suprantamas noras ir būtinybė sustiprinti šalies gynybinę galią ir visuomenė tam niekad neprieštaraus, tačiau gal nereikia tų karinių objektų kurti arti miesto. Poligonai reikalingi, tačiau gal vertėtų pagalvoti, kad poligonus perkelti kur nors gilyn į miškus, o ne kurti juos šalia miesto, gyvenviečių, rezervato, turistų lankomų vietų.
Keliuose vakarykščiuose straipsniuose apie poligonus buvo aiškiai pasakyta, kad medžioklė tuose plotuose bus uždrausta ir kad bus ieškoma susitarimo su medžiotojais. Šilinės miškuose medžioklės plotai – nedideli: medžiotojai, kurie taip pat tose teritorijose yra investavę, turi susikūrę savo infrastruktūrą, beje, atlieka svarbią ūkinę veiklą, kurią, vargu ar atliks poligone marširuojantys kariai. Kas tada atlygins ūkininkams laukinių gyvūnų padarytą žalą? Kariuomenė? Vargu...
Pateiksiu pavyzdį iš Lenkijos. Prieš keletą metų teko medžioti buvusiame viename Lenkijos poligone, kuriame ilgą laiką niekas negalėjo lankytis ir būti. Ten per tą draudžiamąjį laikotarpį prisiveisė milžiniški kiekiai žvėrių: tiesiog šimtai elnių ir kitų gyvūnų. Ilgą laiką miško niekas neprižiūrėjo ir populiacijos tapo nekontroliuojamos. Saugant nuo tų gyvūnų jaunuolynus, teko juos aptverti ir vėl leisti medžioti.
Kam žadėti, kad bet kas galės vaikščioti poligonų teritorijose? Jei bus draudžiama medžioklė, tai reiškia, kad joks fizinis žmogaus buvimas teritorijoje bus nepageidaujamas.
Prieš keletą metų nuskambėjo įvykis, kai Šilinės miškuose, kurie yra Karšuvos girios dalis ir EB ekologinio tinklo Natura 2000 dalis „pasivažinėjo“ keturračiai. Tai štai jau keli metai vyksta teisminiai procesai ir dar nežinia nei kaip, nei kada jie pasibaigs. Jau greitai šiuose miškuose važinėsis gerokai sunkesnis transportas nei keturračiai. Jei poligonams bus suteiktas valstybines statusas, juk kariuomenė juose galės daryti ką panorėjusi ir niekas tada jau negalės paprieštarauti. Netikiu, kad bet kas galės užeiti ar vaikščioti tuose poligonuose, kaip teigiama pranešimuose spaudai, o kariškiai juose pasirodys tik 2-3 kartus per metus. Jei bus išmiškinimas, greičiausiai bus ir kažkokių objektų statybos. Prie karinių objektų, įgavusių valstybinį statusą paprasto, miškais keliaujančio grybautojo, uogautojo ar turisto tikrai neprileis.
Mano nuomone, jei nebus tariamasi ir diskutuojama, valdžia, kokia ji bebūtų, praras pasitikėjimą. Ir nereikia pamiršti, kad joks poligonas nesukurs pridėtinės vertės miestui. Mes prarasime netgi tai, ką turime, nes būsime niekam neįdomūs – nei jauniems žmonėms, nei darbo jėgai, nei keliautojams.
Nuomonės autorius – Giedrius Baciuška, Tauragės gyventojas.
Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Užs. Nr. 100
Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka įgyvendina naują projektą apie sensorinius pojūčius bibliotekoje „5 POJŪČIAI“, kurio tikslas – didinti bibliotekos paslaugų ir profesionalių meno-kultūros produktų prieinamumą negalią ar raidos sutrikimą turintiems žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti
Seimas šiandien pritarė Šilalės ir Tauragės poligonų steigimui, jie pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais. Atsižvelgus į gyventojų ir savivaldos atstovų prašymus, poligonų teritorijų ribos atitrauktos nuo gyvenamųjų teritorijų, kapinių, kitų gamtai ir kultūrai reikšmingų objektų. Tauragės rajone poligono pl
Spalio 31 dieną, Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino sprendimą, Tauragės rajono savivaldybės garbės ženklą „Už nuopelnus Tauragės rajonui“ skirti Vidai Rizvanavičienei bei Daivai Genienei. Tarybos sprendimas parengtas vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-300 &bdquo
Kaip nepastebimai bėga laikas, nusinešdamas ne tik artimuosius, bičiulius, draugus, kolegas į nebūtį, bet beprotiškame šių dienų lėkime, dažnai labai greitai ištrina ir atsiminimus apie juos: nebėr kada galvoti, reikia gyventi šia trumpa akimirka. Čia ir dabar – taip mėgsta sakyti politikai, mėgsta akc
Einame tiesiu keliu Nors tikslas išnykęs, Jau senai. Važiuojam netikru greičiu, Nors niekas nelaukia, Jau senai..
Vienas geriausių šalies elektroninės muzikos kūrėjų Leonas Somovas skelbia unikalų projektą. Jau gruodžio 16 dieną, prieš pat didžiausias metų šventes, kūrėjas kviečia klausytojus į sostinės Šv. Kotrynos bažnyčią kurioje jėgas suvienys su žinomais violončelininkais Igne Pikalavičiūte ir Domu Jakštu. Atlikėjas dži
Šiemet pastebimas žymiai išaugęs norinčių savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenėje skaičius. Per nepilnus dešimt mėnesių, per 2,7 tūkst. į karo prievolininkų sąrašą nepatekusių jaunuolių pateikė savanoriškus prašymus atlikti tarnybą Lietuvos kariuo
Prieš kiek mažiau nei mėnesį pristatęs savo antrąjį studijinį albumą „Širdis“, kuris jau spėju tapti vienu klausomiausiu šalyje, ryškus pop muzikos kūrėjas Rokas Yan sugrįžta su naujiena. Šiandien jaunosios kartos dainininkas pristato iš anksto neanonsuotą muzikinę premjerą – singlą ir vai
Tauragės meno mokyklos mokiniai ir mokytojai kartu su Šiaulių kameriniu orkestru „Camerata Solaris“, kurio meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis, 2024 m. lapkričio 15 d. vykdys tęstinę tradiciją – edukacinių koncertų projektą „Muzikiniai rudenys“. Renginys vyks Tauragės meno mokykloj
Paauglystė – laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio, pasižymintis išskirtinėmis patirtimis, naujais atradimais ir galimybėmis. Visgi, ne paslaptis, kad šis gyvenimo etapas jauniems žmonėms gali sukelti ir nemažai iššūkių. Kaip geriau suprasti, ką išgyvena paaugliai, ir kaip suaugusieji gali padėt
Nuo šiol gyvulius laikantys ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami tręšti laukus mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais. Nors tręšimo plano rengimo reikalavimai keičiasi, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo, negalės viršyti 170 kg / ha normos. „Te