Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Kino teatruose šiuo metu rodomame Linos Lyte Plioplytės filme „Mėnesinės“ apie menstruacijas kalbama išsamiai ir nuotaikingai. Tad šis edukacinis filmas gali tapti puikia priežastimi pradėti arba pagilinti pokalbius su vaikais – moksleiviams rengiamos specialios filmo peržiūros su režisiere. Gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė Rusnė Kirtiklytė atkreipia dėmesį – jei suaugusieji informacijos nesuteiks patys, vaikai ją vis tiek susiras, tik nebūtinai iš patikimų šaltinių.
Kalbant apie menstruacijas, mums kartais dar vis pritrūksta žodžių ir drėksta delnai, o kinas gali tapti gera priemone jaukiau ir tvirčiau pradėti pokalbį. Mokytojai ir edukatoriai kviečiami burti vaikus į specialias filmo peržiūras su režisiere Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje: https://kinopavasaris.lt/edukacija-menesines/. Moksleivius į filmą atlydėsiantiems mokytojams gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė Rusnė Kirtiklytė parengė metodinę medžiagą, kad kalbėtis būtų dar drąsiau.
R. Kirtiklytė sako, kad apsidžiaugė jau vien pamačiusi filmo pavadinimą. „Vien žodis „mėnesinės“ didžiuosiuose ekranuose, ant plakatų mažina stigmą apie tai kalbėtis. Juk mes lietuvių kalboje net sakome „sirgti mėnesinėmis“, nors tai nėra liga – nereikėtų vartoti tokių frazių. Džiaugiausi filmo temų įvairove – jų labai daug paliesta, o kiekvienoje net norisi pabūti ilgiau. Žmonės iš šio filmo gali išsinešti daug skirtingų minčių, žinių ir idėjų – tik spėk viską pasiimti.“
Kelerius metus įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose su vaikais susitinkanti gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė papasakojo, kaip moksleiviai šiuo metu supažindinami su menstruacijomis, poliucijomis ir bendrosiomis brendimo temomis, o taip pat pateikė patarimų suaugusiems, kaip pradėti pokalbį.
Biologijos mokytojų ir seselių valioje
Pasak Rusnės Kirtiklytės, iki šiol sistemingo moksleivių supažindinimo su šiomis temomis nebuvo, o ką tik pradėta Gyvenimo įgūdžių programa mokyklose dar tik įsivažiuoja. „Iki šiol mokyklose viskas buvo paliekama tik gerai valiai ir nors dabar mėginama kurti centralizuotą sistemą, tai dar užtruks. Šios temos dažniausiai būdavo paliekamos biologijos mokytojams – vadovėliuose yra atitinkamas skyrius. Iš vaikų pasakojimų supratau, kad kartais mokytojai viską išsamiai paaiškina, o kartais patys išrausta, išeina iš klasės ir liepia patiems pasiskaityti.“
„Būna, kad edukuoti apsiima mokyklos seselė – išsiveda merginas į savo kabinetą, paaiškina tik apie mėnesines, parodo įklotą ir tuo viskas pasibaigia. Berniukai tuo metu bando klausytis už durų, o vėliau atiminėja tamponus iš merginų, klijuoja įklotus ant sienų. Vyksta patyčios, nes jie nesupranta, tačiau jiems įdomu ir kažkaip mėgina viską išsiaiškinti – taip, kaip sugeba, – pasakoja R. Kirtiklytė. – Dar pasitaiko, kad man atvažiavus į mokyklą vaikai prisipažįsta manę, jog ateis tikybos mokytoja ir papasakos, kad seksas yra blogai, tik po vestuvių, tai – nuodėmė ir viskas, pokalbis baigsis.“
Žinoma, daug kas priklauso nuo konkrečios mokyklos. „Kai kur yra vakuumas, bet yra mokyklų, kurios šioms temoms pristatyti kviečiasi išorės ekspertus – „Įvairovės edukacijos namų“, „Žemiau bambos“ edukatorius, kurie kalbasi su vaikais, kartu žiūri filmus, veda edukacijas, – pasakoja gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė. – Edukatoriai savo arsenale turi įdomias, vaikus įtraukiančias programas, žaidimus, vaizdinę medžiagą.“
Biologijos vadovėliuose lytinio brendimo tema atsiranda šeštoje klasėje, bet, pasak R. Kirtiklytės apie tai kalbėtis rekomenduojama žymiai anksčiau. „Remiantis statistika ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mėnesinės šiais laikais prasideda ir 10-ies, ir 11-os metų – 4-oje klasėje. Kai kurioms mergaitėms gali prasidėti ir 9-erių – 3-ioje klasėje. Tad reikėtų pasikalbėti iki tol.“
Kaip su vaikais kalbėtis apie brendimą?
R. Kirtiklytė siūlo pirmiausiai pačių vaikų paklausti, ką jie jau žino. „Tada dažniausiai jie pradeda kalbėti ir patys pasakoja arba, jei nieko nežino, ima klausinėti – jiems viskas įdomu. Tiesą sakant, šiais laikais dažniausiai vaikai mažiau už tėvus bijo kalbėtis šiomis temomis ir patys pradeda diskusijas. Labai svarbu suprasti, kad jei mes, suaugusieji, vaikams nesuteiksime informacijos, jie jos tikrai susiras iš kažkokių šaltinių, kurie nebūtinai bus patikimi.“
„Nuėjimas į filmą „Mėnesinės“ taip pat gali tapti puikia pokalbio pradžia – po jo tikrai kils diskusijų ir minčių pamąstymui. Galiu garantuoti, kad ir beveik kiekvienas suaugęs žmogus pats tikrai sužinos kažką naujo, – šypsosi gydytoja ir lytiškumo ugdymo specialistė. – Bet svarbu ir patiems suaugusiems suprasti, kad yra legalu jiems visko nežinoti. Tik reikia nebijoti domėtis, kreiptis į tos srities profesionalus, paieškoti mokslu grįstos informacijos.“
R. Kirtiklytė pabrėžia, kad filmą svarbu pažiūrėti ne vien mergaitėms, bet ir berniukams bei tėčiams. „Mėnesines supanti stigma, kad tai yra kažkas šlykštaus ir bjauraus, prisideda prie pačių merginų stigmatizavimo ir gėdinimo. Mokyklose patyčios kyla jau vien kuprinėje pamačius įklotą ar tamponą. Be to, tėčiai lygiai taip pat, kaip ir mamos, turi dalyvauti vaiko auginimo procese. Taip pat šiais laikais yra daug išsiskyrusių tėvų, mergaitės dalį laiko gyvena su tėčiais ir ką gi daryti, jei tėtis nieko nežino apie mėnesines? Tada susiklosto paradoksalios situacijos, kad menstruojanti 10-ies metų mergaitė kaip moteris neva turėtų geriau viską žinoti.“
„Lytiškumo temos po truputį braunasi į šviesą ir smagu, kad yra filmų, parodų muziejuose ar „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų, kur galima apie tai daugiau sužinoti, pradėti kalbėti ir šitaip mažinti stigmas. Kokybiškų ir įtraukiančių informacijos šaltinių vis daugiau – telieka domėtis,“ – apibendrina R. Kirtiklytė.
Apie filmą „Mėnesinės“
Ką XXI a. žinome apie mėnesines? Kodėl taip skauda? O ar žinojote, kad tamponus išrado… vyrai? Žiūrint režisierės Linos Plioplytės (puikiai pažįstamos po jos filmo „Amžinai stilingos“) naująją dokumentiką tikrai paaiškės, kad dar vis žinome per mažai. Apie menstruacijas nuo pradžios iki pabaigos, požiūrio į jas istorija, mokslas, politika ir paslaptys – patraukliai ir šmaikščiai tai išsiaiškinti svarbu ne vien jaunoms, savo ciklą tik pradedančioms moterims.
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=fL2zfN0j5M8. Lietuvoje šį filmą platina „Kino Pavasaris Distribution“, filmo edukacinius seansus remia JAV ambasada ir Vilniaus miesto savivaldybė. Mokyklos kviečiamos registruotis į specialius seansus moksleiviams: https://kinopavasaris.lt/edukacija-menesines/.
Tauragės rajonas – vienas žaliausių ir inovatyviausių Lietuvoje, kuriame tvarumas eina koja kojon su išmanumu. Mokyklas ir darželius elektros energija aprūpina ant stogų įrengtos saulės elektrinės, viešuose pastatuose šildymą kietu kuru keičia modernūs sprendimai, o proveržį atsinaujinančios energetikos srityje lydi spart
Už lango – ilgai laukta vasariška šiluma, tačiau ji didina ir norą gaivintis. Norint naminių ledų, visai nebūtinas specialus aparatas – naminis sorbetas bus labai gaivus, natūraliai saldus, nebrangus ir skanus variantas. Tai labai paprastas receptas, kuris nereikalauja beveik jokių pastangų – herojėmis jame taps &sca
Aštuoni Lietuvos pasieniečiai nuo liepos 7 d. Latvijoje padės šios šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) užtikrinti šalies sienos su Baltarusija apsaugą. Planuojama, kad sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus ši Liet
Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produkta
Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų" programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis" pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir
Įsivaizduok vietą, kur susitinka kartos. Kur tavo vardas – ne tik įrašas skaitmeniniame pasaulyje, bet fizinė, išliekanti žymė miesto erdvėje. Tauragėje startuoja unikalus projektas – „Kartų ąžuolas“, kuris kviečia kiekvieną prisidėti prie naujos erdvės kūrimo ir tuo pačiu – palikti savo vardą miesto isto
UAB „Tauragės autobusų parkas“ informuoja visuomenę, kad socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame pateikta melaginga informacija, susijusi su įmonės teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami būti atsargūs – prašome nespausti jokių įtartinų nuorodų, nekomentuoti ir n
Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų agentūros duomenimis, moterys vadovauja vos 14 proc. Lietuvoje veikiančių startuolių. Skirtumus lemia ne vien motyvacija ar įgūdžiai – dažnai jie kyla iš gilesnių, aplinkos nulemtų veiksnių. Kaip &
Jau šį savaitgalį Tauragė taps ralio centru! Čia vyks Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato (LARSČ) ir Lietuvos Extreme ralio čempionato (LXRČ) trečiasis etapas „Rally Tauragė 2025“. Dėl vyksiančio ralio liepos 5 d. bus uždaryta: 7.00–22.00 val. Vytauto g. atkarpa nuo „Tauragė Hotel“ iki
Tuo įsitikinusi iš Upynos kilusi ryškaus sopraninio balso savininkė Sandra Lebrikaitė, kurios kelias į didžiausias pasaulio scenas prasidėjo nuo giedojimo gimtojo miestelio bažnyčioje ir nuvedė iki „Dainų dainelės“, o nuo jos – iki operos scenų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir netgi Afrikoje. Tokia – kupin
Birželio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko jautrus ir prasmingas renginys – fotografijų parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir diskusija apie vaikų globą. Šis vakaras tapo emocingu susitikimu, kuriame atskleistos vaikų ir jų globėjų istorijos, išgyv