Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Kino teatruose šiuo metu rodomame Linos Lyte Plioplytės filme „Mėnesinės“ apie menstruacijas kalbama išsamiai ir nuotaikingai. Tad šis edukacinis filmas gali tapti puikia priežastimi pradėti arba pagilinti pokalbius su vaikais – moksleiviams rengiamos specialios filmo peržiūros su režisiere. Gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė Rusnė Kirtiklytė atkreipia dėmesį – jei suaugusieji informacijos nesuteiks patys, vaikai ją vis tiek susiras, tik nebūtinai iš patikimų šaltinių.
Kalbant apie menstruacijas, mums kartais dar vis pritrūksta žodžių ir drėksta delnai, o kinas gali tapti gera priemone jaukiau ir tvirčiau pradėti pokalbį. Mokytojai ir edukatoriai kviečiami burti vaikus į specialias filmo peržiūras su režisiere Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje: https://kinopavasaris.lt/edukacija-menesines/. Moksleivius į filmą atlydėsiantiems mokytojams gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė Rusnė Kirtiklytė parengė metodinę medžiagą, kad kalbėtis būtų dar drąsiau.
R. Kirtiklytė sako, kad apsidžiaugė jau vien pamačiusi filmo pavadinimą. „Vien žodis „mėnesinės“ didžiuosiuose ekranuose, ant plakatų mažina stigmą apie tai kalbėtis. Juk mes lietuvių kalboje net sakome „sirgti mėnesinėmis“, nors tai nėra liga – nereikėtų vartoti tokių frazių. Džiaugiausi filmo temų įvairove – jų labai daug paliesta, o kiekvienoje net norisi pabūti ilgiau. Žmonės iš šio filmo gali išsinešti daug skirtingų minčių, žinių ir idėjų – tik spėk viską pasiimti.“
Kelerius metus įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose su vaikais susitinkanti gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė papasakojo, kaip moksleiviai šiuo metu supažindinami su menstruacijomis, poliucijomis ir bendrosiomis brendimo temomis, o taip pat pateikė patarimų suaugusiems, kaip pradėti pokalbį.
Biologijos mokytojų ir seselių valioje
Pasak Rusnės Kirtiklytės, iki šiol sistemingo moksleivių supažindinimo su šiomis temomis nebuvo, o ką tik pradėta Gyvenimo įgūdžių programa mokyklose dar tik įsivažiuoja. „Iki šiol mokyklose viskas buvo paliekama tik gerai valiai ir nors dabar mėginama kurti centralizuotą sistemą, tai dar užtruks. Šios temos dažniausiai būdavo paliekamos biologijos mokytojams – vadovėliuose yra atitinkamas skyrius. Iš vaikų pasakojimų supratau, kad kartais mokytojai viską išsamiai paaiškina, o kartais patys išrausta, išeina iš klasės ir liepia patiems pasiskaityti.“
„Būna, kad edukuoti apsiima mokyklos seselė – išsiveda merginas į savo kabinetą, paaiškina tik apie mėnesines, parodo įklotą ir tuo viskas pasibaigia. Berniukai tuo metu bando klausytis už durų, o vėliau atiminėja tamponus iš merginų, klijuoja įklotus ant sienų. Vyksta patyčios, nes jie nesupranta, tačiau jiems įdomu ir kažkaip mėgina viską išsiaiškinti – taip, kaip sugeba, – pasakoja R. Kirtiklytė. – Dar pasitaiko, kad man atvažiavus į mokyklą vaikai prisipažįsta manę, jog ateis tikybos mokytoja ir papasakos, kad seksas yra blogai, tik po vestuvių, tai – nuodėmė ir viskas, pokalbis baigsis.“
Žinoma, daug kas priklauso nuo konkrečios mokyklos. „Kai kur yra vakuumas, bet yra mokyklų, kurios šioms temoms pristatyti kviečiasi išorės ekspertus – „Įvairovės edukacijos namų“, „Žemiau bambos“ edukatorius, kurie kalbasi su vaikais, kartu žiūri filmus, veda edukacijas, – pasakoja gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė. – Edukatoriai savo arsenale turi įdomias, vaikus įtraukiančias programas, žaidimus, vaizdinę medžiagą.“
Biologijos vadovėliuose lytinio brendimo tema atsiranda šeštoje klasėje, bet, pasak R. Kirtiklytės apie tai kalbėtis rekomenduojama žymiai anksčiau. „Remiantis statistika ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mėnesinės šiais laikais prasideda ir 10-ies, ir 11-os metų – 4-oje klasėje. Kai kurioms mergaitėms gali prasidėti ir 9-erių – 3-ioje klasėje. Tad reikėtų pasikalbėti iki tol.“
Kaip su vaikais kalbėtis apie brendimą?
R. Kirtiklytė siūlo pirmiausiai pačių vaikų paklausti, ką jie jau žino. „Tada dažniausiai jie pradeda kalbėti ir patys pasakoja arba, jei nieko nežino, ima klausinėti – jiems viskas įdomu. Tiesą sakant, šiais laikais dažniausiai vaikai mažiau už tėvus bijo kalbėtis šiomis temomis ir patys pradeda diskusijas. Labai svarbu suprasti, kad jei mes, suaugusieji, vaikams nesuteiksime informacijos, jie jos tikrai susiras iš kažkokių šaltinių, kurie nebūtinai bus patikimi.“
„Nuėjimas į filmą „Mėnesinės“ taip pat gali tapti puikia pokalbio pradžia – po jo tikrai kils diskusijų ir minčių pamąstymui. Galiu garantuoti, kad ir beveik kiekvienas suaugęs žmogus pats tikrai sužinos kažką naujo, – šypsosi gydytoja ir lytiškumo ugdymo specialistė. – Bet svarbu ir patiems suaugusiems suprasti, kad yra legalu jiems visko nežinoti. Tik reikia nebijoti domėtis, kreiptis į tos srities profesionalus, paieškoti mokslu grįstos informacijos.“
R. Kirtiklytė pabrėžia, kad filmą svarbu pažiūrėti ne vien mergaitėms, bet ir berniukams bei tėčiams. „Mėnesines supanti stigma, kad tai yra kažkas šlykštaus ir bjauraus, prisideda prie pačių merginų stigmatizavimo ir gėdinimo. Mokyklose patyčios kyla jau vien kuprinėje pamačius įklotą ar tamponą. Be to, tėčiai lygiai taip pat, kaip ir mamos, turi dalyvauti vaiko auginimo procese. Taip pat šiais laikais yra daug išsiskyrusių tėvų, mergaitės dalį laiko gyvena su tėčiais ir ką gi daryti, jei tėtis nieko nežino apie mėnesines? Tada susiklosto paradoksalios situacijos, kad menstruojanti 10-ies metų mergaitė kaip moteris neva turėtų geriau viską žinoti.“
„Lytiškumo temos po truputį braunasi į šviesą ir smagu, kad yra filmų, parodų muziejuose ar „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų, kur galima apie tai daugiau sužinoti, pradėti kalbėti ir šitaip mažinti stigmas. Kokybiškų ir įtraukiančių informacijos šaltinių vis daugiau – telieka domėtis,“ – apibendrina R. Kirtiklytė.
Apie filmą „Mėnesinės“
Ką XXI a. žinome apie mėnesines? Kodėl taip skauda? O ar žinojote, kad tamponus išrado… vyrai? Žiūrint režisierės Linos Plioplytės (puikiai pažįstamos po jos filmo „Amžinai stilingos“) naująją dokumentiką tikrai paaiškės, kad dar vis žinome per mažai. Apie menstruacijas nuo pradžios iki pabaigos, požiūrio į jas istorija, mokslas, politika ir paslaptys – patraukliai ir šmaikščiai tai išsiaiškinti svarbu ne vien jaunoms, savo ciklą tik pradedančioms moterims.
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=fL2zfN0j5M8. Lietuvoje šį filmą platina „Kino Pavasaris Distribution“, filmo edukacinius seansus remia JAV ambasada ir Vilniaus miesto savivaldybė. Mokyklos kviečiamos registruotis į specialius seansus moksleiviams: https://kinopavasaris.lt/edukacija-menesines/.
Nors ši žiema šykšti sniego ir stipriais šaltukais negąsdina, šaltasis metų laikas vis tiek yra metas, kai augintinių šeimininkai susiduria su unikaliais iššūkiais. Žema temperatūra, druska ant šaligatvių ir sausas oras namuose – visa tai gali turėti įtakos jūsų šuns ar kat
Tauragės rajono savivaldybės administracija skelbia elektroninius kilnojamojo turto viešuosius aukcionus. Parduodami: 1. Mokyklinis autobusas Mercedes Benz Sprinter 311, valst. Nr. BDJ533 2. Mokyklinis autobusas Volkswagen LT 46 LRS, valst. Nr. ACD681 3. Mokyklinis autobusas Mercedes Benz Sprinter 311 CDI, valst. Nr. BDJ380 4. Mokyklinis
Paros įvykių suvestinė skelbiama apie sukčiavimo atvejus dvi moterys neteko pinigų. Šilutėje moteris nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusių mergaičių. Kaip informuoja Tauragės apskrities vyriausiaisi policijos komisariatas, gruodžio 27 d. tauragiškė, gimimusi 1976 m., internetiniame puslapyje ,,www.skelbiu.lt&l
Projektas, kuris pagražins Tauragę Penktoji vidurinė mokykla – dabar „Jovarų“ pagrindinė mokykla pradėta statyti 1978 m. rugpjūčio 1 d., o vaikus mokytis įsileido jau po metų – 1979 m. spalį. Tuo pačiu metu įrengtas ir stadionas, kuris buvo tiems laikams tinkamas. Tačiau nuo tada jame beveik niekas neatnaujinta ir 2024-uosi
https://youtu.be/81j-Wdfzq3A
Lietuvos muzikos gerbėjai sulaukė gerų žinių – į koncertinį turą leidžiasi naujai susikūręs profesionalus ir patrauklus atlikėjų tandemas – operos solistas ir populiarių dainų atlikėjas Eugenijus Chrebtovas (baritonas) ir ilgametę patirtį turintis choras „Vilnius“. Programa, kuri bus pristatyta daugiau nei dvidešimtyj
Naktimis spustelintis šaltukas, ryte gatves paverčia tikra čiuožykla, o apsnigtas ledas ar pusnimis pasidengusios ir dėl to nematomos duobės – rimtas pavojus tiek suaugusiems, tiek, žinoma, vaikams. Vaiko teisių gynėjai tikina, kad daliai nelaimių kelią užkirsti galima kalbant su vaiku, mokant atsargiai elgtis prie užšalusių van
Sausio 10 d. oficialiai startavo antrasis Nostra.lt-RKL ratas, kuriame jau penktadienį sulaukėme daug intriguojančių rungtynių bei netikėtų rezultatų. Tauragės lemiama ataka nulėmusi pergalę Kaune Sunkia pergale naujuosius metus pradėjo Tauragės Tauragė (10/5) komanda, kuri svečiuose, po atkaklios kovos 79:77 (17:13, 16:22, 14:18, 32:24) įveikė V
Sausio 11 d. Vilniuje 33-iąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas atminti žuvusius 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusius nuo sužalojimų, patirtų sovietų kariams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. „1991 m. Sausį Li
Tauragės rajono savivaldybės administracija skelbia statinių (kioskų) Tauragėje, Spaustuvės g. 1, elektroninius nuomos aukcionus. Nuo šiol numatytas veiklos pobūdis kiekviename statinyje (kioske) – prekyba maisto ir ne maisto produktais. Iki šiol kioskuose prekiauti buvo galima tik maisto produktais. Kiekvienas statinys