Kitąmet gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiantis referendumas dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio keitimo kelia nemažai diskusijų. Jei dauguma balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių pritartų, Lietuvai draugiškų šalių pilietybes įgyjantys lietuviai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tačiau dažnam kyla klausimas – kokias pilietines teises ir pareigas turėtų Lietuvos pilietybę išsaugantys asmenys? Dvejojama ir dėl to, kokį ryšį su gimtine išlaiko užsienyje gyvenantys lietuviai ir kaip jie gali būti naudingi Lietuvos vystymuisi.
Lietuvos ir JAV teisininkas, LR Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Komisijos narys Gediminas Ramanauskas sako, kad atsakymo toli ieškoti nereikia, nes ir šiuo metu nemažai Lietuvos piliečių pagal įvairias taikomas išimtis kartu yra ir kitos šalies piliečiai, o Lietuvos įstatymai labai aiškiai apibrėžia jų pilietines teises ir pareigas.
Išsaugojusieji pilietybę galėtų rinkti Seimo narius ir Prezidentą
G. Ramanausko teigimu, pagal LR įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs. Tai reiškia, kad jų aktyvioji rinkimų ir kitos piliečio teisės iš esmės yra tokios pačios – nepriklausomai nuo to, ar Lietuvos pilietybė įgyta gimimu, atkūrimu, suteikta išimties tvarka ar natūralizacijos keliu ir nepaisant to, kad Lietuvos pilietis kartu yra ir kitos valstybės pilietis.
„Dėl to Lietuvos pilietis, kuris kartu yra ir kitos šalies pilietis, gali rinkti tautos atstovus į Seimą, Europos parlamentą, balsuoti prezidento rinkimuose ir referendumuose. 2020 metais buvo sudaryta atskira vienmandatė užsienio rinkimų apygarda, skirta būtent Seimo rinkimuose dalyvaujantiems pasaulio lietuviams. Šioje rinkiminėje apygardoje renkamas vienas Seimo narys“, – sako teisininkas.
Kiek kitaip yra su Savivaldybių tarybų ir tiesioginiais mero rinkimais, kuriuose pagal įstatymus gali dalyvauti tik nuolatiniai tų savivaldybių gyventojai, jei rinkimų dieną jiems yra sukakę 18 metų. G. Ramanausko teigimu, iš esmės savivaldybių tarybos ir merai atstovauja vietos bendruomenei, o Lietuvos ir kartu kitos šalies piliečiai juos rinkti gali tik jei nuolat gyvena konkrečioje savivaldybėje.
Tiesa, pašnekovas pažymi, kad skiriasi Lietuvos ir Lietuvos kartu su kitos šalies pilietybę turinčių asmenų teisė būti išrinktiems Seimo nariais ir prezidentu. Pagal LR Konstituciją Lietuvos Seimo nariais ir prezidentu negali tapti asmenys, kurie priesaika yra susiję su kita valstybe.
Ryšio išsaugojimas naudingas ir išeiviams, ir Lietuvai
Londono Sičio Lietuvių klubo lyderė Vilma Green pasakoja, kad, priešingai populiariam įsitikinimui, gyvenant užsienyje tautinė savimonė ir ryšys su kilmės šalimi dažnu atveju tik stiprėja, o išeivijos atstovai aktyviai jungiasi į bendruomenes, kuriose gali veikti kartu. Tokios lietuvių bendruomenės užsienyje paprastai ne tik skiria daug dėmesio lietuviškai kultūrai ir švietimui, bet ir steigia įvairius profesionalų klubus, skatina tinklaveiklą, keitimąsi kontaktais, verslo ryšių plėtojimą. Dažnai šie ryšiai nusidriekia iki Lietuvos ir tampa pagrindu investicijų į gimtąją šalį pritraukimui, verslų steigimui ir darbo vietų joje kūrimui.
„Galiausiai, šie ryšiai neretam lietuviui tampa keliu sugrįžti į Lietuvą. Pavyzdžiui, Londono Sičio Lietuvių klubas turi apie 130 alumnų, kurie išvyko iš Londono – dauguma dėl profesinių ir verslo ryšių sugrįžo į Lietuvą. Grįžusieji kuria savo verslus ir taip prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Grįždami namo šie lietuviai su savimi atsiveža sukauptą patirtį, žinias, kontaktus, neretai – investicijas ir kapitalą. Yra ne vienas pavyzdys, kai užsienio lietuvių pastangomis ir iniciatyva savo padalinius Lietuvoje atidarė žinomos tarptautinės kompanijos, mūsų šalį savo veiklai pasirinko perspektyvūs startuoliai. Tai yra labai tiesioginė diasporos Lietuvai kuriama nauda“, – sako V. Green.
Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas užsienyje gyvenantis lietuvis randa savų būdų palaikyti ryšį su Lietuva. Kai kas jį palaiko per Lietuvoje gyvenančius giminaičius, kiti šalyje, kurioje gyvena, turi lietuvių draugų ratą, treti veda vaikus į savaitgalinę lietuvių mokyklėlę. Kiti gi nusprendžia aktyviau įsitraukti į lietuvių išeivių bendruomenės veiklą prisijungdami prie įvairių lietuvių organizacijų. Vien Jungtinėje Karalystėje jų veikia daugiau nei 50.
Užs. Nr. 109
