Seimas pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis griežtinama įmonių ir gyventojų atsakomybė už aplinkos teršimą. Šie pakeitimai, įsigaliosiantys nuo kitų metų sausio 1-osios, kaip teigia Aplinkos ministerija, leis užkardyti galimas neteisėtas veikas, susijusias su neteisėtu atliekų išmetimu aplinkoje, o sankcijos bus atgrasančios ir efektyvios. Pasak Seimo nario Romualdo Vaitkaus, sugriežtinta atsakomybė turėtų sudrausminti piktybiškai gamtą teršiančius asmenis.
Grės ir baudžiamoji atsakomybė
Aplinkos ministerija skelbia, kad administracinė atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims bus taikoma tuo atveju, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Jeigu būtų išmesti didesni kiekiai, tai užtrauks baudžiamąją atsakomybę.
Gyventojams, išmetusiems iki 15 kub. m nepavojingų atliekų ar iki 7 kub. m pavojingų atliekų, bus taikoma administracinė atsakomybė, o viršijus numatytą atliekų kiekį grės baudžiamoji atsakomybė. Dabar išmetusiems nuo 5 kub. m atliekų ir daugiau taikomos vienodos baudos.
Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos didėja daugiau nei du kartus ir sieks iki 84 tūkst. eurų, jų dydis priklausys nuo išmetamų atliekų kiekio. Nepavojingų atliekų į aplinką išmetusioms nuo 5 iki 15 kub. m įmonėms gresia 3,9–8,4 tūkst. eurų bauda, nusižengusioms pakartotinai – 4,8–11 tūkst. eurų.
Už 5–7 kub. m pavojingų atliekų išmetimą įmonėms baudos siektų 22–39 tūkst. eurų vietoje dabartinių 8–14 tūkst. eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos siektų 39–84 tūkst. eurų.
Pagrūmojimo nebepakanka
Tauragėje rinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, dirbantis Aplinkos apsaugos komitete, teigė balsavęs už pataisas, kuriomis griežtinama atsakomybė už neleistiną atliekų išmetimą.
– Atliekų surinkimo sistema, blogiau ar geriau, bet veikia, galima priduoti įvairias atliekas – ir statybines, ir komunalines, ir didelių gabaritų. Bet kai kas, ne tik gyventojai, bet ir įmonės, piktybiškai išveža atliekas ir išmeta miškuose, pakelėse, – „Tauragės žinioms“ teigė R. Vaitkus, prisiminęs neseną įvykį, kai atliekos, greičiausiai statybinės, buvo paliktos maišuose prie Keramikos tvenkinio. – Tai jau piktnaudžiavimas, negali taip būti.
Paklaustas, gal svarstoma Seime, kokių prevencinių priemonių dar galima imtis, kad nebūtų teršiama aplinka, R. Vaitkus pasvarstė:
– Prevencinių priemonių yra nemažai. Tarkim, švietimo sistemoje vyksta įvairūs renginiai, programos apie atliekų rūšiavimą, tvarkymą, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Bet kai pamatai tokius piktybiškus šiukšlinimus, pasirodo, vien prevencinių priemonių ar pagrūmojimo nepakanka.