Antrus metus iš eilės visuomenės žinios Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine įvertintos penketu
Įkelta:
2023-11-29
Nuotrauka
foto
Nuotraukos autorius:
„Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas“ feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Po apdovanojimų – ekskursija Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos lankytojų centro ekspozicijoje

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Antrą kartą organizuoto Nacionalinio aplinkosaugos egzamino rezultatai rodo, kad visuomenės aplinkosaugos žinių lygis vis dar nėra pakankamas. Kaip ir pernai, šiemet dalyvių gautų pažymių vidurkis siekia 5 balus iš 10. Organizatorių duomenimis, egzaminą laikė 232 Tauragės rajono savivaldybės gyventojai. Pažymių, kuriuos gavo tauragiškiai, vidurkis yra mažesnis nei Lietuvos ir siekia 4 balus iš 10.

Kaip skelbiama pranešime spaudai, egzamino, kuriame žinias pasitikrino beveik 15 tūkst. žmonių, rezultatus išanalizavę specialistai pastebi, kad dalyviams nelengva susieti aplinkosaugos problemų priežastis ir pasekmes bei įžvelgia kritinio mąstymo ugdymo poreikį.

„Egzaminas rengiamas antrus metus iš eilės, tad, viena vertus, nestebina, jog per metus didelio progreso rezultatuose kol kas nestebime. Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos temos – labai kompleksinės, kone kiekviena gyvenimo sritis yra su jomis vienaip ar kitaip susijusi, tad ir informacijos ar reiškinių, kuriuos svarbu aprėpti, apimtis yra labai plati. Kita vertus, akivaizdu, kad esamas edukacinių priemonių spektras bei intensyvumas yra nepakankamas efektyviam ir sistemiškam perteklinio vartojimo ar kitų aplinkos kokybės krizes lemiančių problemų sprendimui“, – sako Ieva Budraitė, viena iš Nacionalinio aplinkosaugos egzamino organizatorių.

Ekspertė pabrėžia – nepakankamai aukštas aplinkosauginio raštingumo lygis lemia tai, kad žmonės mažiau supranta savo veiksmų įtaką aplinkai, o tai reiškia, kad nėra itin linkę keisti savo įpročius. I. Budraitės teigimu, šiemet egzamino dalyviams sunkiausiai sekėsi su vystomuoju bendradarbiavimu susiję klausimai, taip pat klausimai, reikalavę atidumo bei priežasčių ir praktinių pasekmių ryšio supratimo.

Lengviausia užduotis apie taršą nuorūkomis ir ekologinę kuprinę

Egzamino rengėjų duomenimis, vienas lengviausių klausimų dalyviams šiemet buvo apie tai, kaip reikėtų elgtis pastebėjus teršiamą aplinką. 74 proc. visų laikiusių egzaminą teisingai įvardijo, jog pamačius automobilio vairuotoją pro langą išmetant cigaretės nuorūką, apie šį pažeidimą reikėtų pranešti policijai arba viešosios tvarkos pareigūnams.

Teigiama, kad dar viena nesunkiai įveikta užduotis – apie ekologinę kuprinę, žyminčią, kiek įvairiausių išteklių (metalų rūdos, vandens, naftos, medienos ir pan.) reikia paimti iš gamtos, norint sukurti konkretų daiktą. Tai, jog išmaniojo telefono kuprinė sveria 45 kilogramus, nors pats daiktas – šimtą kartų mažiau, teisingai nurodė kone 8 iš 10 egzamino dalyvių.

„Teigiamai nustebino, kad net ir jauniausi mokiniai žino apie Europos žaliuoju kursu užbrėžtą tikslą Europą paversti klimatui neutraliu žemynu. 7 iš 10 egzamino laikiusių jaunimo teisingai apskaičiavo, kad iki šio tikslo įgyvendinimo mums beliko vos 27-eri metai, – dalinasi prie egzamino klausimų rengimo prisidėjęs Shayanas Ali, automatizuotas sistemas gaminančios Continental Lietuvoje įmonės vadovas. – Pokyčiams reikia laiko, tad ypač svarbu, kad kolektyvinės atsakomybės reikalaujančios temos būtų ne tik žinomos, bet ir suprantamos jauniems žmonėms. Egzaminas – viena iš galimybių patraukliai aktualizuoti aplinkosaugą“, – teigia Sh. Ali.

Sunkiausią klausimą atsakė vos 6 procentai

Tačiau ne visi egzamino klausimai buvo taip lengvai įkandami.

„Netikėta, kad ypač sudėtinga 10–12 klasių moksleiviams buvo atsakyti į klausimą apie veiklą, lemiančią didžiausią dalį iškertamų atogrąžų miškų. Tik 6 proc. vyresniųjų moksleivių atsakė, kad tai – mėsos pramonė“, – stebisi Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.

Anot R. Lapinsko, net 41 proc. visų atogrąžų miškų kertami ganykloms plėsti arba pasėliams auginti, kuriais vėliau maitinami gyvūnai.

„Nors viešojoje erdvėje labai plačiai komunikuojama apie palmių aliejaus ar sojų pasėlių problematiką, nutylima apie didžiausią kaltininką – netvarią mėsos pramonę. Tai ženklas, kaip svarbu kalbant apie vieną problemą užtikrinti, kad jos šviesoje nenublanktų kitos“, – sako jis.

Lapinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik 4 iš 10 dalyvių atpažįsta terminą „gaminantis vartotojas“, kuris apibūdina elektros energiją savo reikmėms pasigaminančius ir suvartojančius asmenis.

„Žinoma, tai naujas terminas, tačiau palyginti kuklus jo atpažįstamumas rodo, kad ir pati koncepcija nėra žinoma taip plačiai, kaip reikėtų, siekiant pereiti prie decentralizuotos ir švarios elektros gamybos nacionaliniu lygiu“, – sako R. Lapinskas.

Nugalėtojams – dviračiai, planšetės, ekskursijos ir kiti prizai

Egzaminą laikantys dalyviai varžėsi keturiose skirtingo sudėtingumo klausimus pristatančiose kategorijose. Aktyviausias dalyvavimas fiksuotas 7–9 kl. ir 10–12 kl. mokiniams skirtų klausimų grupėse. Čia varžėsi, atitinkamai, po 5,8 tūkst. ir 3,5 tūkst. dalyvių. Mažiausia konkurencija susidarė sudėtingiausioje ekspertų klausimų kategorijoje: čia dalyvavo per 400 asmenų, tačiau nė vienas nesurinko maksimalaus galimo balų skaičiaus. Plačiajai visuomenei skirtoje klausimų kategorijoje varžėsi beveik 4 tūkst. žmonių, tačiau taip pat niekas neatsakė teisingai į visus klausimus. Aukščiausias gautas pažymys buvo 9 vertinant dešimtbalėje sistemoje.

Egzamino organizatoriai apdovanojo po dešimt geriausiai pasirodžiusių dalyvių iš kiekvienos kategorijos. Prizai nugalėtojams įteikti apdovanojimų ceremonijoje, kurioje geriausiuosius sveikino ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, linkėjęs egzaminui tapti tradicija.

„Žinios keičia mūsų pasirinkimus. Todėl kiekvienas, laikęs egzaminą ir sužinojęs šį tą naujo, esame nugalėtojai, – renginyje teigė S. Gentvilas.  – Ir aš pats, neseniai sužinojęs apie PFAS, amžinųjų cheminių medžiagų, kurios pakliuvusios į aplinką niekada neišnyksta, naudojimą snieglenčių ir slidžių vaško gaminiuose, pakeičiau savo požiūrį į iki šiol taip mėgtą slidinėjimą ir gavau stiprią paskatą ieškoti naujo hobio. Linkiu, kad įgiję naujų žinių tobulėtume ne tik patys, bet ir taptume aplinkosaugos ambasadoriais.“

Egzamino prizų krepšelį sudarė kalnų dviračiai, planšetiniai kompiuteriai, bilietai ekskursijoms, mokymams, knygos ir kiti leidiniai, daiktinės dovanos. Specialias dovanas geriausiems savo gyventojams įsteigė ir Vilniaus miesto, Vilniaus rajono bei Utenos rajono savivaldybės.

Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas vyko internetu, spalio 24-ąją, Kovos su klimato kaita dieną. Šių metų egzamine varžėsi beveik 4 tūkst. daugiau dalyvių nei pirmajame – žinias pasitikrino beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių iš visų Lietuvos savivaldybių. Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą rengia Žaliosios politikos institutas.

Nuotrauka
logo
Įkelta:
prieš 18 valandų
UAB „Skaidula“ vadovaudamasi LR „Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo“ 141 str. 3 d. parengė elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos registravimo plano projektą „UAB „Skaidula“ tinklo apsaugos zonos planas Kėdainių rajono, Raseinių rajono, Kelmės rajono, Tauragės rajono, Pagėgių, Šilalės rajono, Rietavo, Klaipėdos rajono ir miesto, Palangos miesto, Kretingos rajono savivaldybėje“ (Planas) ir pateikė tvirtinimui susisiekimo ministerijai.
Nuotrauka
Mok
Asmeninio archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-10-05
Spalio 5-ąją minima Pasaulinė mokytojų diena. Portalas „Tauragės žinios“ ta proga pakalbino keturias tauragiškes pedagoges. „Versmės“ gimnazijoje dirbanti anglų kalbos mokytoja Paula Mačiulienė papasakojo apie tai, ką tapusi mama suprato apie mokinius, o Jovarų pagrindinėje pradinukams dėstanti Dalia Šlionienė dalijosi, kokių staigmenų sulaukė mokytojų dienos proga. Šiemet pedagogikos studijas pasirinkusi Kristina Rocevičienė atskleidė, kas labiausiai neramino prieš nutarus tapti mokytoja, o lopšelyje-darželyje „Žvaigždutė“ ikimokyklinio amžiaus mokytoja dirbanti Rasa Janušauskienė patarė, ką reikia daryti, kad neperdegtum darbe ir kiekviena diena būtų tarsi šventė.
Nuotrauka
pratybos
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2024-10-04
Spalio 1 – 6 d. Vakarų Lietuvoje, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės atsakomybės rajone, vyks pratybos „Tvirtas skydas 3", kuriose Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai treniruosis planuoti ir vykdyti gynybos operacijas.
Nuotrauka
miškas
Įkelta:
2024-10-03
Jau keletą metų organizacija „Kitaip.net“ kartu su Lietuvos Policija organizuoja akciją „Švilpukas saugo“, kurios metu vairuotojams dalina švilpukus, saugančius nuo susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Šiemet Tauragės rajono savivaldybė prisijungė prie vykdomos akcijos ir bendradarbiaudama su UAB „Autoaibe“, Lietuvos policija, organizacija „Kitaip.net“ aprūpino mokyklinius (geltonus) autobusus švilpukais, kad vaikai ir autobusų vairuotojai būtų apsaugoti nuo laukinių gyvūnų sukeliamų nelaimingų atsitikimų.
Nuotrauka
rinkimai
Įkelta:
2024-10-03
Reaguodama į visuomenės keliamus klausimus ir siekdama užtikrinti rinkėjų teisę žinoti, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suteikė papildomą terminą kandidatams papildyti duomenis apie jų buvusias narystes politinėse organizacijose. Šia galimybe pasinaudojo 150 Seimo rinkimuose dalyvaujančių asmenų.
Nuotrauka
pratybos
Įkelta:
2024-09-29
Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas informuoja, kad Tauragės įgulos kariniai vienetai bendradarbiaujant su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2024 m. spalio 1 ir 2 d. Tauragės mieste vykdys pratybas „Saveika 2024“.
Nuotrauka
ridi
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2024-09-26
Sekmadienį tie, kas domisi žemaičių kalba, ir tie, kas norėjo žemaitiškai paporinti, užsuko į Upynos kultūros na­mų organizuojamą renginį „Žemaitiškų ketureilių ridikiulis“. Svečius pasitiko trys žavingos damos: Renata Gu­žauskienė, Violeta Razminienė ir Dalia Petkevičienė, ku­rių „ridikiuliuose“ buvo ne tik telefonas, doleriai, bet ir močiutės testamen­tas, parašytas nesuprantama žemaičių kalba. No­rė­damos perskaityti ir perprasti žemaitišką raštą, po­nios pagalbos prašė Juozo Pabrėžos, tikro že­mai­čio, kilusio iš Skuodo krašto. Taip išradingai, ne­tradiciškai ir šmaikščiai buvo pristatytas profeso­rius, lituanistas, že­maičių tarmės tyrinėtojas bei že­maitiškos rašybos normintojas J. Pabrėža.
Nuotrauka
stadionas
Juozo Petkevičiaus ir Tauragės radijo nuotrauko
Įkelta:
2024-09-25
Rugsėjo 25 d. po rekonstrukcijos, kurios vertė – daugiau nei 2 mln. Eur., oficialiai atidarytas Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos stadionas. Šia investicija galės džiaugtis ne tik progimnazijos, tačiau ir visa Tauragės bendruomenė. Ilgą laiką buvusi apleista ir neatitinkanti šiuolaikinių sporto infrastruktūros standartų nuo šiol „Šaltinio“ progimnazijos stadiono teritorija lankytojus pasitinka kardinaliai atnaujinta ir pritaikyta visų amžiaus grupių gyventojų poreikiams.
Nuotrauka
langines
Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-09-24
Rugsėjo 19 d., minint Europos paveldo dieną, Dionizo Poškos Baublių muziejuje pristatytas Lietuvos kultūros tarybos projektas „Pasakojančios langinės“, taip siekiant atkurti ir iš naujo pamatyti giluminius klodus muziejaus teritorijoje, D. Poškos dvarvietėje, kur sklandė iškilios kūrėjo mintys, kur bemąstant ir bevaikščiojant buvo numinti takeliai...
Nuotrauka
med
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2024-09-24
Kasmet, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvos Prezidentas Žūvančiųjų gel­bėjimo kryžiumi apdovanoja žydų gelbėtojus. Šilalėje iš maždaug 1500 myriop pasmerktų žydų prieš 83-ejus metus iš­si­gelbėjo tik vienas – dabar jau šviesios atminties Ruvinas Zeligmanas. Tačiau jo atminimas tebėra gyvas dukros ir dviejų anūkų širdyse, o už tai jie dėkingi gelbėtojams, sunkiais pokario laikais priglaudusiems jų tėvą, senelį.
Nuotrauka
mins
Įkelta:
2024-09-23
Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos žengia reikšmingą žingsnį stiprinant bendradarbiavimą gynybos pajėgumų srityje. Pirmadienį su JAV gynybos technologijų įmone „Northrop Grumman International Trading“ pasirašytame bendradarbiavimo memorandume išdėstyta bendra vizija dėl Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo, daugiausiai dėmesio skiriant vidutinio kalibro šaudmenų gamybos vystymui ir tiekimui mūsų šalyje.
Nuotrauka
kinija
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2024-09-23
Oficialiai Kinijos plotas užima net 9 mln. 598 tūkst. 086 kvadratinius kilometrus. Tačiau realiai ji jau šei­mi­nin­kauja Sibire kone iki pat Uralo kalnų. Tik Putinas apsimeta, kad to nemato. Tai valstybė, kuri siekia tapti pirmąja pa­saulio galybe įvairiomis prasmėmis.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-19
Rugsėjį vaikams sugrįžus į mokyklas, mažiesiems tenka prisiminti arba naujai išmokti pagrindinius saugaus elgesio kelyje principus. Tėvai dažniausiai atkreipia vaikų dėmesį, kaip saugiai pereiti gatvę, tačiau neretai pamiršta priminti, kaip naudotis viešuoju transportu arba ką daryti nutikus nelaimei – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas.
Nuotrauka
sukciai
Įkelta:
2024-09-19
Laiškai apie paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar gautą siuntą – dažniausiai šiais būdais internetiniai sukčiai bando išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus bei asmeninius duomenis, rodo liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak ekspertų, sukčiai nesirenka aukų nei pagal išsilavinimą, nei pagal gyvenamąją vietą, tad ragina išlikti budriems.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-18
Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Nuotrauka
paskola
Įkelta:
2024-09-17
Būsto įsigijimas su paskola, ypač pirmą kartą tai darantiems žmonėms, gali pasirodyti sudėtingas procesas. „Citadele“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad nors skolintis būstui seniai nebėra naujiena, paskolas suteikiantys specialistai susiduria vis su tomis pačiomis gyventojų daromomis klaidomis. Kokius namų darbus svarbu atlikti prieš pildant būsto paskolos paraišką, kad pavyktų išvengti klaidų ir gauti geriausią pasiūlymą?