Asmeniniai finansai artėjant sunkmečiui: ragina nepulti į kraštutinumus
Įkelta:
2023-05-23
Nuotrauka
pinigai
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi nuotrauka

Kalbos apie artėjančią krizę ne vienam iš mūsų kelia klausimus dėl asmeninių finansų. Kur laikyti sutaupytus pinigus, kad jie nenuvertėtų, ką daryti su turima paskola, ar dabar palankus metas skolintis? O gal kaip tik reikėtų pasilepinti išlaidaujant ar mėginti laimę perkant loterijos bilietus? Ekspertai pataria nesileisti į kraštutinumus – nereikėtų pulti į paniką, bet taip pat negalima apsimesti, kad nieko nevyksta. 

Indėlių suma didėja

Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojai ne vienerius praėjusio dešimtmečio metus pinigų nesusitaupydavo. Tačiau ilgainiui situacija keitėsi. COVID-19 pandemijos atneštas netikrumas ir įvairių paslaugų ribojimai, karas Ukrainoje lietuvius paskatino keisti įpročius. 2020-aisiais Lietuvos namų ūkiai susitaupė 12,4 proc., 2021 metais – 5,8 proc. gaunamų lėšų. 

Specialistų vertinimu, pernai dėl infliacijos galėjo būti sutaupyta dar mažiau, tačiau vis tik žmonės turėjo sutaupyti. Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų kovą šalies gyventojų indėliai finansų įstaigose sudarė per 21 mlrd. eurų – 2 milijardais daugiau nei tuo pačiu metu pernai. 

Ką daryti su sukauptais pinigais ir kaip rūpintis gerove? Atsakymų į šiuos klausimus patariama ieškoti domintis gyventojams teikiamomis finansų paslaugomis, kitaip tariant – ugdantis finansinį raštingumą.

Taupymas ir investavimas populiarėja

Pasak Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, šiemet LBA atliktas Lietuvos finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad gyventojų pamėgtų taupymo būdų trejetukas išlieka stabilus: jame pirmauja pinigų taupymas namuose ar piniginėje (68 proc.), antroje vietoje – neterminuotas indėlis (28 proc.), trečioje – investavimas į akcijas, kurio populiarumas kiek ūgtelėjo (12 proc., palyginimui, 2021 m. – 9 proc.).

LB reguliariai atnaujinamas šalies investuotojo portretas šiemet parodė, kad investuojančiųjų skaičius šalyje per praėjusius metus augo beveik dešimtadaliu, o sandorių sudaryta 15 proc. daugiau nei 2021 m. Visas per lietuviškas įstaigas investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 53,8 tūkst. Investicinėse sąskaitose esančio turto vertė praėjusių metų pabaigoje sudarė daugiau kaip 2 mlrd. eurų, akcijos tame protfelyje sudarė beveik 60 proc.

Finansų įstaigų didinamos indėlių palūkanos didina ir šio klasikinio taupymo būdo populiarumą. Anot Jolitos Česonienės, JCKU „Kreda“ administracijos vadovės, 2023 m. I ketvirtyje terminuotų indėlių augimas „Kredos“ grupėje siekė 5,5 proc. „Populiariausi išlieka 7–12 mėn. trukmės indėliai – jie sudaro 63 proc. Taip pat aktualūs ir 2 metų trukmės indėliai, sudarantys 26 proc. Fiksuojama, kad grupės bendras indėlių portfelis 2022 m. išaugo 12 proc. – iki 227,8 mln. eurų“, – nurodo ji.

Pasak J. Česonienės, finansų įstaigose pinigai ne tik saugiai laikomi, tačiau ir „įdarbinami“ – net ir trumpam padėti pinigai duoda naudos. Svarbu nepamiršti, kad unijos teikia klientams tokias pačias garantijas kaip ir bankai: tiek vieni, tiek kiti yra Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai. Juose laikomi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tad finansų įstaigos bankroto ar nemokumo atveju indėlininkams būtų išmokamos draudimo išmokos.

Žmonės – ne robotai

Gyventojai jaučia, kada artinasi pokyčiai. „Žmonių nuotaika – labai geras barometras. Jų elgesys pradeda keistis dar nesant reikšmingų ekonominių pokyčių. Tik po kurio laiko ekonomistai, vertindami tam tikrą periodą, pavyzdžiui, prieš pasaulinę finansų krizę, pateikia įžvalgas, jog vos prasidėjus nuosmukio užuomazgoms, žmonės jau pradėjo taupyti. Nuo rudens ir pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai, bent jau tie, kurie uždirba vidutines pajamas, ir bent kiek finansiškai raštingi, elgiasi labiau apgalvotai, planuoja pirkinius, atidžiau stebi savo biudžetą, peržiūri išlaidas, santaupas. Manau, kad tam tikri sukrėtimai ekonomikoje dažnai būna į gerą, jie paskatina žmones racionaliau planuoti biudžetą, atsisakyti nebūtinų pirkinių ir rinktis tvaresnius vartojimo sprendimus“, – komentuoja Daiva Strielkūnienė, Ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacijos prezidentė. 

Pasak D. Strielkūnienės, ilgalaikis taupymas, planavimas ir tvaresnis pirkimas – rezultatas, kurio tikimasi iš gyventojų, kylant susirūpinimui dėl savo finansinės ateities. Vis dėlto šitaip elgiasi ne visi: „Žmonės nėra robotai, kiekvienas pasižymi savo asmeninėmis savybėmis, charakteriu, kas ypač išryškėja susidūrus su pavojais, iššūkiais: vieni bėga, skuba veikti, o kiti sustingsta ir nereaguoja, gyvena lyg nieko nebūtų nutikę bei tikisi, kad sunkus periodas tiesiog praeis. Svarbiausias patarimas – nepulti į kraštutinumus, gerai pasverti norus ir galimybes bei elgtis kaip įmanoma racionaliau.“ 

Jaučiant netikrumą dėl ateities, logiškiausia, anot ekspertės, atsidėti pinigų taupymui, peržiūrėti pajamas, išlaidas, apriboti perteklinį vartojimą, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, nepamiršti apmokėti sąskaitų, neprisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. „Šiuo metu, nors ir kalbama apie recesiją, tačiau situacija nėra dramatiška, svarbu tiesiog atsakingai planuoti savo finansus“, – pastebi D. Strielkūnienė.

Vietoje loterijų ragina taupyti

Vienas kritinis atvejis dažnai meta šešėlį ant viso sektoriaus. „Dažnai žmonės turi daug emocijų ir mažai racionalumo. Emocingas reagavimas į pavienes žinias apie užsienio banko bankrotą arba įvykius kurioje nors kredito unijoje rodo finansinio raštingumo stoką. Finansinis raštingumas susideda iš trijų dalykų – žinių, elgesio ir požiūrio. Jei bazinių žinių nėra, mes tikime gandais, ne faktais. Jeigu kaimynė investavo ir jai nepasisekė, tai jau galvojame, kad nepasiseks visiems, jei pasitaikė sukčiavimo atvejis – tai visur apgaus, jei įmonė bankrutavo – tai patikimo nieko nėra. Pažiūrėkite, kiek perkančių loterijos bilietus, nors šansas laimėti itin mažas. Tvirtesni finansinio raštingumo pagrindai galėtų pasufleruoti kitokių sprendimų: pavyzdžiui, tuos 50 eurų, kas mėnesį išleidžiamus loterijoms, galima pervesti į investicinį fondą ir pamažu formuoti santaupas“, – pataria D. Strielkūnienė.  

Anot LBA, kalbant apie realią situaciją, Lietuvoje veikiantys bankai yra mokūs ir turi pakankamai atsargų. Šiais klausimais sektorių prižiūri LB, kuris yra nustatęs, kiek vienokios ar kitos kategorijos atsargų privalo turėti kredito įstaigos.

„Mūsų šalies bankų sistema veikia stabiliai ir efektyviai, yra likvidi bei kapitalizuota ir tuo išsiskiria iš kitų Europos valstybių. LB duomenys rodo, kad šalyje veikiančių bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai siekė 19,1 proc., padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 390 proc. Paprasčiau tariant, tai – sektoriaus saugos pagalvė, padedanti užtikrinti, kad kredito įstaigos turi pakankamai pinigų grąžinti savo skolas ir apsaugoti savo klientų pinigus“, – akcentuoja dr. E. Čipkutė.

Dauguma pasitiki savo finansų įstaiga

Viena esminių finansų sektoriaus sklandžios veiklos sąlygų – gyventojų pasitikėjimas. Šis taip pat yra aukštas: periodiškai LBA atliekama gyventojų apklausa pernai spalį parodė, kad savo banku pasitiki 87 proc. apklaustųjų. Rodiklis jau daugelį metų išlieka stabilus.

Gyventojai, kurie laiko lėšas unijose, taip pat gali jaustis saugūs, nes, kaip ir visų finansinių institucijų, kredito unijų veikla yra reglamentuota įstatymais, veiklą prižiūri centrinės unijos, LB bei Europos centrinis bankas. Viena iš svarbiausių JCKU veiklų – prižiūrėti ir valdyti rizikas, susijusias su kapitalo likvidumu, operacinėmis rizikomis. 

„Taip pat „Kreda“ grupės viduje turime kontrolės priemones. Nuosekliai įgyvendiname Europos bankininkystės institucijos ir Lietuvos banko nustatytus reikalavimus bei geriausią praktiką klientų duomenų ir jų lėšų apsaugai. Apsaugą užtikrina tiek organizacinės, tiek techninės bei programinės priemonės, išdėstytos 3 gynybos linijų pagrindais. Ugdome ir puoselėjame saugumo kontrolės kultūrą grupės viduje ir, svarbiausia, esame atsakingi už savo veiksmus“, – patvirtina J. Česonienė. 

2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje baigus kredito unijų reformą, šalyje susiformavo centrinių kredito unijų grupės. Įsigaliojus reformai, kiekviena kredito unija turėjo priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų ir taip jungtis į vieningas mokumo užtikrinimo sistemas. Centrinės kredito unijos gavo aiškias ir veiksmingas teises bei pareigas prižiūrėti savo narių veiklą. Sektoriaus reforma siekta, kad centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos būtų finansiškai atsakingos viena už kitą ir būtų suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta šioms finansų įstaigoms apsisaugoti nuo bankrotų.

Nuotrauka
tesimas
www.karjerastau.lt nuotrauka
Įkelta:
prieš 3 valandas
Teisininko profesija itin populiari, šią studijų kryptį kelintus kelerius metus iš eilės absolventai renkasi noriai. Kaip vyksta darbas teisme ir kaip tampama teisėju Tauragės Mažvydo progimnazijos aštuntokai balandžio 9 d. sužinojo lankydamiesi Tauragės  miesto apylinkės teisme.
Nuotrauka
rinkimai balsavimas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Artėjant Respublikos Prezidento rinkimams, Referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, rinkimams į Europos Parlamentą bei Seimo rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) inicijuoja pilietinę akciją „Aš Balsuosiu" ir kviečia rinkėjus įsitraukti ir parodyti apsisprendimą dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.
Nuotrauka
caritas
Renaldas Malychas nuotraukos
Įkelta:
prieš 1 dieną
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ Tauragėje veikia jau pusantrų metų. Net iki trijų darbuotojų išaugęs skyrius kartu su vietinių savanorių pagalba nuveikia didelius ir svarbius darbus – maistu remia beveik 3 tūkst. nepasiturinčių Tauragės rajono gyventojų, per mėnesį vien iš prekybos centrų nuo išmetimo išgelbėja virš 5 tonų gero maisto, o socialinėje valgykloje karštą valgį iš „Maisto banko“ komandos rankų gauna daugiau nei 100 skurdžiausiai gyvenančių tauragiškių. 
Nuotrauka
paeliai
Įkelta:
2024-04-15
Nuo šiandien, balandžio 15 d., ūkininkai gali elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas, kurias patvirtinti bus galima iškart, kai tik bus gautas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimų.
Nuotrauka
Miskasodis
Įkelta:
2024-04-15
Valstybinių miškų urėdija, Aplinkos ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras kviečia į Nacionalinį miškasodį „Kad giria žaliuotų“ – kelių dešimčių metų tradicija tapusią medžių sodinimo šventę, suburiančią visus – suaugusius, vaikus, bendruomenes, įmones ir organizacijas. Šiais metais miškasodis kviečia švęsti Lietuvos dainų šventės šimtmetį ir pasodinti medžius 100-e Lietuvos girių
Nuotrauka
Tarp egz
Įkelta:
2024-04-12
Šių metų tarpinių patikrinimų sesija bus laikoma pilotine, vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į galutinį valstybinio brandos egzamino vertinimą. Likusieji trys tarpiniai vyks – į juos galės ateiti norintieji mokiniai. Apie tai šiandien pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Nuotrauka
Defibliristorius
Įkelta:
2024-04-11
Siekiant užtikrinti, kad kritinių sveikatos sutrikimų atvejais kaip galima greičiau ir kokybiškiau būtų suteikiama pirmoji medicinos pagalba, Tauragės rajono savivaldybė įsigijo 16 automatinių defibriliatorių, kurie įrengti ugdymo įstaigose.
Nuotrauka
Namai
Tauragės rajono savivaldybės nuotraukos
Įkelta:
2024-04-11
Vakar atidaryti bendruomeniniai vaikų globos namai, esantys Veterinarijos g. 10. Čia vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka – jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena po du vaikus. Artimesniam bendravimui naujųjų namų gyventojai gali susirinkti į svetainę kurioje yra televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai.
Nuotrauka
smurtas
Tauragės apskrities policijos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2024-04-10
Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija balandžio mėnesį skelbia seksualinio smurto prevencijos mėnesiu, kurio metu siekiama atkreipti dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir kviečiama nebijoti kreiptis pagalbos. 77 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę seksualinį priekabiavimą. Seksualinę prievartą be išžaginimo išgyveno beveik kas antras Lietuvos gyventojas, rodo 2023 m. atliktas tyrimas.* Deja, tai vis dar yra latentiniai nusikaltimai, apie kuriuos neretai nutylima dėl baimės, gėdos, streso, stigmos ir aukų kaltinimo. 
Nuotrauka
rinkimai
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-04-09
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) balandžio 9 d. priėmė sprendimus registruoti likusius 5 kandidatus dalyvauti gegužę vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose. Antradienį sprendimai priimti dėl Giedrimo Jeglinsko, Andriaus Mazuronio, Eduardo Vaitkaus, Igno Vėgėlės ir Remigijaus Žemaitaičio. Jie visi įregistruoti kandidatais šiuose rinkimuose.
Nuotrauka
pratybos
Įkelta:
2024-04-09
Balandžio 11–12 d. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono (toliau – LDKK PB) padaliniai vykdys orientacinį žygį Tauragės ir Jurbarko savivaldybėms priklausančiose teritorijose.
Nuotrauka
dega
Įkelta:
2024-04-05
Įsivyraujant sausiems ir šiltiems orams, daugėja iškvietimų į gaisrus atvirose teritorijose, kuriose dega sausa pernykštė žolė, miško paklotė.  Siekiant sumažinti jų kiekį, buvo vykdoma gaisrų prevencijos akcija „Nedegink žolės“.
Nuotrauka
skaudvile
Įkelta:
2024-04-05
Balandžio 4 d. vyko respublikinis seminaras “Atnaujinto ugdymo turinio praktiniai aspektai, patirtys ir sėkmės“. Susitikimo pradžioje visus pasveikino centro direktorius Rolandas Beišys, pakvietė pedagogus atsakingai pažvelgti į aktualias temas ir pasisemti kuo daugiau žinių bei praktinės patirties dirbant su mokiniais.
Nuotrauka
nzt
Įkelta:
2024-04-02
Siekdama padidinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujina asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose NŽT patalpose. Gyventojai gyvai bus priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose.
Nuotrauka
siuksles
Įkelta:
2024-04-02
Informuojame, kad 2024 metų balandžio 6, 13, 20; gegužės 4, 11, 18; rugsėjo 7, 14, 21; spalio 5, 12, 19 dienomis, UAB „Ekonovus“ Tauragės rajono savivaldybės seniūnijose vykdys didžiųjų atliekų (seni baldai, čiužiniai, kilimai, langų rėmai, durys, dviračiai, vežimėliai) buityje susidarančių pavojingų atliekų (t. y., baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio) bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą apvažiavimo būdu.
Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
2024-03-28
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.
Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-26
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!