Įsigaliojus vadinamajam viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymui Lietuvoje galiausiai turėtų būti pašalinti paskutiniai okupacinės atminties simboliai bei ženklai. Tauragės savivaldybė kol kas renka duomenis, kiek tokių simbolių ir ženklų mūsų rajone yra. Jų, panašu, išties nedaug – pora paminklų ir gatvių pavadinimų.
Okupaciją menančių simbolių nedaug
Kaip „Tauragės žinioms“ teigė savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Naujokienė, atsakinga už kultūros paveldo priežiūrą, kol kas savivaldybė dar renka duomenis apie sovietinius simbolius rajono gyvenvietėse. Tauragėje, jos duomenimis, yra du tokie sovietinės atminties simboliai – paminklas senosiose miesto kapinėse ir dotas prie Jūros.
– Dar laukiame, galbūt seniūnai informuos apie seniūnijų teritorijose stovinčius kokius nors paminklus ar atminimo ženklus. O gatvių pavadinimų, menančių sovietinę praeitį, mieste kaip ir nebėra. Tik Skaudvilėje dar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gatvė, galbūt jos pavadinimą reikės keisti. Tiesa, kad esame girdėję abejonių dėl Kosmonautų gatvės pavadinimo, tai dar irgi diskusijų objektas, – sakė D. Naujokienė.
Gatvių pavadinimus reikėtų keisti?
Skaudvilėje yra ne tik Salomėjos Nėries, bet ir Juliaus Janonio gatvė. Paklaustas, ką mano apie šių gatvių pavadinimų keitimą, bendruomenės „Skaudvilės kraštas“ pirmininkas Vidas Bičkus turi aiškią nuomonę:
– Manau, kad dabar, kai Rusija diena iš dienos atakuoja Ukrainą, kai kasdien žūsta žmonės, turėtume kiek įmanoma atsiriboti nuo tos šalies, nuo to laiko, kai ji buvo mus okupavusi. Nesakau, kad žmones, kurių vardais gatvės pavadintos, reikėtų kažkaip niekinti, pilti ant jų purvą, kaip kūrėjai jie turi rasti savo vietą istorijoje, tačiau gatves juk vadiname vardais žmonių, kuriuos gerbiame, kuriais didžiuojamės.
Pasak jo, gatvės galėtų būti pavadintos garbingų praeities didvyrių, kunigaikščių vardais, be to, Skaudvilė tikrai turi kuo didžiuotis – iš čia kilusios daug iškilių asmenybių. Jų vardais ir galima būtų pavadinti gatves. Ir teigė nemanąs, kad gatvių pavadinimų keitimas sukeltų didelį gyventojų pasipriešinimą, nes tai jokių nepatogumų žmonėms nesukelia.
Beje, prieš keletą metų buvo pervadinta Skaudvilės centre plytinti aikštė. Buvusi Liaudies aikštė tapo Turgaus aikšte – atkurtas senasis aikštės pavadinimas. Pakeitimas jokios negatyvios reakcijos, pasak V. Bičkaus, nesukėlė.
Palmyra Gylienė, ilgametė Jovarų bendruomenės pirmininkė, mano, kad Kosmonautų gatvės pavadinimo keitimas būtų perteklinis:
– Jau imame sliekų ant asfalto ieškoti. Kosmosas – net ne rusiškas, o tarptautinis žodis, manau, kad su sovietiniu paveldu jis visiškai nesusijęs. Tai kam jį keisti? Juo labiau, kad tai sukeltų nepatogumų gyventojams.
Apsivalyta dar pernai
Pernai visuomenininkas Andrius Tapinas buvo paskelbęs akciją „Gegužės 9 – Nacionalinė apsivalymo nuo okupantų diena“. Tada, po vasario 24-ąją Rusijos pradėto brutalaus karo prieš taikią, suverenią Ukrainą visoje Lietuvoje vienas po kito imta versti, demontuoti, išvežti įvairiausius sovietinius paminklus, memorialus, skulptūras. Jungiantis prie šios akcijos pernai balandį nugriautas Lauksargiuose stovėjęs paminklas žuvusiems tarybiniams pasieniečiams, gegužę nebeliko obelisko sovietiniams kariams Pajūrio kaime, liepą demontuotas priešpaskutinis rajone buvęs sovietinių laikų paminklas, stovėjęs Dariaus ir Girėno gatvėje, karių kapinėse. Paskutinis Tauragės rajone Skaudvilėje stovėjęs sovietinis paminklas demontuotas pernai rugpjūtį.
Informacijai pateikti – 20 dienų
Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, sudaręs galimybes pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
O nuo gegužės 2-osios gyventojai, juridiniai asmenys ir savivaldybės turi teisę teikti prašymus dėl viešųjų objektų šalinimo ar pakeitimo.
Savivaldybės ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui turi pateikti informaciją apie jų teritorijose esančius viešuosius objektus, galbūt pažeidžiančių šį draudimą.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir savivaldybių institucijos. Prieš tai savo vertinimą turės pateikti Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija, kurioje dirbs devyni nariai, deleguoti iš įvairių institucijų ir organizacijų. Šios komisijos sudėtį turės patvirtinti Seimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, organizuosiančio jos darbą, teikimu. Centro generalinis direktorius, gavęs šios tarpinstitucinės komisijos išvadą, sprendimą dėl viešojo objekto turės priimti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.