„Sodra“: daugiau nei perpus sumažėjo žmonių uždirbančių mažiausias pajamas
Įkelta:
2023-05-25
Nuotrauka
Aprašymas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos gyventojų pajamos toliau tolygiai augo, tačiau pajamų didėjimas nusileido infliacijai – parodė „Sodros“ pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir vaikų susilaukusių šeimų pasirinkimus derinant tėvystę ir darbą, skelbiama „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Pirmąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 247 eurais ir siekė 1 913 eurų neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 140 eurų iki 1 192 eurų.

„Vidutinis viso ketvirčio darbo pajamų augimas į rankas pasiekė 13,3 proc., kai metinė infliacija buvo 16,6 proc. Taigi, pirmąjį metų ketvirtį skirtumas tarp gyventojų pajamų augimo ir infliacijos jau buvo švelnesnis nei ankstesniais laikotarpiais, tačiau, tikėtina, vis dar tik iš dalies galėjo kompensuoti kainų kilimą“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Kaip informuojama pranešime spaudai, darbo pajamų augimas buvo matomas visose pajamų grupėse, bet bene labiausiai pagerino mažiausiai uždirbančiųjų padėtį: jei prieš metus žmonės uždirbantys mažiau nei 840 eurų prieš mokesčius sudarė 22 proc. visų apdraustųjų, šių metų kovą – jau tik 9 proc.

Vidurinioji klasė sudaro daugiau nei pusę apdraustųjų

„Įsitvirtina tendencija, kad didžiąją dalį apdraustųjų sudaro vidurinioji klasė – 56 proc. visų dirbančiųjų gauna darbo pajamas 1 100-3 100 eurų rėžiuose. Šie žmonės dirba sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, pagrindinio vidurinio ugdymo mokytojais, politikos ir administravimo specialistais“ – vardija K. Zitikytė.

Darbo pajamos priklauso nuo kvalifikacijos – tarp apdraustųjų, uždirbančių iki 840 eurų neatskaičius mokesčių, daugiausia nekvalifikuotų darbininkų, valytojų, parduotuvių pardavėjų, kai tuo tarpu apdraustieji uždirbantys daugiau nei 5 tūkst. eurų dažniausiai yra vadovai, programinės įrangos kūrėjai, gydytojai.

Darbo pajamas lemia ir amžius – statistiškai didžiausios 31-40 metų žmonių vidutinės pajamos (2 361 euras iki mokesčių), mažiausios – jaunimo iki 25 metų (1 414 eurai bruto).

Vis dar stebimas pasiskirstymas ekonominėse veiklose pagal amžių – jauniausieji rinkos dalyviai dažniausiai dirba apgyvendinimo ir maitinimo bei informacijos ir ryšių veiklose, o žmonių sveikatos priežiūros, švietimo ir viešojo valdymo sektoriuose jaunimo mažiausiai.

Pajamų augimas priklausė nuo veiklos sektoriaus

Skirtingose ekonominėse veiklose darbo pajamų augimas buvo nevienodas. Sparčiausiai nominalios darbo pajamos augo aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ekonominėse veiklose. Informacijos ir ryšių sektoriuje darbo užmokestis augo 16,8 proc. iki 2 033 eurų į rankas. Čia toliau daugėjo ir apdraustųjų – palyginti su praėjusiais metais, jų skaičius padidėjo 11 proc. iki 53 tūkstančių žmonių.

Kitos sritys patyrusios didžiausią pajamų augimą tai profesinė, mokslinė ir techninė veikla (16,4 proc. augimas iki 1 327 eurų į rankas) bei finansinė ir draudimo veikla (12,8 proc. iki 1 961 eurų į rankas). Viešajame sektoriuje didžiausias pajamų augimas fiksuotas švietime – 15,2 proc. iki 1 066 eurų į rankas.

Daugėjo nedarbo išmokos gavėjų

Ekonominėse veiklose, kuriose dirba daugiausia žmonių, pirmąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų skaičius mažėjo. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius susitraukė 3,8 proc. iki 222,6 tūkst. žmonių, apdirbamoji gamyba – 2,7 proc. iki 223 tūkst. žmonių.

Šiose ekonominėse veiklose dirbę žmonės pirmąjį ketvirtį papildė bedarbių gretas. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo išmokos gavėjų skaičius išaugo apie 11 tūkstančių žmonių. Daugiausia nedarbo išmokos gavėjų anksčiau dirbo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo veiklose. Šiuo metu nedarbo išmoką gaunantys žmonės anksčiau dirbo valytojais, reklamos specialistais, krovikais, virėjais.

Didžiausias nedarbo išmokos gavėjų skaičiaus augimas pastebėtas iki 30 metų amžiaus grupėje. Prieš prarasdami darbą, šie nedarbo išmokos gavėjai daugiausiai dirbo mažmeninėje prekyboje, maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje, įdarbinimo veikloje, didmeninėje prekyboje. Jie buvo parduotuvių pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, padavėjai.

Vaiko priežiūros išmokų naujovės – ar pasikeis šeimų pasirinkimai?

Nuo šių metų pradžios pasikeitė vaiko priežiūros išmokų trukmė ir dydžiai. Įgyvendinant Europos sąjungos direktyvą tikimasi, kad naujos pasirinkimo galimybės leis tėvams lanksčiau derinti vaikų auginimą ir darbą. Tėvai, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., gali rinktis 18 arba 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Vaiko auginimo metu leidžiama dirbti, jei išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo, pagal kurį buvo apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka.

Atsirado vadinamieji neperleidžiami mėnesiai: tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Jei neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais mama, tėtis ar globėjas gauna darbinės veiklos pajamų ar išmokų, mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų.

„Po sausio 1 d. gimusių vaikų tėvai savo vaiko priežiūros atostogas pradėdavo anksčiausiai kovo mėnesį, tad kol kas sudėtinga kalbėti apie naujausias tendencijas ir naujos tvarkos įtaką tėvų pasirinkimams. Pirmųjų mėnesių duomenimis, kiek dažniau renkamasi išmoką gauti 24 mėnesius – šį variantą pasirinko 844 žmonės, arba 55 proc. gavėjų. Dauguma naujų vaiko priežiūros išmokos gavėjų buvo moterys – 1,4 tūkstančio iš bendro 1,5 tūkstančio gavėjų skaičiaus“ – pastebi Kristina Zitikytė.

Mažiau motinystės išmokų

Ligšiolinės tendencijos rodo, kad Lietuvoje mažėjant gimstamumui, susitraukia ir motinystės išmokos gavėjų skaičius. 2019 metais buvo 21,4 tūkst. motinystės atvejų, 2022 metais – 19,2 tūkst.

2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2022 m. šis rodiklis išsilaikė ties 86 proc. riba. Pastebima, kad šiandien moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką vėlesniame amžiuje, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą. Pavyzdžiui, 2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiuo metu – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti.

Nors tėvystės atvejų skaičius, tenkantis tam pačiam motinystės atvejų skaičiui, augo, vis dėlto ir toliau tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų dauguma moterų. Vyrų dalis tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų jau kelerius metus išlieka panaši – apie 24 procentai.

2022 metais dažniausiai buvo renkamasi vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus: iš 27,4 tūkst. išmokos gavėjų 25,9 tūkst. pasirinko šį variantą.  Statistika rodo, kad gaudami išmoką, antraisiais vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metais vyrai dažniausiai dirbo (90 proc. gavėjų), kai moterys rečiau derino vaiko auginimą ir darbą (33 proc. gavėjų). Dirbančių antraisiais vaiko auginimo metais moterų vidutinės pajamos siekė 2 204 eurus prieš mokesčius, o vyrų – 3 370 eurų prieš mokesčius.

Tėčiai ir seneliai gavo išmoką, bet vaikus prižiūrėjo mamos

Pastaraisiais metais daugėjo vaiko priežiūros išmokos gavėjų – senelių. 2019 metais jų buvo apie 670, šiuo metu – 1,5 tūkstančio. Vis dėlto panašu, kad ir tokie šeimų pasirinkimai nepalengvindavo moterų grįžimo į darbo rinką, kadangi 93 proc. senelių gaudami vaiko priežiūros išmoką toliau dirbo.

„Skaičiai rodo, kad dažniausiai vaiko auginimas pristabdo moters karjerą ne tik dvejų metų laikotarpiui, kol trunka vaiko priežiūros atostogos. Gimus vaikeliui, dvejus metus mamos gauna vaiko priežiūros išmoką, vėliau dar dvejus metus tenka vytis vyrų darbo pajamas, ir tik tuomet vyrų ir moterų darbo pajamos skiriasi tiek pat, kiek prieš vaikui gimstant“ – pastebi „Sodros“ analitikė.

Moterys augindamos ir slaugydamos vaikus daro karjeros pertraukas, tai lemia mažesnes pajamas, todėl jų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 19 proc. arba 104 eurais.

Nuotrauka
adakavas
Adakavo socialinių paslaugų namų nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Vos prieš mėnesį Tauragėje startavusios socialinės dirbtuvės „Metų ratas“ įgavo pagreitį – startavo neįgaliųjų rankomis sukurtų gaminių elektroninė parduotuvė. Pirkprasmingai.lt ragina žmones išleisti pinigus prasmingai.
Nuotrauka
turgus
Tauragės radijo nuotrauka
Įkelta:
2024-06-04
Tauragės rajono savivaldybės administracija skelbia statinių (kioskų) Tauragėje, Spaustuvės g. 1, elektroninius nuomos aukcionus. Kiekvienas kioskas išnuomojamas 5 metų terminui (su galimybe pratęsti nuomos sutartį iki 10 metų). Numatytas veiklos pobūdis kiekviename kioske – prekyba (maisto produktais).
Nuotrauka
lauksargiai
Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-06-03
Birželio mėnesį Lauksargių globos namai mini trisdešimties metų sukaktį. Moderniai įrengtos patalpos, jaukus kiemelis yra namai senyvo amžiaus arba negalios kamuojamiems suaugusiesiems. Gyvenama čia, kaip šeimoje: gyventojai kartu švenčia šventes, vyksta į ekskursijas, čia mezgasi draugystės ir net simpatijos. Per trisdešimt metų įstaigoje buvo iškeltos keturios vestuvės.
Nuotrauka
Jazz
Ignas Skridlas ir TauragJazz.Lt foto
Įkelta:
2024-05-31
Jaunieji muzikantai vis dažniau ir aktyviau įsilieja į Tauragės džiazo festivalio renginius. Štai ir birželio 1-ąją Vasaros estradoje pamatysime ir išgirsime jungtinį Tauragės, Jurbarko ir Šilalės jaunimo džiazo projektą „Džiazo jūra 2024“.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-05-27
Kino teatruose šiuo metu rodomame Linos Lyte Plioplytės filme „Mėnesinės“ apie menstruacijas kalbama išsamiai ir nuotaikingai. Tad šis edukacinis filmas gali tapti puikia priežastimi pradėti arba pagilinti pokalbius su vaikais – moksleiviams rengiamos specialios filmo peržiūros su režisiere. Gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė Rusnė Kirtiklytė atkreipia dėmesį – jei suaugusieji informacijos nesuteiks patys, vaikai ją vis tiek susiras, tik nebūtinai iš patikimų šaltinių.
Nuotrauka
glorija
Choro „Gloria“ archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-05-23
Vis dažniau įvairių miesto švenčių proga tauragiškius džiuginantis miesto gospel choras „Gloria“ surengs pasirodymą ir artėjančios miesto šventės „Tauro ragas 2024“ metu. Koncertas vyks jau sutemus: krikščioniškos muzikos programą lydės šviesų šou, ketinama įrengti 16 m LED ekraną, kuriam rengiamos specialios vizualizacijos.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-05-21
2024 m. gegužės 20 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijoje buvo apdovanoti Atliekų kultūros egzamino nugalėtojai. Juos sveikino Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas kartu su Viešosios tvarkos poskyrio vedėju Pauliumi Goštautu.
Nuotrauka
medžiai
Įkelta:
2024-05-21
Kaip informuoja Tauragės rajono savivaldybė,  pastarosiomis dienomis Tauragės miesto gyventojai gali džiaugtis didele ir reikšminga iniciatyva – didelių medžių sodinimu. Persodinant medžius siekiama ne tik praturtinti miesto grožį, bet ir sukurti komfortišką gyvenimo aplinką gyventojams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-18
Gegužės 17 d. oficialiai pažymėtas Tauragės daugiafunkcės arenos antrasis statybų etapas – į būsimus sporto ir kultūros centro pamatus įkasta simbolinė laiko kapsulė ateities kartoms. Tikimasi, kad itin laukta ir regionui svarbi arena įneš dar daugiau kultūros ir galimybių sportuoti į visos apskrities gyvenimą. Laišką ateities kartoms, pasakojantį apie tauragiškiams reikšmingo projekto pradžią, pasirašė bei simbolinę kapsulę įkasė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas ir statybų įmonės „Gilesta“ direktorius Romas Paliulis.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-05-17
Praėjusių metų pabaigoje Seimui atnaujinus įsimintinų dienų kalendorių, Vaiko diena šiemet pirmą kartą švenčiama šeimos mėnesį – gegužę, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministrė Monika Navickienė kviečia visus – vaikus, tėvelius, senelius, mokytojus, kiekvieną mūsų – paminėti naująją vaikystės šventę.
Nuotrauka
ba;las
Įkelta:
2024-05-16
Po sekmadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje nugriaudėjusio „Lietuvos balsas. Kartos“ finalo paaiškėjo, kad naujausiais projekto laimėtojais tapo vaikinų grupė „T3“ iš mokytojos Nomedos Kazlaukomandos. Apie tai, kam muzikantai išleis laimėjimą, dėkingumą bei abejonių nepalikusią pergalę Nomeda ir „T3“ kalbėjo iškart po finalo surengtoje spaudos konferencijoje.
Nuotrauka
balas
S. Lukoševičiaus nuotraukos
Įkelta:
2024-05-13
Sekmadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje nugriaudėjo žiūrimiausio šalyje LNK muzikinio projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ didysis finalas. Jo nugalėtojais tapo ir LNK įsteigtus 15 tūkstančių eurų laimėjo mokytojos Nomedos Kazlaus komandos dalyviai vaikinų grupė „T3“. Už juos balsavo 39,1 proc. žiūrovų.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-09
Siekiant maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus, bus įtvirtinta pareiga asmeniui, ketinančiam užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą (QR kodą). Darbdaviai privalės tikrinti, ar darbuotojas turi QR kodą, o nustatytos institucijos – vykdyti darbdavių priežiūrą. Efektyvinamas specializuotos pagalbos teikimas vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Tai numatantiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams pritarė Vyriausybė. Juos dar turės priimti Seimas.
Nuotrauka
balsas
Asmeninio archyvo ir Lietuvos balsas. Kartos nuotraukos
Įkelta:
2024-05-09
Sulaukusi pasisekimo „Lietuvos balsas, Kartos“ kryžminių kovų atrankoje tauragiškių vaikinų komanda „T3“ pateko į finalą ir dėl laimėtojo titulo susikaus šį sekmadienį „Žalgirio arenoje“. „Tauragės žinios“, bendradarbiaudami su „Tauragės radiju“ pakalbino jų mokytoją, pasaulinio lygio lietuvių operos žvaigždę Nomedą Kazlaus. Apie savo mokinius vokalo profesorė atsiliepia labai gerai, pasak jos, vaikinuose – didžiulis potencialas.
Nuotrauka
SENJORAS
Įkelta:
2024-05-08
Šalpos pensijos negalią turintiems dirbantiesiems būtų skiriamos nepriklausomai nuo to, kada ir kokio lygio negalia nustatyta, taip pat šalpos senatvės pensijas galėtų gauti ir jau pensinio amžiaus sulaukę, bet vis dar dirbantys žmonės – tokiems siūlymams šiandien po pateikimo pritarė Seimas. Artimiausiu metu jie bus svarstomi Parlamento komitetuose.
Nuotrauka
adakavas
Adakavo socialinių paslaugų namų nuotraukos
Įkelta:
2024-05-08
Tauragėje veiklą pradėjo dar vienos naujos socialinės dirbtuvės, kurioje žmonės su negalia gamins įvairius rankdarbius, pakuos dovanas, taisys drabužius, taip pat teiks aplinkos tvarkymo ir kitas bendruomenei reikalingas paslaugas.  Čia, žmonės, turintys negalią, pajus, kad ir jie šioje visuomenėje – ne mažiau svarbūs ir reikalingi. O ambicijos nemažos: savo rankų darbo gaminius parduos elektroninėje parduotuvėje.
Nuotrauka
T3
Lietuvos Balso feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2024-05-07
Ryškiausio muzikinio projekto šalyje grandiozinis finalas naujame sezone užims didžiausią šalies areną, kur tūkstančiai tikrą muziką mylinčių balsų dainuos kartu su tais, kurie naujame projekto sezone savo talentu prasiskynė kelią į finalą!
Nuotrauka
m
Tauragės kultūros centro ir asmeninio archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-05-03
Paskendę darbiniuose ir buitiniuose rūpesčiuose reta šeima prisimena, jog be aprūpinimo materialine gerove tėvų pareiga vaikuose ugdyti ir meilę tėvynei. Šią pareigą sėkmingai atlieka Valinčių šeima. Tiek tėvai, tiek vaikai priklauso šokių ar dainų kolektyvams, kartu keliauja, kuria tradicijas, mini valstybines šventes. O svarbiausia, myli ir gerbia vienas kitą.