„Sodra“: daugiau nei perpus sumažėjo žmonių uždirbančių mažiausias pajamas
Įkelta:
2023-05-25
Nuotrauka
Aprašymas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos gyventojų pajamos toliau tolygiai augo, tačiau pajamų didėjimas nusileido infliacijai – parodė „Sodros“ pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir vaikų susilaukusių šeimų pasirinkimus derinant tėvystę ir darbą, skelbiama „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Pirmąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 247 eurais ir siekė 1 913 eurų neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 140 eurų iki 1 192 eurų.

„Vidutinis viso ketvirčio darbo pajamų augimas į rankas pasiekė 13,3 proc., kai metinė infliacija buvo 16,6 proc. Taigi, pirmąjį metų ketvirtį skirtumas tarp gyventojų pajamų augimo ir infliacijos jau buvo švelnesnis nei ankstesniais laikotarpiais, tačiau, tikėtina, vis dar tik iš dalies galėjo kompensuoti kainų kilimą“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Kaip informuojama pranešime spaudai, darbo pajamų augimas buvo matomas visose pajamų grupėse, bet bene labiausiai pagerino mažiausiai uždirbančiųjų padėtį: jei prieš metus žmonės uždirbantys mažiau nei 840 eurų prieš mokesčius sudarė 22 proc. visų apdraustųjų, šių metų kovą – jau tik 9 proc.

Vidurinioji klasė sudaro daugiau nei pusę apdraustųjų

„Įsitvirtina tendencija, kad didžiąją dalį apdraustųjų sudaro vidurinioji klasė – 56 proc. visų dirbančiųjų gauna darbo pajamas 1 100-3 100 eurų rėžiuose. Šie žmonės dirba sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, pagrindinio vidurinio ugdymo mokytojais, politikos ir administravimo specialistais“ – vardija K. Zitikytė.

Darbo pajamos priklauso nuo kvalifikacijos – tarp apdraustųjų, uždirbančių iki 840 eurų neatskaičius mokesčių, daugiausia nekvalifikuotų darbininkų, valytojų, parduotuvių pardavėjų, kai tuo tarpu apdraustieji uždirbantys daugiau nei 5 tūkst. eurų dažniausiai yra vadovai, programinės įrangos kūrėjai, gydytojai.

Darbo pajamas lemia ir amžius – statistiškai didžiausios 31-40 metų žmonių vidutinės pajamos (2 361 euras iki mokesčių), mažiausios – jaunimo iki 25 metų (1 414 eurai bruto).

Vis dar stebimas pasiskirstymas ekonominėse veiklose pagal amžių – jauniausieji rinkos dalyviai dažniausiai dirba apgyvendinimo ir maitinimo bei informacijos ir ryšių veiklose, o žmonių sveikatos priežiūros, švietimo ir viešojo valdymo sektoriuose jaunimo mažiausiai.

Pajamų augimas priklausė nuo veiklos sektoriaus

Skirtingose ekonominėse veiklose darbo pajamų augimas buvo nevienodas. Sparčiausiai nominalios darbo pajamos augo aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ekonominėse veiklose. Informacijos ir ryšių sektoriuje darbo užmokestis augo 16,8 proc. iki 2 033 eurų į rankas. Čia toliau daugėjo ir apdraustųjų – palyginti su praėjusiais metais, jų skaičius padidėjo 11 proc. iki 53 tūkstančių žmonių.

Kitos sritys patyrusios didžiausią pajamų augimą tai profesinė, mokslinė ir techninė veikla (16,4 proc. augimas iki 1 327 eurų į rankas) bei finansinė ir draudimo veikla (12,8 proc. iki 1 961 eurų į rankas). Viešajame sektoriuje didžiausias pajamų augimas fiksuotas švietime – 15,2 proc. iki 1 066 eurų į rankas.

Daugėjo nedarbo išmokos gavėjų

Ekonominėse veiklose, kuriose dirba daugiausia žmonių, pirmąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų skaičius mažėjo. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius susitraukė 3,8 proc. iki 222,6 tūkst. žmonių, apdirbamoji gamyba – 2,7 proc. iki 223 tūkst. žmonių.

Šiose ekonominėse veiklose dirbę žmonės pirmąjį ketvirtį papildė bedarbių gretas. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo išmokos gavėjų skaičius išaugo apie 11 tūkstančių žmonių. Daugiausia nedarbo išmokos gavėjų anksčiau dirbo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo veiklose. Šiuo metu nedarbo išmoką gaunantys žmonės anksčiau dirbo valytojais, reklamos specialistais, krovikais, virėjais.

Didžiausias nedarbo išmokos gavėjų skaičiaus augimas pastebėtas iki 30 metų amžiaus grupėje. Prieš prarasdami darbą, šie nedarbo išmokos gavėjai daugiausiai dirbo mažmeninėje prekyboje, maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje, įdarbinimo veikloje, didmeninėje prekyboje. Jie buvo parduotuvių pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, padavėjai.

Vaiko priežiūros išmokų naujovės – ar pasikeis šeimų pasirinkimai?

Nuo šių metų pradžios pasikeitė vaiko priežiūros išmokų trukmė ir dydžiai. Įgyvendinant Europos sąjungos direktyvą tikimasi, kad naujos pasirinkimo galimybės leis tėvams lanksčiau derinti vaikų auginimą ir darbą. Tėvai, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., gali rinktis 18 arba 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Vaiko auginimo metu leidžiama dirbti, jei išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo, pagal kurį buvo apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka.

Atsirado vadinamieji neperleidžiami mėnesiai: tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Jei neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais mama, tėtis ar globėjas gauna darbinės veiklos pajamų ar išmokų, mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų.

„Po sausio 1 d. gimusių vaikų tėvai savo vaiko priežiūros atostogas pradėdavo anksčiausiai kovo mėnesį, tad kol kas sudėtinga kalbėti apie naujausias tendencijas ir naujos tvarkos įtaką tėvų pasirinkimams. Pirmųjų mėnesių duomenimis, kiek dažniau renkamasi išmoką gauti 24 mėnesius – šį variantą pasirinko 844 žmonės, arba 55 proc. gavėjų. Dauguma naujų vaiko priežiūros išmokos gavėjų buvo moterys – 1,4 tūkstančio iš bendro 1,5 tūkstančio gavėjų skaičiaus“ – pastebi Kristina Zitikytė.

Mažiau motinystės išmokų

Ligšiolinės tendencijos rodo, kad Lietuvoje mažėjant gimstamumui, susitraukia ir motinystės išmokos gavėjų skaičius. 2019 metais buvo 21,4 tūkst. motinystės atvejų, 2022 metais – 19,2 tūkst.

2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2022 m. šis rodiklis išsilaikė ties 86 proc. riba. Pastebima, kad šiandien moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką vėlesniame amžiuje, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą. Pavyzdžiui, 2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiuo metu – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti.

Nors tėvystės atvejų skaičius, tenkantis tam pačiam motinystės atvejų skaičiui, augo, vis dėlto ir toliau tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų dauguma moterų. Vyrų dalis tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų jau kelerius metus išlieka panaši – apie 24 procentai.

2022 metais dažniausiai buvo renkamasi vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus: iš 27,4 tūkst. išmokos gavėjų 25,9 tūkst. pasirinko šį variantą.  Statistika rodo, kad gaudami išmoką, antraisiais vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metais vyrai dažniausiai dirbo (90 proc. gavėjų), kai moterys rečiau derino vaiko auginimą ir darbą (33 proc. gavėjų). Dirbančių antraisiais vaiko auginimo metais moterų vidutinės pajamos siekė 2 204 eurus prieš mokesčius, o vyrų – 3 370 eurų prieš mokesčius.

Tėčiai ir seneliai gavo išmoką, bet vaikus prižiūrėjo mamos

Pastaraisiais metais daugėjo vaiko priežiūros išmokos gavėjų – senelių. 2019 metais jų buvo apie 670, šiuo metu – 1,5 tūkstančio. Vis dėlto panašu, kad ir tokie šeimų pasirinkimai nepalengvindavo moterų grįžimo į darbo rinką, kadangi 93 proc. senelių gaudami vaiko priežiūros išmoką toliau dirbo.

„Skaičiai rodo, kad dažniausiai vaiko auginimas pristabdo moters karjerą ne tik dvejų metų laikotarpiui, kol trunka vaiko priežiūros atostogos. Gimus vaikeliui, dvejus metus mamos gauna vaiko priežiūros išmoką, vėliau dar dvejus metus tenka vytis vyrų darbo pajamas, ir tik tuomet vyrų ir moterų darbo pajamos skiriasi tiek pat, kiek prieš vaikui gimstant“ – pastebi „Sodros“ analitikė.

Moterys augindamos ir slaugydamos vaikus daro karjeros pertraukas, tai lemia mažesnes pajamas, todėl jų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 19 proc. arba 104 eurais.

Nuotrauka
zvyrkelis
Įkelta:
13 valandų po
Dar nesibaigus žiemos sezonui, žvyrkelių būklė kelia rūpesčių tiek kelininkams, tiek gyventojams. Kelininkų teigimu, ši žiema, kaip tampa įprasta, buvo nepalanki dėl vyravusių permainingų oro sąlygų – gausių ir mišrių kritulių, temperatūros pokyčių. Vis dažniau girdint gyventojų skundus dėl prastos žvyrkelių būklės – AB „Kelių priežiūra“ paaiškino, kaip ir kada jie yra prižiūrimi.
Nuotrauka
sulinys
Įkelta:
prieš 1 dieną
Pavasarį patvinus upėms ir kitiems vandens telkiniams, kai vandens lygis artėja prie stichinio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), esant tokiai situacijai, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
prieš 1 dieną
Nuo 2024 metų pradžios indeksavus bazinės socialinės išmokos dydį, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo poreikių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams.
Nuotrauka
maisto bankas
Įkelta:
2024-02-20
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ruošiasi įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, kurios metu stokojantiems bus išdalintos kortelės maistui įsigyti bei suteikta papildoma parama maistu. Daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių šią organizaciją pasirinko partneriu, padėsiančiu pagal naują tvarką nepasiturintiems dalinti parduotuvių korteles. Net keturiasdešimt dvejose savivaldybėse „Maisto bankas“ korteles gausiantiems pasiūlė  galimybę naudotis organizacijos įrengtų atiduotuvių paslauga.
Nuotrauka
VMI
Įkelta:
2024-02-19
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, kad nuo šiandien Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių mokesčių mokėtojams, gyvenantiems nutolusiose nuo didžiųjų regiono miestų vietovėse siūlo naują paslaugą – mokesčių darbuotojo vizitą. Vasario 19 dieną į gyvenvietes išvyko VMI autobusiukas, kuriame klientams teikiamos VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas.
Nuotrauka
projektas
Įkelta:
2024-02-15
2024 m. vasario 12 dieną Tauragėje lankėsi Dr. Jurgita Vaitiekūnienė iš VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centro” ir Vilniaus universiteto mokslininkai Dr. Egidijus Rimkus, Dr. Justas Kažys ir Dr. Justinas Kilpys su tikslu aptarti Tauragės rajono savivaldybei rengiamą prisitaikymo prie klimato kaitos planą.
Nuotrauka
genejimas
Įkelta:
2024-02-13
Aplinkos apsaugos departamentas primena, ką svarbu žinoti gyventojams norint genėti ar šalinti želdinius. Svarbiausią informaciją apie želdinių priežiūrą ir tvarkymą rasite vienoje vietoje – departamento parengtoje atmintinėje.  
Nuotrauka
miestas
Įkelta:
2024-02-12
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis įvairiose šalies savivaldybėse yra labai nevienodas ir sudaro nuo 11 iki beveik 80 proc. bendro energijos suvartojimo, rodo Energetikos ministerijos duomenys. Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių išskiriama Tauragės rajono savivaldybė, kuri yra išsikėlusi tikslą tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje. Jau šiuo metu ji yra pasiekusi 76,7 proc. atsinaujinančios energijos dalį, o iki 2030 m. siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Nuotrauka
Tyrimai
Įkelta:
2024-02-08
Vasario 7 dieną, Tauragėje pradėti vykdyti Jūros krantinės geologiniai tyrimai. Šiuos tyrimus pagal 2023 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį atlieka įmonė UAB „Geoaplinka“.
Nuotrauka
sukciai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-02-08
Daugelis mūsų galvojame, kad jau puikiai žinome telefoninių ar internetinių sukčių taktikas. Tačiau, ekspertai įspėja, kad mes vis tiek nesame šimtu procentu apsaugoti nuo pasidavimo netikėtoms manipuliacijoms mūsų protu ir jausmais. Kokį vaidmenį psichologija vaidina finansinėse apgaulėse, kaip apgavikai pasirenka savo aukas ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Nuotrauka
darbas
Įkelta:
2024-02-07
Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.
Nuotrauka
dujos
Įkelta:
2024-02-07
Vasario 1 d., paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais. Tam Energetikos ministerija šiemet skyrė 3,8 mln. eurų. 
Nuotrauka
kelias
TVK nuotrauka
Įkelta:
2024-02-07
Pasikeitę orai, tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos. Šiemet jie gerokai intensyvesni ir prasidėjo anksčiau: kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose jau dabar ribojamas ar net draudžiamas eismas. Ekstremaliausia situacija yra Pagėgiuose – rajoniniame kelyje Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė, kur potvynis nuplovė rudenį rekonstruotą kelią.
Nuotrauka
atliekos
Įkelta:
2024-02-07
Šiemet daugelyje Lietuvos miestų pradėjus atskirai rūšiuoti biologines (įskaitant maisto ir virtuvės) atliekas viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kas priskiriama šioms atliekoms. Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.
Nuotrauka
biudžetas
Įkelta:
2024-02-05
Visą vasario mėnesį gyventojai kviečiami prisidėti prie jau ketvirtus metus organizuojamo dalyvaujamojo biudžeto, teikiant pačias kūrybiškiausias savo idėjas. Tauragės rajono savivaldybės gyventojai, dalyvaujamojo biudžeto proceso metu, turi galimybę patys nuspręsti, kaip bus panaudota dalis biudžeto. Paraiškos, atitinkančios reikalavimus, bus teikiamos gyventojų balsavimui. Daugiausiai balsų surinkę projektai bus įgyvendinti miesto biudžeto lėšomis.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-02-02
„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių XVIII-os Vyriausybės pradėtų reformų. Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – Nacionalinės žemės tarnybos reformą apibendrino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Nuotrauka
zvejyba
Įkelta:
2024-01-31
Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.
Nuotrauka
programelel
Įkelta:
2024-01-31
Besitęsiant vienam sudėtingiausių eismo sąlygų sezonui – žiemai, AB „Kelių priežiūra“ sukūrė interaktyvų kelių priežiūros žiemą žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas čia: https://ziema.keliuprieziura.lt/. Jis padės informuoti eismo dalyvius apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus, taip pat suteiks informaciją apie kelių priežiūros technikos lokaciją priežiūros maršrutuose.
Nuotrauka
feniksas
Įkelta:
2024-01-30
Sausio 29 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje, devintą kartą buvo išdalyti prestižiniai Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis Feniksas“. Iškilmingame renginyje kultūros centrų bendruomenę sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiuo renginiu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros centrus, jų vykdomą veiklą bei pagerbti ir išskirti ten dirbančius kūrėjus, ryškiausius kultūros centrų puoselėtojus bei tuos kurie neatlygintinai prisideda prie kultūros puoselėjimo.