Aplinkos ministerija parengė Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodikos projektą, kuris nustato atliekų pavojingųjų savybių vertinimo, nustatymo ir atliekų priskyrimo pavojingosioms atliekoms tvarką. Taip pat parengti ir Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai, numatantys reikalavimus namų ūkiuose susidarančioms pavojingųjų medžiagų atliekoms.
Metodikos prieduose pateikiama siūloma atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo struktūra, kurioje nurodyti atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo etapai.
Atkreipiame dėmesį, kad nepavykus identifikuoti atliekų sudėties vadovaujantis metodika ir neturint dokumentų, patvirtinančių, jog atliekos yra nepavojingosios, ar identifikuojant gaisro atliekas, atliekos laikomos pavojingosiomis arba akredituotose laboratorijose turi būti atliekami pavojingųjų atliekų sudėties ir savybių laboratoriniai tyrimai.
Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimais numatyti reikalavimai namų ūkiuose susidarančioms pavojingųjų medžiagų atliekoms. Siūloma aiškiai nustatyti, kad komunalinių pakuočių atliekų, kuriose buvo alyva, dažai, lakas, klijai, tirpikliai ar kita medžiaga, naudojama statybos, remonto darbams ir paženklinta kaip sprogi, pavojinga sveikatai, ūmiai toksiška, negalima plauti, skalauti ir jų turinio išpilti į kanalizaciją ar jas išmesti į komunalinių atliekų konteinerį.
Minėtų teisės aktų projektai parengti atsižvelgus į ekspertų siūlymus, pateiktus Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų, esamos situacijos Lietuvos ir užsienio šalių pavojingųjų atliekų tvarkymo sektoriaus analizės pagrindu parengtoje Aplinkos ministerijos užsakymu parengtoje studijoje dėl vieningos pavojingųjų atliekų identifikavimo metodikos.
Studija ir metodika parengtos norint valstybės, savivaldos institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams sudaryti sąlygas teisingai ir vieningai taikyti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo, taip siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą, pavojingųjų atliekų saugų ir efektyvų surinkimą ir tvarkymą.
Pavojingųjų atliekų, kurių Lietuvoje kasmet susidaro vidutiniškai 167 tūkst. t, tvarkymas yra opi problema: kartais šios atliekos identifikuojamos netinkamai, todėl neužtikrinamas efektyvus susidarančių atliekų surinkimas ir tvarkymas. Netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis, pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atliekų turėtojas atsako už atliekų identifikavimą ir jų priskyrimą prie pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų. Trūkstant kompetencijos ir informacijos, kyla grėsmė, kad atliekos gali būti identifikuotos kaip nepavojingosios.
Aplinkos apsaugos institucijoms, vykdančioms aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kyla problemų identifikuojant atliekas ir priskiriant jas pavojingosioms ar nepavojingosioms atliekoms, todėl praktikoje kyla ginčai dėl teisingo ir vieningo nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų dėl atliekų klasifikavimo taikymo.
Tikimasi, kad dėl teisingo ir vieningo nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų dėl atliekų klasifikavimo taikymo sumažės ginčų tarp ūkio subjektų ir aplinkos apsaugos institucijų, sumažės neteisingo atliekų identifikavimo ir klasifikavimo atvejų, pavojingųjų atliekų tvarkymas taps efektyvesnis.
