Bandomajame pavėžėjimo projekte dalyvauja Tauragės šeimos gerovės centras
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kuria pacientų pavėžėjimo modelį, kuris turėtų palengvinti greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikų, kurie šiuo metu teikia šią paslaugą, darbo krūvį. Sausio pabaigoje lankydamasis Tauragėje apie pavėžėjimo iššūkius su GMP medikais kalbėjo ir sveikatos apsaugos ministras. Bandomajame projekte „Pacientų pavėžėjimo paslaugos modelio sukūrimas ir išbandymas“ kartu su viešąja įstaiga Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotimi ir kitais projekto partneriais dalyvaus Tauragės šeimos gerovės centras. Tokį sprendimą pastarajame savivaldybės tarybos posėdyje priėmė rajono politikai. Bet tauragiškiams paslaugos bus teikiamos tik savivaldybės teritorijoje – dėl hemodializės ar grįžimo iš skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Sveikatos apsaugos ministerijos klausėme, kodėl Tauragėje nebandoma pavėžėjimo iki respublikinių gydymo įstaigų paslauga.
Dalyvaus projekte
Dalyvaudamas projekte Šeimos gerovės centras teiks tik pavėžėjimo dėl hemodializės ir grįžimo iš skubiosios medicinos pagalbos skyrių paslaugas.
Projektui įgyvendinti bus suteikiama įranga (laiptų kopikliai, kompiuterinė programinė įranga, ryšio įranga bei kita tiesiogiai su pavėžėjimo paslaugų organizavimu ir teikimu susijusi įranga), bus padengiamos projektą vykdančių darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo (transporto) išlaidos. Projekto netinkamas finansuoti paslaugas padengti įsipareigojo savivaldybė.
Pasak klausimą pristačiusios savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Ligitos Rimkuvienės, šiomis paslaugomis pagal aprašą galės pasinaudoti asmenys, kurie turi teisę gauti socialines paslaugas su atitinkama socialine padėtimi, negalintieji savarankiškai judėti, neturintys kaip grįžti namo.
Bandomasis projektas vyks nuo rugpjūčio 1-osios iki kitų metų birželio 30-osios.
Pasak Tauragės šeimos gerovės centro direktorės Danguolės Račkauskienės, pavėžėjimo dėl hemodializės paslaugas tauragiškiams įstaiga teikia ir šiuo metu. Pasak vadovės, šiuo metu šiomis paslaugomis naudojasi 5 tauragiškiai. Kiek jų bus bandomojo projekto metu, kol kas neaišku. O pavėžėjimas iš skubiosios medicinos pagalbos skyrių vyks darbo dienomis ir valandomis.
„Ekskursijų biuras“
Sausio pabaigoje Tauragės medicinos įstaigas lankė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tąkart, kalbėdami apie Greitosios medicinos pagalbos stočių pertvarką, medikai pasakojo svečiui, kad didelę dalį darbo laiko jie priversti skirti pacientų pervežimams, kuriuos patys medikai vadina „ekskursijų biuru“, per parą tokių būna 5–6. Medikai klausė, kas nuo liepos 1-osios pradėjusioje veikti naujoje GMP rūpinsis pacientų pervežimais. Pasak ministro, bus sukurta nauja pavėžėjimo paslaugos sistema.
Bandomasis pavėžėjimo projektas bus išbandomas ir Tauragėje. Bet susipažinus su juo, kilo klausimas, kodėl Tauragės savivaldybėje, turinčiai vieną didžiausių mūsų regiono ligoninių, nesuteikta galimybė projekte pabandyti pavėžėjimo iki respublikinių gydymo įstaigų paslaugas? To paklausėme ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
Trys priežastys
SAM ministro patarėja Kristina Auruškevičienė akcentavo, kad bandomajame projekte Tauragės savivaldybė išbandys paslaugas teikti tik savivaldybės ribose (ne iki respublikinių gydymo įstaigų) dėl kelių priežasčių.
Pirma jų – bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo projekto tikslas – išbandyti veikimo modelius viename ar dviejuose sveikatos priežiūros funkciniuose regionuose tam, kad vėliau jie būtų pritaikomi visoje šalyje. Pagal nusistovėjusius pacientų judėjimo į sveikatos priežiūros įstaigas srautus šalyje yra ir tokie liks 5 sveikatos funkciniai regionai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Tauragė priklauso Klaipėdos funkciniam regionui, kadangi trys iš keturių savivaldybių (Pagėgių, Tauragės ir Šilalės) priklauso Klaipėdos regionui.
Pasak ministro patarėjos, antra priežastis – dalyvavimas bandomajame projekte buvo paremtas savanorišku savivaldybių įsitraukimu. Pagal SAM atliktos savivaldybių apklausos rezultatus dalyvauti bandomajame projekte labiausiai norėjo Kauno ir Panevėžio regionų savivaldybės. Bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo projektui įgyvendinti pasirinkta Kauno regiono teritorija. , Šio regiono modelio rezultatai būtų pritaikomi kituose regionuose.
Ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos regionas nebuvo pasirinktas pavėžėjimo modelio išbandymui dėl nedidelio norinčių dalyvauti savivaldybių skaičiaus ir dėl to, kad šiame regione vykdomas didžiausių Klaipėdos ligoninių apjungimas. Dėl to pavėžėjimo modelio taikymo rezultatai galimai būtų nepritaikomi kitiems regionams.
Ir trečioji priežastis – dėl Tauragės apskrities savivaldybių. Jurbarko savivaldybė priklauso Kauno regionui, o Tauragės apskrityje (Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko savivaldybėse) kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertais yra įgyvendinamas kitas projektas – ,,Tauragė+“, kurio tikslas – sukurti teisinius mechanizmus savivaldybių bendradarbiavimui užtikrinant geriau prieinamas savivaldybių teikiamas viešąsias paslaugas. Savivaldybių lygmens pacientų pavėžėjimo užtikrinimui gali būti tikslinga savivaldybėms kooperuoti turimus išteklius ir veikti kartu, todėl pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimas šiose Klaipėdos regiono savivaldybėse bus bandomas tik dėl paslaugų, priskirtinų savivaldybių kompetencijai, bus išbandoma, kaip veiks pacientų pavėžėjimo paslaugų modelis bendradarbiaujant kelioms savivaldybėms ir naudojant bendrus išteklius. Tai reiškia, kad šių savivaldybių bandomojo projekto tikslas bus sukurti savivaldybių lygmens teisinius ir veiklos bendradarbiavimo mechanizmus geresniam savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų šios apskrities gyventojams užtikrinti. Pasak K. Auruškevičienės, visos šios priežastys lėmė, kad Tauragės savivaldybėje bus bandomos tik tam tikros apimties pavėžėjimo, kai nereikalinga skubi pagalba, paslaugos.
Nacionaliniu mastu – nuo kitų metų liepos
O kol kas, pasak ministerijos atstovės, problema sprendžiama, tam skiriamas papildomas finansavimas, diegiamos naujos veiklos ir paslaugų gerinimo priemonės. Viena jų – pacientų pavėžėjimas, kai nereikalinga skubi pagalba. Nacionaliniu mastu pavėžėjimo paslaugos bus teikiamos savivaldybių ir nacionaliniu lygiu nuo 2024 m. liepos 1 d., iki tol šias paslaugas išbandant pasirinktoje teritorijoje bandomajame projekte.
Planuojama, kad nuo numatytos datos vykdomas pacientų pavėžėjimas nacionaliniu lygiu iš dalies atlaisvins GMP paslaugų teikėjus ir sudarys prielaidas GMP tarnybai teikti tas paslaugas, kurioms ši tarnyba ir skirta, t. y. teikti GMP paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti.
Kadangi pacientų pervežimai, kai reikalinga skubi pagalba, ir toliau išliks GMP tarnybos funkcija, kitas laukiamas pokytis, kuris spręs šią problemą, pasak ministerijos atstovės, yra šiuo metu vykdoma GMP pertvarka – nuo liepos 1 d. įkurta viena nacionalinė GMP tarnyba leis racionaliau paskirstyti ir valdyti išteklius, GMP paslaugos bus teikiamos nepriklausomai nuo administracinės teritorijos, tad tikimasi, kad tai irgi prisidės prie keliamos problemos sprendimo.
