Sukčių atakų skaičius prieš gyventojus ir verslo įmones išaugo du kartus
Įkelta:
2023-03-10
Nuotrauka
kortele
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginus su 2021 m. Tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma – gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 m., kai ši suma siekė 1,4 mln. eurų. 

„Sparčiai augančiam fiksuotų finansinio sukčiavimo atvejų skaičiui įtakos turi kelios pagrindinės priežastys. Visų pirma, sukčiai nepaliauja intensyviai atakuoti gyventojų ir verslo įmonių, tobulėja sukčiavimo technologijos, sukčiavimas didžiąja dalimi yra tapęs virtualus. Kita vertus, stiprėja ir išmanėja banko prevencinės ir stebėsenos sistemos, leidžiančios operatyviai fiksuoti netipinę klientų elgseną bei įtartinus mokėjimus“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė. 

Be to, kaip pastebi Ž. Augonė, gyventojų sąmoningumo lygis taip pat auga, todėl žmonės, susidūrę su įtartinomis veikomis, vis dažniau apie tai praneša savo bankui ir policijai. 

„Swedbank“ duomenimis, 2022 m. dėl sukčiavimo patirta finansinė žala siekė 2,5 mln. eurų, metais anksčiau – 2,4 mln., eurų. Pasak Ž. Augonės, nors patirta žala augo nežymiai, visgi praėjusiais metais daugėjo kone visų tipų sukčiavimo atvejų, todėl bendra tendencija neramina. 

Sparčiausias – sukčiavimo žinutėmis augimas

Praėjusiais metais „Swedbank“ užfiksavo 2,6 karto daugiau sukčiavimo žinutėmis atvejų – dėl tokio sukčiavimo pradėta daugiau kaip 1,7 tūkst. tyrimų. Banko informacinės saugos specialistė atkreipia dėmesį, kad vis dažniau melagingos žinutės gyventojus pasiekia ne tik SMS pranešimais, bet ir „Viber“, „Whatsup“ ir kitomis bendravimo programėlėmis.  

Pasak Ž. Augonės, itin dažni sukčiavimo atvejai − kai gyventojai gauna pranešimus su raginimu prisijungti prie savo interneto banko, atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą ar patvirtinti mokėjimą, kurio neinicijavo. 

„Nors sukčiavimų žinutėmis skaičius pernai smarkiai išaugo, tačiau bendra dėl šio sukčiavimo būdo patirta žala per metus sumažėjo kone 4 kartus ir siekė 108 tūkst. eurų. Tai rodo, kad šį sukčiavimo būdą gyventojai vis dažniau sugeba atpažinti, jis nebėra toks veiksmingas“, – pažymi „Swedbank“ ekspertė.

Netikra romantika ir fiktyvios investicijos 

Pernai „Swedbank“ pradėjo du kartus daugiau tyrimų, susijusių su romantiniais ryšiais pagrįstu sukčiavimu.

„Nepaisant viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjusių istorijų, kai imituojant romantinius ryšius išviliojami pinigai, tokių apgavysčių skaičius toliau auga. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai banko darbuotojas ar pareigūnas, kuris pataria sukčiavimo aukai neatlikti rizikingų pavedimų „mylimam“ asmeniui į kitą valstybę, būna apkaltinamas kaip kliudantis asmeniniam gyvenimui“, – pasakoja Ž. Augonė. 

Jos teigimu, pasitaiko tokių romantinio sukčiavimo atvejų, kuomet sukčių aukos tokiose schemose netenka kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, pernai daugiau nei 90 proc. augo fiktyvaus investavimo sukčiavimo atvejai, kurių metu žadamos itin pelningos investicijos. Dėl tokio tipo sukčiavimo pernai banko saugumo ekspertai pradėjo virš 500 tyrimų. 

„Gyventojai, kurie socialiniuose tinkluose ar interneto reklamose mato gundančius pavyzdžius investuoti su 25–100 proc. investicijų grąža per itin trumpą laikotarpį, turėtų prisiminti, kad vidutinė investicijų grąža ilguoju laikotarpiu svyruoja apie 7–9 proc. Realybės neatitinkantys pažadai turėtų sukelti rimtų įtarimų, kad tokie investavimo pasiūlymai yra melagingi“, – pabrėžia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė. 

Daugiausia nuostolių – dėl išankstinių mokėjimų

„Swedbank“ ekspertės teigimu, vienus didžiausių nuostolių 2022 metais gyventojai patyrė dėl sukčiavimo kredito kortelėmis ir apgavysčių, susijusių su išankstiniu mokėjimu už prekes.

„Tokio pobūdžio sukčiavimo atvejų skaičius per metus Lietuvoje išaugo 3 kartus iki beveik 530, o dėl jų patirti nuostoliai viršijo 580 tūkst. eurų. Ši žala buvo patirta dėl išankstinių mokėjimų, kuomet žmonės susigundo pirkti iš nežinomų pardavėjų, tačiau norimos prekės nesulaukia arba gauna menkavertį jos pakaitalą“, – sako Ž. Augonė. 

Jos teigimu, tokio tipo sukčiavimai ypač suintensyvėja prieš didžiąsias metų šventes, kuomet aktyviau pradeda veikti ir sukčiai.

Saugumo atmintinė 

„Swedbank“ informacinės saugos vadovė primena kelias paprastas saugumo taisykles, kurios gali padėti išvengti sukčių ir nuostolių.

Visų pirma, jokiu būdu negalima tretiesiems asmenims atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų, taip pat mokėjimo kortelių informacijos. Bankas nesiunčia SMS, „Viber“ ar „Whatsup“ pranešimų ir neskambina telefonu, kad tokią informaciją rinktų iš savo klientų. Savo tapatybę klientas turi patvirtinti vienu vieninteliu atveju – kai pats kreipiasi į banką telefonu ir turi būti identifikuotas.

Antra, nepatartina spausti jokių nežinomų nuorodų, kurios atkeliauja elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlėmis. Kad ir kaip patraukliai skambėtų gauta žinutė ar laiškas, pavyzdžiui, jūs laimėjote interneto loterijoje arba jums atiteko palikimas, tai gali būti virusas arba sukčių jaukas išvilioti svarbią asmeninę informaciją, o vėliau – ir pinigus.

Trečia, vertėtų vengti mokėti už pirkinį internete impulsyviai, neįsitikinus pardavėjo patikimumu, nepatikrinus viešų atsiliepimų apie jo veiklą. Atlikti paiešką „Google“ užtrunka vos kelias sekundes, ir tai gali išsaugoti jūsų pinigus. Be abejo, skelbiamos milžiniškos nuolaidos gerai žinomų prekės ženklų produkcijai – dar vienas signalas, kad jus medžioja sukčiai. 

Pabaigai – ir romantinių virtualių santykių, ir investavimo atvejais patartina saugoti šaltą protą, o pinigus laikyti toliau nuo verdančių jausmų ir emocijų. Esant bent mažiausiam įtarimui, reikėtų nedelsiant nutraukti vykdomą operaciją ir kreiptis pagalbos į banko specialistą arba policiją. 

Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Kino teatruose šiuo metu rodomame Linos Lyte Plioplytės filme „Mėnesinės“ apie menstruacijas kalbama išsamiai ir nuotaikingai. Tad šis edukacinis filmas gali tapti puikia priežastimi pradėti arba pagilinti pokalbius su vaikais – moksleiviams rengiamos specialios filmo peržiūros su režisiere. Gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė Rusnė Kirtiklytė atkreipia dėmesį – jei suaugusieji informacijos nesuteiks patys, vaikai ją vis tiek susiras, tik nebūtinai iš patikimų šaltinių.
Nuotrauka
glorija
Choro „Gloria“ archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-05-23
Vis dažniau įvairių miesto švenčių proga tauragiškius džiuginantis miesto gospel choras „Gloria“ surengs pasirodymą ir artėjančios miesto šventės „Tauro ragas 2024“ metu. Koncertas vyks jau sutemus: krikščioniškos muzikos programą lydės šviesų šou, ketinama įrengti 16 m LED ekraną, kuriam rengiamos specialios vizualizacijos.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-05-21
2024 m. gegužės 20 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijoje buvo apdovanoti Atliekų kultūros egzamino nugalėtojai. Juos sveikino Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas kartu su Viešosios tvarkos poskyrio vedėju Pauliumi Goštautu.
Nuotrauka
medžiai
Įkelta:
2024-05-21
Kaip informuoja Tauragės rajono savivaldybė,  pastarosiomis dienomis Tauragės miesto gyventojai gali džiaugtis didele ir reikšminga iniciatyva – didelių medžių sodinimu. Persodinant medžius siekiama ne tik praturtinti miesto grožį, bet ir sukurti komfortišką gyvenimo aplinką gyventojams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-18
Gegužės 17 d. oficialiai pažymėtas Tauragės daugiafunkcės arenos antrasis statybų etapas – į būsimus sporto ir kultūros centro pamatus įkasta simbolinė laiko kapsulė ateities kartoms. Tikimasi, kad itin laukta ir regionui svarbi arena įneš dar daugiau kultūros ir galimybių sportuoti į visos apskrities gyvenimą. Laišką ateities kartoms, pasakojantį apie tauragiškiams reikšmingo projekto pradžią, pasirašė bei simbolinę kapsulę įkasė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas ir statybų įmonės „Gilesta“ direktorius Romas Paliulis.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-05-17
Praėjusių metų pabaigoje Seimui atnaujinus įsimintinų dienų kalendorių, Vaiko diena šiemet pirmą kartą švenčiama šeimos mėnesį – gegužę, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministrė Monika Navickienė kviečia visus – vaikus, tėvelius, senelius, mokytojus, kiekvieną mūsų – paminėti naująją vaikystės šventę.
Nuotrauka
ba;las
Įkelta:
2024-05-16
Po sekmadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje nugriaudėjusio „Lietuvos balsas. Kartos“ finalo paaiškėjo, kad naujausiais projekto laimėtojais tapo vaikinų grupė „T3“ iš mokytojos Nomedos Kazlaukomandos. Apie tai, kam muzikantai išleis laimėjimą, dėkingumą bei abejonių nepalikusią pergalę Nomeda ir „T3“ kalbėjo iškart po finalo surengtoje spaudos konferencijoje.
Nuotrauka
balas
S. Lukoševičiaus nuotraukos
Įkelta:
2024-05-13
Sekmadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje nugriaudėjo žiūrimiausio šalyje LNK muzikinio projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ didysis finalas. Jo nugalėtojais tapo ir LNK įsteigtus 15 tūkstančių eurų laimėjo mokytojos Nomedos Kazlaus komandos dalyviai vaikinų grupė „T3“. Už juos balsavo 39,1 proc. žiūrovų.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-09
Siekiant maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus, bus įtvirtinta pareiga asmeniui, ketinančiam užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą (QR kodą). Darbdaviai privalės tikrinti, ar darbuotojas turi QR kodą, o nustatytos institucijos – vykdyti darbdavių priežiūrą. Efektyvinamas specializuotos pagalbos teikimas vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Tai numatantiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams pritarė Vyriausybė. Juos dar turės priimti Seimas.
Nuotrauka
balsas
Asmeninio archyvo ir Lietuvos balsas. Kartos nuotraukos
Įkelta:
2024-05-09
Sulaukusi pasisekimo „Lietuvos balsas, Kartos“ kryžminių kovų atrankoje tauragiškių vaikinų komanda „T3“ pateko į finalą ir dėl laimėtojo titulo susikaus šį sekmadienį „Žalgirio arenoje“. „Tauragės žinios“, bendradarbiaudami su „Tauragės radiju“ pakalbino jų mokytoją, pasaulinio lygio lietuvių operos žvaigždę Nomedą Kazlaus. Apie savo mokinius vokalo profesorė atsiliepia labai gerai, pasak jos, vaikinuose – didžiulis potencialas.
Nuotrauka
SENJORAS
Įkelta:
2024-05-08
Šalpos pensijos negalią turintiems dirbantiesiems būtų skiriamos nepriklausomai nuo to, kada ir kokio lygio negalia nustatyta, taip pat šalpos senatvės pensijas galėtų gauti ir jau pensinio amžiaus sulaukę, bet vis dar dirbantys žmonės – tokiems siūlymams šiandien po pateikimo pritarė Seimas. Artimiausiu metu jie bus svarstomi Parlamento komitetuose.
Nuotrauka
adakavas
Adakavo socialinių paslaugų namų nuotraukos
Įkelta:
2024-05-08
Tauragėje veiklą pradėjo dar vienos naujos socialinės dirbtuvės, kurioje žmonės su negalia gamins įvairius rankdarbius, pakuos dovanas, taisys drabužius, taip pat teiks aplinkos tvarkymo ir kitas bendruomenei reikalingas paslaugas.  Čia, žmonės, turintys negalią, pajus, kad ir jie šioje visuomenėje – ne mažiau svarbūs ir reikalingi. O ambicijos nemažos: savo rankų darbo gaminius parduos elektroninėje parduotuvėje.
Nuotrauka
T3
Lietuvos Balso feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2024-05-07
Ryškiausio muzikinio projekto šalyje grandiozinis finalas naujame sezone užims didžiausią šalies areną, kur tūkstančiai tikrą muziką mylinčių balsų dainuos kartu su tais, kurie naujame projekto sezone savo talentu prasiskynė kelią į finalą!
Nuotrauka
m
Tauragės kultūros centro ir asmeninio archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-05-03
Paskendę darbiniuose ir buitiniuose rūpesčiuose reta šeima prisimena, jog be aprūpinimo materialine gerove tėvų pareiga vaikuose ugdyti ir meilę tėvynei. Šią pareigą sėkmingai atlieka Valinčių šeima. Tiek tėvai, tiek vaikai priklauso šokių ar dainų kolektyvams, kartu keliauja, kuria tradicijas, mini valstybines šventes. O svarbiausia, myli ir gerbia vienas kitą.  
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-04-27
Šiandien, apie 14 val., specialiosioms tarnyboms pranešta, kad kilo gaisras Leikiškės sąvartyne. Gaisrą pastebėjo ir specialiąsias tarnybas informavo sąvartyne dirbusi dispečerė. Degė apie 70 kv. m sąvartyno ploto. Nuo degusio ploto patraukta technika.
Nuotrauka
Nuošliauža
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-04-23
2024 m. sausio 24–25 dienomis, prasidėjus staigiam atšilimui, į Jūros upę nuslinko nemaža dalis šlaito, daugiamečiai medžiai bei dalis pėsčiųjų ir dviračių tako. Dėl susidariusios situacijos sausio 25 dieną, 10 val. surengtas Tauragės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis, o tos pačios dienos vakare Tauragės mieste paskelbta ekstremalioji situacija.