Aktualijos

Asociatyvi „Tauragės žinių“ nuotrauka

Seniūnijų galvos skausmas – miškovežių sugadinti keliai

• Aušra AUGUSTYTĖ
• Prieš 4 valandas

Prasidėjus malkų ruošimui ateinančiam šildymo sezonui daugiau dėmesio skiriama kertantiems medžius ir vežantiems medieną. Dažnai po apvaliosios medienos vežimo keliai lieka išvažinėti ir lengvuoju automobiliu sunkiai įveikiami. Savivaldybės administracijos direktorei Gintarei Rakauskienei pasirašius įsakymą dėl medienos gabenimo apribojimų primenama, kad, kaip ir kiekvienais metais, apie planuojamą apvaliosios medienos gabenimą miško keliais reikia informuoti seniūniją. Vieni seniūnai džiaugiasi žmonių atsakingumu, o kiti visgi susiduria su problemomis.

Reikia kontroliuoti vežėjus

Gyventojai į seniūnijas neretai kreipiasi dėl nepravažiuojamų kelių ties miškais – vežant medieną sunkiąja technika jie paliekami likimo valiai, galbūt tiksliau – seniūnų valiai.

Remdamasi galiojančiais teisės aktais Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė G. Rakauskienė pasirašė įsakymą ir nustatė laikotarpį, kada ypač didelė kelių sugadinimo tikimybė gabenant apvaliąją medieną Tauragės rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešaisiais ir vidaus (miško) keliais. Siekiant užtikrinti tinkamą kelių eksploataciją ir apsaugoti kelius nuo sugadinimo nustatytas laikotarpis – nuo spalio 1 d. iki gegužės 15 d.

Administracijos direktorė pavedė seniūnams kontroliuoti šio įsakymo vykdymą ir pagal poreikį riboti sunkiasvorių transporto priemonių (daugiau kaip 8 tonų bendros masės) eismą Tauragės rajono vietinės reikšmės keliuose su žvyro ir grunto danga bei kontroliuoti, kad mediena nebūtų sandėliuojama vietinės reikšmės kelio apsaugos zonoje nesuderinus.

Situacija pagerėjo?

Pasak Žygaičių seniūnijos seniūnės Linos Baziliauskienės, medienos ruošėjams bei vežėjams prieš vykstant vežti medieną reikėtų kreiptis į seniūniją ir pagal nurodytus priedus užpildyti prašymą bei gauti leidimą iš seniūnijos.

– Iki medienos gabenimo tvarkos apribojimų pasirodymo dažniau sulaukdavome pranešimų dėl išvažinėtų kelių, nors keleto pranešimų sulaukėme ir dabar. Kreipiasi gyventojai, – teigė L. Baziliauskienė.

Pasak seniūnės, Žygaičių seniūnijoje dažniausiai bėdų kildavo su Dirvėnų kaimo keliukais.

– Įsigaliojus šiai tvarkai gyventojai aktyviai informuoja seniūniją apie ketinimus vykti į miškus, – džiaugėsi Žygaičių seniūnė.

Neinformuoja apie medienos vežimą

Paklaustas, kaip sekasi vykdyti savivaldybės administracijos direktorės įsakymą, Gaurės seniūnas Vidmantas Skirius atviras:

– Neslėpsiu, blogai sekasi. Tai yra tik įsakymas, deja, kad veš medieną, nepraneša nė vienas miško vežėjas.

Kaip teigė seniūnas, seniūnija reaguoja į gyventojų skundus ir vyksta įvertinti situacijos.

– Daugiausiai pranešimų apie sugadintus kelius seniūnija sulaukė prieš keletą savaičių. Iš Sakalinės kaimo sulaukėme informacijos net Vasario 16-ąją, – teigė V. Skirius. – Stengiamės su vežėjais kalbėtis. Dažniausiai pasitaiko atsakymas „nepykit, vežti medieną paprašė tik vieną kartą“, tačiau po tokių atvejų vis tiek nesistengia sutvarkyti sugadintų kelių. Nė vienas privatus vežėjas nesutvarkė kelių.

Seniūnijos skauduliais tapo Jucaičių, Zaltriškių ir Sakalinės kaimų keliai.

– Dažniausiai medieną veža įmonės. Dirbu jau 15 metų ir kiekvienais metais tas pats – čia kova su vėjo malūnais… – kalbėjo V. Skirius.

Trūksta įsakymo viešinimo

Pasak Gaurės seniūno, tokiems įsakymams trūksta viešinimo ir informavimo. Kai kurių įmonių galbūt net nepasiekė informacija, kad privaloma pranešti seniūnijoms apie medienos vežimą iš miškų. Jis siūlė, kad reikėtų informuoti įmones, pavyzdžiui, elektroniniais laiškais.

– Šis įsakymas galioja ir visiems medieną vežantiems asmenims, ne tik įmonėms, – primena seniūnas, pažymėdamas, kad privatūs asmenys kaip tik dažniau stengiasi saugoti keliukus nei įmonės.

Itin opią problemą dėl kelių spręsti padės ir tai, kad, kaip teigė V. Skirius, administracijos direktorė pasirašė susitarimą, jog bus galima kelio dangas greideriuoti bei žvyruoti praėjusių metų įkainiais.

– Tiesa, ta suma seniūnijos tikrai neišgelbės. Šiais metais gausim greideriavimui ir žvyrui 41 tūkst. eurų, – vardijo seniūnas.

Miškininkai kelius susitvarko patys

Apie apvaliosios medienos vežimą ir išvažinėjamus kelius „Tauragės žinios“ teiravosi ir Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio vadovo pareigas laikinai einančio Bronislovo Ambrozos.

– Kai žinome, kur vešime ir kur gadinsime kelius, tai palaikome ryšį su seniūnijomis. Mes turime galimybes, su kuo sutvarkyti tuos kelius, kuriuos išvažinėjame. O kai veža privačių miškų savininkai, jiems yra tokia pat pareiga, kaip ir mums, informuoti seniūniją, – teigė jis.

Paklaustas, ar pastebi paliktų sugadintų kelių, pašnekovas sakė, kad urėdijai problemų nekyla, jei kažkas ir sugadina kelius:

– Mes esame pakankamai pravažūs, tad mums yra vienokia situacija, o gyventojams, kurie neturi visureigių, gali būti sunkiau pravažiuojamų kelių.

Pasak B. Ambrozos, urėdija palaiko ryšį su seniūnijomis, vietos gyventojais, kurie kartais iš anksto pasiprašo, kad sunkiąja technika jų keliais nebūtų važiuojama.