Seksualinis smurtas prieš vaikus: kaip jį atpažinti?
Įkelta:
2023-03-27
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Asociatyvi Pexels.com nuotrauka

Lietuvoje – vienas po kito išlendantys seksualinio smurto prieš nepilnamečius atvejai. Prieš kurį laiką teisėsauga pareiškė įtarimus buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui dėl galimo vaikų tvirkinimo. Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad buvęs Raseinių rajono meras Remigijus Ačas stojo prieš teismą, nes siekė seksualinių paslaugų su jo bendrovėje nelegaliai dirbusiu nepilnamečiu. Vaiko teisių gynėjai skaičiuoja, kad vien šiemet Tauragės apskrityje užfiksuoti 2 atvejai, kai galimai nuo seksualinio smurto nukentėjo 18 metų nesulaukę asmenys.  

Bauginanti statistika 

Skaičiuojama, kad per 2020 m. Lietuvoje užfiksuoti 185 galimai seksualinio smurto prieš vaikus atvejai, 2021 m. – 239 atvejai, o praėjusiais metais – net 300 atvejų. Šių metų pirmąjį mėnesį tokių atvejų užfiksuota 22. 

Vaiko teisių gynėjų duomenimis, per 2020 m. Tauragės apskrityje nuo seksualinio smurto galimai nukentėjo 10 vaikų, visos – mergaitės. 2021 m. seksualinį smurtą Tauragės apskrityje galimai patyrė 7 mergaitės, 2022 m. užfiksuotas 21 atvejis (dėl mergaičių – 19 atvejų, o dėl berniukų – 2 atvejai), kai prieš vaikus Tauragės apskrityje galimai buvo panaudotas seksualinis smurtas. Šiemet fiksuoti 2 tokie atvejai.

Smurtautojai – artimos aplinkos žmonės

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė komentavo, kad Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys rodo, jog dažniau nuo seksualinio smurto nukenčia mergaitės, o smurtautojai būna artimos aplinkos žmonės, kuriuos vaikas pažįsta ir kuriais pasitiki: giminaičiai, bendraamžiai, šeimos draugai ar kiti artimi asmenys

„Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau, todėl jiems reikalingas ne tik artimųjų dėmesys, supratimas bei palaikymas, bet ir itin profesionali ir laiku suteikta specialistų pagalba. Vaiko teisių gynėjai bendrauja su vaiku ir inicijuoja tiek jam, tiek kartu išgyvenimus patyrusiems jo artimiesiems, reikiamą pagalbą, nukreipia į vienintelį šalyje veikiantį pagalbos centrą „Užuovėja“, kur teikiama pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams“, – teigė B. Sragauskienė. 

Anot jos, sužinoję apie galimą vaiko teisių pažeidimą, įskaitant ir bet kurios formos smurtą prieš vaiką, vaiko teisių gynėjai vertina kiekvieną individualią situaciją: bendrauja tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais – išklauso jų nuomones, aptaria galimų problemų priežastis, pasirūpina vaikų saugumu, inicijuoja nukentėjusiems ir jų artimiesiems reikalingą pagalbą. Smurtą patyrusiems vaikams siūloma įvairiapusė pagalba: psichologinė-emocinė parama, psichoterapija, organizuojamos medicinos paslaugos.

„Nepamirškime, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus. Pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, todėl prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją“, – dėstė Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Visuomenė darosi sąmoningesnė 

„Didėjantis gaunamų pranešimų apie galimus smurto atvejus prieš vaikus skaičius rodo pokyčius visuomenėje – žmonės darosi sąmoningesni, nelieka abejingi šalia esančiam vaikui. Seksualinis smurtas – viena iš smurto formų, kuri vis dar sunkiai atpažįstama ir įrodoma, nes dažnai nukentėjusieji slepia savo išgyvenimus, jaučia gėdą, pyktį, baimę dėl patirtų įvykių, nedrįsta apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos“, – komentavo B. Sragauskienė

Ji teigė, kad vaiko teisių gynėjai reaguoja visais atvejais, kai gauna pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo smurto, taip pat ir seksualinio, informacija yra nedelsiant perduodama policijai, kuri atlieka tyrimą. Jeigu įtarimai pasitvirtina, vaikas yra apsaugomas nuo smurtautojo.

Kaip atpažinti nuo seksualinio smurto kenčiantį vaiką? 

Pasak B. Sragauskienės, labai svarbu prisiminti, kad nėra vieno konkretaus požymio, kuriuo remiantis būtų galima tvirtai pasakyti, jog vaikas patiria seksualinę ar kitą prievartą. Tik esant bent kelių požymių grupei galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama.

„Nepamirškime, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus. Pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, todėl prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją“, – dėstė Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Ji atkreipė dėmesį, kad seksualinį smurtą atpažinti padeda nubrozdinimai ar įdrėskimai intymiose vietose, vaiko amžiaus neatitinkančios išsamios žinios apie lytinį gyvenimą, vienos lyties žmonių ar konkretaus baimė, savo kūno demonstravimas, fizinio kontakto su suaugusiaisiais siekimas bei panašiai.

„Kaip rodo psichologų įžvalgos ir vaiko teisių gynėjų darbo praktika, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, jo savijautą, kalbą – ne tik į tai, ką vaikas išsako, bet ir į tas temas, kuriomis vengia kalbėti. Įvairių patirtos seksualinės prievartos ženklų galima pamatyti per piešinius, rašinėlius. Kartais vaikas gali sakyti, kad taip buvo mano draugui, nors iš tiesų taip nutiko jam. Jeigu vaikas, jo elgesys pasikeitė kažkuo, labai svarbu išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, ir stebėti, ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinę prievartą“, – aiškino B. Sragauskienė.

Ji atkreipė dėmesį į prevencijos šeimoje seksualinio smurto tema svarbą ir tėvų atsakomybę nuo mažens ugdyti vaiko sąmoningumą ir supratimą apie save bei savo kūną. „Svarbu, jog vaikas suprastų, kad jo kūnas priklauso tik jam ir be jo paties sutikimo niekam nevalia jo liesti. Mokykime vaiką atpažinti savo kūno ribas, pasakyti, kad ir aplinkiniai turi jas gerbti. Privalome paaiškinti, ką jis turėtų daryti, kai susiduria su kito žmogaus nemaloniu ir netinkamu elgesiu, prisilietimais ar kitais veiksmais. Galiausiai, vaikui svarbu žinoti, jog jis turi teisę pasakyti tvirtą „ne“ ir „stop“, kai kažkas kitas jo asmenines ribas nori peržengti“, – tikino B. Sragauskienė.

 

Nuotrauka
tel
Įkelta:
prieš 19 valandų
Nuo šiandien Lietuvoje neliks įprastos telefono numerių rinkimo tvarkos. Plačiai šalies gyventojų naudoto prefikso 8 teks atsisakyti, o vietoje jo reikės naudoti tarptautinį prefiksą +370 arba 8 keisti įrašant 0. Tačiau besikeičiančios mobiliųjų telefonų numerių tvarkos – ne naujovė. Ekspertai pasakoja, kaip nepriklausomoje Lietuvoje keitėsi telefono numeriai.
Nuotrauka
nvo
Įkelta:
2024-02-27
Vasario 27-oji – Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena. Ji skirta pabrėžti svarbią šio sektoriaus misiją ir pagerbti nevyriausybines organizacijas, jų narius bei savanorius reikšmingai prisidedančius prie visuomenės gerovės kūrimo. Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena tarptautiniu mastu pradėta minėti 2014 metais ir šiuo metu ją jau mini apie 90 šalių.  
Nuotrauka
zvyrkelis
Įkelta:
2024-02-24
Dar nesibaigus žiemos sezonui, žvyrkelių būklė kelia rūpesčių tiek kelininkams, tiek gyventojams. Kelininkų teigimu, ši žiema, kaip tampa įprasta, buvo nepalanki dėl vyravusių permainingų oro sąlygų – gausių ir mišrių kritulių, temperatūros pokyčių. Vis dažniau girdint gyventojų skundus dėl prastos žvyrkelių būklės – AB „Kelių priežiūra“ paaiškino, kaip ir kada jie yra prižiūrimi.
Nuotrauka
sulinys
Įkelta:
2024-02-22
Pavasarį patvinus upėms ir kitiems vandens telkiniams, kai vandens lygis artėja prie stichinio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), esant tokiai situacijai, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-22
Nuo 2024 metų pradžios indeksavus bazinės socialinės išmokos dydį, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo poreikių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams.
Nuotrauka
maisto bankas
Įkelta:
2024-02-20
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ruošiasi įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, kurios metu stokojantiems bus išdalintos kortelės maistui įsigyti bei suteikta papildoma parama maistu. Daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių šią organizaciją pasirinko partneriu, padėsiančiu pagal naują tvarką nepasiturintiems dalinti parduotuvių korteles. Net keturiasdešimt dvejose savivaldybėse „Maisto bankas“ korteles gausiantiems pasiūlė  galimybę naudotis organizacijos įrengtų atiduotuvių paslauga.
Nuotrauka
VMI
Įkelta:
2024-02-19
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, kad nuo šiandien Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių mokesčių mokėtojams, gyvenantiems nutolusiose nuo didžiųjų regiono miestų vietovėse siūlo naują paslaugą – mokesčių darbuotojo vizitą. Vasario 19 dieną į gyvenvietes išvyko VMI autobusiukas, kuriame klientams teikiamos VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas.
Nuotrauka
projektas
Įkelta:
2024-02-15
2024 m. vasario 12 dieną Tauragėje lankėsi Dr. Jurgita Vaitiekūnienė iš VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centro” ir Vilniaus universiteto mokslininkai Dr. Egidijus Rimkus, Dr. Justas Kažys ir Dr. Justinas Kilpys su tikslu aptarti Tauragės rajono savivaldybei rengiamą prisitaikymo prie klimato kaitos planą.
Nuotrauka
genejimas
Įkelta:
2024-02-13
Aplinkos apsaugos departamentas primena, ką svarbu žinoti gyventojams norint genėti ar šalinti želdinius. Svarbiausią informaciją apie želdinių priežiūrą ir tvarkymą rasite vienoje vietoje – departamento parengtoje atmintinėje.  
Nuotrauka
miestas
Įkelta:
2024-02-12
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis įvairiose šalies savivaldybėse yra labai nevienodas ir sudaro nuo 11 iki beveik 80 proc. bendro energijos suvartojimo, rodo Energetikos ministerijos duomenys. Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių išskiriama Tauragės rajono savivaldybė, kuri yra išsikėlusi tikslą tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje. Jau šiuo metu ji yra pasiekusi 76,7 proc. atsinaujinančios energijos dalį, o iki 2030 m. siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Nuotrauka
Tyrimai
Įkelta:
2024-02-08
Vasario 7 dieną, Tauragėje pradėti vykdyti Jūros krantinės geologiniai tyrimai. Šiuos tyrimus pagal 2023 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį atlieka įmonė UAB „Geoaplinka“.
Nuotrauka
sukciai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-02-08
Daugelis mūsų galvojame, kad jau puikiai žinome telefoninių ar internetinių sukčių taktikas. Tačiau, ekspertai įspėja, kad mes vis tiek nesame šimtu procentu apsaugoti nuo pasidavimo netikėtoms manipuliacijoms mūsų protu ir jausmais. Kokį vaidmenį psichologija vaidina finansinėse apgaulėse, kaip apgavikai pasirenka savo aukas ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Nuotrauka
darbas
Įkelta:
2024-02-07
Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.
Nuotrauka
dujos
Įkelta:
2024-02-07
Vasario 1 d., paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais. Tam Energetikos ministerija šiemet skyrė 3,8 mln. eurų. 
Nuotrauka
kelias
TVK nuotrauka
Įkelta:
2024-02-07
Pasikeitę orai, tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos. Šiemet jie gerokai intensyvesni ir prasidėjo anksčiau: kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose jau dabar ribojamas ar net draudžiamas eismas. Ekstremaliausia situacija yra Pagėgiuose – rajoniniame kelyje Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė, kur potvynis nuplovė rudenį rekonstruotą kelią.
Nuotrauka
atliekos
Įkelta:
2024-02-07
Šiemet daugelyje Lietuvos miestų pradėjus atskirai rūšiuoti biologines (įskaitant maisto ir virtuvės) atliekas viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kas priskiriama šioms atliekoms. Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.
Nuotrauka
biudžetas
Įkelta:
2024-02-05
Visą vasario mėnesį gyventojai kviečiami prisidėti prie jau ketvirtus metus organizuojamo dalyvaujamojo biudžeto, teikiant pačias kūrybiškiausias savo idėjas. Tauragės rajono savivaldybės gyventojai, dalyvaujamojo biudžeto proceso metu, turi galimybę patys nuspręsti, kaip bus panaudota dalis biudžeto. Paraiškos, atitinkančios reikalavimus, bus teikiamos gyventojų balsavimui. Daugiausiai balsų surinkę projektai bus įgyvendinti miesto biudžeto lėšomis.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-02-02
„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių XVIII-os Vyriausybės pradėtų reformų. Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – Nacionalinės žemės tarnybos reformą apibendrino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Nuotrauka
zvejyba
Įkelta:
2024-01-31
Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.