Būsimųjų gimnazijų antrokų laukia nemenki brandos egzaminų pokyčiai
Nemenki pokyčiai kitąmet laukia dabartinių dešimtokų arba gimnazijos klasių antrokų – kad gautų brandos atestatą po dvejų metų, kitąmet jie laikys tarpinius egzaminus. Šį mėnesį jie turi apsispręsti ir pasirinkti dalykus, kurių mokysis trečioje ir ketvirtoje klasėje. Kalbintų gimnazijų atstovų nuomonės dėl naujovių įvairios: vieni vardija galimus minusus, kiti sako, kad ši naujovė sumažins abiturientams egzaminų krūvį.
Kovo mėnesį dešimtokai turi apsispręsti ir pasirinkti dalykus, kurių mokysis III–IV gimnazijos klasėse. Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), šis apsisprendimas svarbus, nes pasirinkimai turės įtakos brandos egzaminams, kurie po poros metų bus organizuojami pagal naują tvarką.
Dešimtokai renkasi iš privalomų dalykų, privalomai pasirenkamų dalykų ir laisvai pasirenkamų dalykų. Rinktis reikia mažiausiai 8 dalykus. Privalomų pamokų minimumas – 25 val. per savaitę, maksimumas – 35 val. per savaitę.
Visiems privalomi dalykai: lietuvių kalba ir literatūra, matematika, fizinis ugdymas. Lietuvių kalbai ir literatūrai bei matematikai mokytis reikia pasirinkti ir mokymosi kursą – išplėstinį ar bendrąjį. Mokiniams privaloma socialinė-pilietinė veikla.
Rinktis reikia bent po vieną ar kelis iš privalomai pasirenkamų dalykų: užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, rusų); visuomeninio ugdymo (geografija, istorija, ekonomika ir verslumas, filosofija); gamtamokslinio ir technologinio ugdymo (biologija, chemija, fizika, informatika, inžinerinės technologijos); dorinio ugdymo (tikyba, etika); meninio ugdymo (dailė, muzika, teatras, šokis, medijų menas, taikomosios technologijos).
Galima rinktis ir papildomai iš mokyklų siūlomų modulių.
Pasiekimų patikrinimai
Reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti nesikeičia. Kaip ir dabar, pagrindinis išsilavinimas 2023 m. įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir dalyvavus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (PUPP). Kokiu mažiausiu balu mokiniui reikia išlaikyti PUPP, nėra nustatyta. Jeigu PUPP įvertinimas nesieks 4 balų, III klasėje tokiems mokiniams bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir teikiama mokymosi pagalba, skelbia ŠMSM.
Nuo 2024–2025 m. m. atsiras reikalavimas PUPP būti išlaikius ne mažiau kaip 4 balais. Šis pokytis palies dabartinius aštuntokus.
Brandos egzaminai – tik valstybiniai
Po dvejų metų, 2024–2025 m. m., visi brandos egzaminai bus valstybiniai – nebeliks mokyklinių. „Kad mokiniai galėtų nuosekliau atskleisti įgytas žinias bei gebėjimus ir patirtų mažiau įtampos dėl vienintelės galimybės žinias ir gebėjimus pademonstruoti per egzaminą, kuris nulemia jų ateities akademinius ir profesinius planus, dvejų metų mokymosi turinys suskaidomas mažesnėmis dalimis“, – teigia ŠMSM.
Valstybinis brandos egzaminas išskaidomas į dalis: 2 tarpinius patikrinimus ir valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų; 1 tarpinį patikrinimą ir valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu šių dalykų: užsienio kalbų, informatikos, biologijos, chemijos, fizikos, inžinerinių technologijų, istorijos, geografijos, filosofijos, ekonomikos ir verslumo.
Mokiniams pasirinkti bus siūlomi 3 nauji valstybiniai brandos egzaminai: filosofijos, ekonomikos ir verslumo bei inžinerinių technologijų.
Kadangi III–IV gimnazijos klasėse lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos bus mokomasi pagal bendrojo arba išplėstinio kurso programą, vyks ir du atskiri – bendrojo ar išplėstinio kurso – šių dalykų valstybiniai brandos egzaminai.
Brandos egzaminas bus išlaikytas surinkus 35 iš 100 galimų taškų. 40 proc. įvertinimo bus galima surinkti jau prieš pagrindinę egzaminų sesiją: tarpinių patikrinimų III ir IV gimnazijos klasėje metu bus galima surinkti nuo 0 iki 40 taškų, o pagrindinės sesijos metu – nuo 0 iki 60 taškų.
Tarpiniai patikrinimai būtini atestatui gauti
Tarpiniai patikrinimai vyks kitais mokslo metais, III gimnazijos klasėje, ir jie bus brandos egzamino dalis. Jie bus rengiami iš privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų ir beveik visi, kaip skelbia ŠMSM, vyks elektroniniu būdu.
Dalyvauti tarpiniame patikrinime turės visi mokiniai. Nedalyvavus jame dėl pateisinamos priežasties, bus sudaryta galimybė tarpinį patikrinimą laikyti IV gimnazijos klasėje su tų metų III gimnazijos klasės mokiniais.
Norėdamas gauti brandos atestatą, mokinys turės būti išlaikęs ir tarpinį patikrinimą, ir brandos egzaminą.
Norėdami stoti į aukštąsias mokyklas 2025 m. abiturientai turės išlaikyti ne mažiau kaip 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą. Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas pakaks mažiausiai 2 valstybinių egzaminų, jiems nebūtinas matematikos egzaminas.
Pretenduojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas galios tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Pasigenda nuoseklumo
Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys mano, kad brandos egzaminų naujovės nėra blogai. – Kai buvo neprivalomas dešimtos klasės patikrinimas, mokiniai buvo atsipalaidavę, nesistengė dėl rezultatų. Svarbu buvo ateiti, pasėdėti. Pasirašę vardą, pavardę gaudavo vienetą ir be problemų keliaudavo į vidurinį ugdymą, – dėstė gimnazijos vadovas.
– Manau, kad ir su būsimais vienuoliktokais perėjimas prie tarpinių egzaminų turėjo būti nuoseklus – pradėti nuo privalomų PUPP, kaip kad dabartiniai aštuntokai žino, kad po dvejų metų laikys patikras ir tam gali ruoštis nuosekliai, tada ir vyresnėse klasėse būtų lengviau, – teigė N. Jocys.
Dalies mokinių motyvacija mokytis, pasak N. Jociaus, buvo kritusi. Nors nacionaliniu mastu teigta, kad matematikos, lietuvių kalbos patikrinimų išlaikymo vidurkis tesiekia 3,4 ar 4,3 balo, kad tai labai blogai.
– Taip, blogai, nes prieš kelerius metus patikros tapo neprivalomos. O kai jos bus privalomos, mokinių motyvacija, žinant, kad reikės gauti bent minimalų įvertinimą, bus didesnė. Mokiniai sėkmingai galės mokytis toliau, – įsitikinęs N. Jocys, pridūręs, kad minimalius 4 balus gauti tikrai nėra sunku.
Dabartiniai aštuntokai jau žinos, kad po poros metų laikys privalomus pasiekimų patikrinimus, tad ir ruošis atsakingai.
Kalbant apie būsimų vienuoliktokų laukiančius brandos egzaminus ir tarpinius patikrinimus, pasak vadovo, kyla šiokių tokių neaiškumų.
– Vienas neigiamas momentas, kad vienuoliktokai turės laikyti visų pasirinktų dalykų tarpinius patikrinimus, nes vienuoliktokui žinoti, kokius egzaminus laikys baigdamas mokyklą ir kur norės stoti, yra labai sudėtinga, – įsitikinęs direktorius. – Ir dvyliktoje klasėje dar dalis abiturientų sunkiai apsisprendžia, kokius egzaminus laikyti.
O vienuoliktokams, direktoriaus nuomone, bus per didelis krūvis laikyti visų pasirinktų dalykų tarpinius egzaminus, kurie turėtų prasidėti jau sausio mėnesį.
– Manau, kad ir su būsimais vienuoliktokais perėjimas prie tarpinių egzaminų turėjo būti nuoseklus – pradėti nuo privalomų PUPP, kaip kad dabartiniai aštuntokai žino, kad po dvejų metų laikys patikras ir tam gali ruoštis nuosekliai, tada ir vyresnėse klasėse būtų lengviau, – teigė N. Jocys.
Naujovės visada gąsdina
Vitalija Kalašinskienė, „Versmės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, mano, kad svarbu tai, kad tarpinius egzaminus vienuoliktokai laikys iš visų privalomai pasirinktų dalykų, bet brandos atestatui gauti daugiau egzaminų laikyti nereikės.
– Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti du valstybinius egzaminus, o stojant į aukštąsias mokyklas 2025 m. reikės trijų egzaminų – lietuvių kalbos ir matematikos, jie tampa privalomi, ir vieną pasirenkamą, – teigė V. Kalašinskienė.
Teigiama, pasak V. Kalašinskienės, šiuose pokyčiuose tai, kad kursas suskirstytas ir bus atsiskaitoma dalimis.
– Dvyliktokų egzaminų rezultatą dabar lemia vienas vienintelis atsiskaitymas iš dvejų metų kurso, tai yra didžiulė apimtis ir didžiulis stresas. Dabar bus laikomos atskiros dalys ir jos sumuojamos, – pokyčių pliusius vardijo pašnekovė.
Pasak V. Kalašinskienės, dokumentuose nurodyta, už kuriuos skyrius bus atsiskaitoma, tarpiniuose egzaminuose nebus temų, kurių mokiniai dar nesimokė.
– Temų išdėstymas visoje respublikoje bus vienodas, tai svarbu vaikui, kuris pakeis mokyklą, – teigė pavaduotoja.
Paprašyta įvardinti galimus pokyčių minusus, V. Kalašinskienė teigė, kad naujovės visada gąsdina.
– Vaikus, ne mokyklą. Jie nerimauja, kai kažkas nauja, tai bus pirmoji laida, kuri mokysis pagal atnaujintą turinį, pirmieji laikys tarpinius egzaminus, – sakė pašnekovė.
