Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Nemenki pokyčiai kitąmet laukia dabartinių dešimtokų arba gimnazijos klasių antrokų – kad gautų brandos atestatą po dvejų metų, kitąmet jie laikys tarpinius egzaminus. Šį mėnesį jie turi apsispręsti ir pasirinkti dalykus, kurių mokysis trečioje ir ketvirtoje klasėje. Kalbintų gimnazijų atstovų nuomonės dėl naujovių įvairios: vieni vardija galimus minusus, kiti sako, kad ši naujovė sumažins abiturientams egzaminų krūvį.
Kovo mėnesį dešimtokai turi apsispręsti ir pasirinkti dalykus, kurių mokysis III–IV gimnazijos klasėse. Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), šis apsisprendimas svarbus, nes pasirinkimai turės įtakos brandos egzaminams, kurie po poros metų bus organizuojami pagal naują tvarką.
Dešimtokai renkasi iš privalomų dalykų, privalomai pasirenkamų dalykų ir laisvai pasirenkamų dalykų. Rinktis reikia mažiausiai 8 dalykus. Privalomų pamokų minimumas – 25 val. per savaitę, maksimumas – 35 val. per savaitę.
Visiems privalomi dalykai: lietuvių kalba ir literatūra, matematika, fizinis ugdymas. Lietuvių kalbai ir literatūrai bei matematikai mokytis reikia pasirinkti ir mokymosi kursą – išplėstinį ar bendrąjį. Mokiniams privaloma socialinė-pilietinė veikla.
Rinktis reikia bent po vieną ar kelis iš privalomai pasirenkamų dalykų: užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, rusų); visuomeninio ugdymo (geografija, istorija, ekonomika ir verslumas, filosofija); gamtamokslinio ir technologinio ugdymo (biologija, chemija, fizika, informatika, inžinerinės technologijos); dorinio ugdymo (tikyba, etika); meninio ugdymo (dailė, muzika, teatras, šokis, medijų menas, taikomosios technologijos).
Galima rinktis ir papildomai iš mokyklų siūlomų modulių.
Pasiekimų patikrinimai
Reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti nesikeičia. Kaip ir dabar, pagrindinis išsilavinimas 2023 m. įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir dalyvavus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (PUPP). Kokiu mažiausiu balu mokiniui reikia išlaikyti PUPP, nėra nustatyta. Jeigu PUPP įvertinimas nesieks 4 balų, III klasėje tokiems mokiniams bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir teikiama mokymosi pagalba, skelbia ŠMSM.
Nuo 2024–2025 m. m. atsiras reikalavimas PUPP būti išlaikius ne mažiau kaip 4 balais. Šis pokytis palies dabartinius aštuntokus.
Brandos egzaminai – tik valstybiniai
Po dvejų metų, 2024–2025 m. m., visi brandos egzaminai bus valstybiniai – nebeliks mokyklinių. „Kad mokiniai galėtų nuosekliau atskleisti įgytas žinias bei gebėjimus ir patirtų mažiau įtampos dėl vienintelės galimybės žinias ir gebėjimus pademonstruoti per egzaminą, kuris nulemia jų ateities akademinius ir profesinius planus, dvejų metų mokymosi turinys suskaidomas mažesnėmis dalimis“, – teigia ŠMSM.
Valstybinis brandos egzaminas išskaidomas į dalis: 2 tarpinius patikrinimus ir valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų; 1 tarpinį patikrinimą ir valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu šių dalykų: užsienio kalbų, informatikos, biologijos, chemijos, fizikos, inžinerinių technologijų, istorijos, geografijos, filosofijos, ekonomikos ir verslumo.
Mokiniams pasirinkti bus siūlomi 3 nauji valstybiniai brandos egzaminai: filosofijos, ekonomikos ir verslumo bei inžinerinių technologijų.
Kadangi III–IV gimnazijos klasėse lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos bus mokomasi pagal bendrojo arba išplėstinio kurso programą, vyks ir du atskiri – bendrojo ar išplėstinio kurso – šių dalykų valstybiniai brandos egzaminai.
Brandos egzaminas bus išlaikytas surinkus 35 iš 100 galimų taškų. 40 proc. įvertinimo bus galima surinkti jau prieš pagrindinę egzaminų sesiją: tarpinių patikrinimų III ir IV gimnazijos klasėje metu bus galima surinkti nuo 0 iki 40 taškų, o pagrindinės sesijos metu – nuo 0 iki 60 taškų.
Tarpiniai patikrinimai būtini atestatui gauti
Tarpiniai patikrinimai vyks kitais mokslo metais, III gimnazijos klasėje, ir jie bus brandos egzamino dalis. Jie bus rengiami iš privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų ir beveik visi, kaip skelbia ŠMSM, vyks elektroniniu būdu.
Dalyvauti tarpiniame patikrinime turės visi mokiniai. Nedalyvavus jame dėl pateisinamos priežasties, bus sudaryta galimybė tarpinį patikrinimą laikyti IV gimnazijos klasėje su tų metų III gimnazijos klasės mokiniais.
Norėdamas gauti brandos atestatą, mokinys turės būti išlaikęs ir tarpinį patikrinimą, ir brandos egzaminą.
Norėdami stoti į aukštąsias mokyklas 2025 m. abiturientai turės išlaikyti ne mažiau kaip 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą. Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas pakaks mažiausiai 2 valstybinių egzaminų, jiems nebūtinas matematikos egzaminas.
Pretenduojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas galios tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Pasigenda nuoseklumo
Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys mano, kad brandos egzaminų naujovės nėra blogai. – Kai buvo neprivalomas dešimtos klasės patikrinimas, mokiniai buvo atsipalaidavę, nesistengė dėl rezultatų. Svarbu buvo ateiti, pasėdėti. Pasirašę vardą, pavardę gaudavo vienetą ir be problemų keliaudavo į vidurinį ugdymą, – dėstė gimnazijos vadovas.
– Manau, kad ir su būsimais vienuoliktokais perėjimas prie tarpinių egzaminų turėjo būti nuoseklus – pradėti nuo privalomų PUPP, kaip kad dabartiniai aštuntokai žino, kad po dvejų metų laikys patikras ir tam gali ruoštis nuosekliai, tada ir vyresnėse klasėse būtų lengviau, – teigė N. Jocys.
Dalies mokinių motyvacija mokytis, pasak N. Jociaus, buvo kritusi. Nors nacionaliniu mastu teigta, kad matematikos, lietuvių kalbos patikrinimų išlaikymo vidurkis tesiekia 3,4 ar 4,3 balo, kad tai labai blogai.
– Taip, blogai, nes prieš kelerius metus patikros tapo neprivalomos. O kai jos bus privalomos, mokinių motyvacija, žinant, kad reikės gauti bent minimalų įvertinimą, bus didesnė. Mokiniai sėkmingai galės mokytis toliau, – įsitikinęs N. Jocys, pridūręs, kad minimalius 4 balus gauti tikrai nėra sunku.
Dabartiniai aštuntokai jau žinos, kad po poros metų laikys privalomus pasiekimų patikrinimus, tad ir ruošis atsakingai.
Kalbant apie būsimų vienuoliktokų laukiančius brandos egzaminus ir tarpinius patikrinimus, pasak vadovo, kyla šiokių tokių neaiškumų.
– Vienas neigiamas momentas, kad vienuoliktokai turės laikyti visų pasirinktų dalykų tarpinius patikrinimus, nes vienuoliktokui žinoti, kokius egzaminus laikys baigdamas mokyklą ir kur norės stoti, yra labai sudėtinga, – įsitikinęs direktorius. – Ir dvyliktoje klasėje dar dalis abiturientų sunkiai apsisprendžia, kokius egzaminus laikyti.
O vienuoliktokams, direktoriaus nuomone, bus per didelis krūvis laikyti visų pasirinktų dalykų tarpinius egzaminus, kurie turėtų prasidėti jau sausio mėnesį.
– Manau, kad ir su būsimais vienuoliktokais perėjimas prie tarpinių egzaminų turėjo būti nuoseklus – pradėti nuo privalomų PUPP, kaip kad dabartiniai aštuntokai žino, kad po dvejų metų laikys patikras ir tam gali ruoštis nuosekliai, tada ir vyresnėse klasėse būtų lengviau, – teigė N. Jocys.
Naujovės visada gąsdina
Vitalija Kalašinskienė, „Versmės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, mano, kad svarbu tai, kad tarpinius egzaminus vienuoliktokai laikys iš visų privalomai pasirinktų dalykų, bet brandos atestatui gauti daugiau egzaminų laikyti nereikės.
– Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti du valstybinius egzaminus, o stojant į aukštąsias mokyklas 2025 m. reikės trijų egzaminų – lietuvių kalbos ir matematikos, jie tampa privalomi, ir vieną pasirenkamą, – teigė V. Kalašinskienė.
Teigiama, pasak V. Kalašinskienės, šiuose pokyčiuose tai, kad kursas suskirstytas ir bus atsiskaitoma dalimis.
– Dvyliktokų egzaminų rezultatą dabar lemia vienas vienintelis atsiskaitymas iš dvejų metų kurso, tai yra didžiulė apimtis ir didžiulis stresas. Dabar bus laikomos atskiros dalys ir jos sumuojamos, – pokyčių pliusius vardijo pašnekovė.
Pasak V. Kalašinskienės, dokumentuose nurodyta, už kuriuos skyrius bus atsiskaitoma, tarpiniuose egzaminuose nebus temų, kurių mokiniai dar nesimokė.
– Temų išdėstymas visoje respublikoje bus vienodas, tai svarbu vaikui, kuris pakeis mokyklą, – teigė pavaduotoja.
Paprašyta įvardinti galimus pokyčių minusus, V. Kalašinskienė teigė, kad naujovės visada gąsdina.
– Vaikus, ne mokyklą. Jie nerimauja, kai kažkas nauja, tai bus pirmoji laida, kuri mokysis pagal atnaujintą turinį, pirmieji laikys tarpinius egzaminus, – sakė pašnekovė.
Jau tapo tradicija, iškart po miuziklo vakaro Bijotuose, organizuoti ir didžiausią festivalio renginį - šventę, kuri džiugina ir mažus, ir didelius. Liepos 19-ąją, šeštadienį, Bijotų dvaro sodyba vėl prisipildys šurmulio, muzikos ir vasariško džiaugsmo – čia vyks vienas iškiliausių Šila
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl
Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų
Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su
Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio
Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd