1,4 tonos pieno išdalinta per pusantros valandos
Ūkininkų protestas prieš perpus kritusias pieno supirkimo kainas dar nesibaigė – nors kai kurie pieną parduoda supirkėjams, kiti jį tebedalija, treti kuria planus, kaip išgyventi. Antradienį Tauragės didžiajame turguje prie automobilio rinkosi eilė tauragiškių, norinčių šviežio pieno. Pakalbintas pieną dalijęs ūkininkas iš Šilalės dar nežinojo, kiek tęsis šis streikas.
Dėl pieno kainų – nežinia
Šilalės rajono ūkininkas pieną dalija jau keletą savaičių – iš pradžių nemokamai, o praėjusį pirmadienį ir antradienį, dalindami pieną Tauragės turguje, prašė, kad žmonės paaukotų, kas kiek gali.
– Nesame nustatę kainų. Tiesiog kiek kas gali, tiek ir paremia. Jeigu negali, duodam ir už dyką, – teigė šilališkis.
Ūkininkas pasakojo turįs 150 pieninių karvių, o su visu prieaugliu ūkyje – per 200 galvijų. Tokio dydžio ūkiui kritusi pieno kaina pasijaučia labai skaudžiai. Kol kas jokių žinių iš pieno supirkėjų ūkininkas sako nesulaukęs.
– Pieno supirkėjai kol kas neteikia jokių pasiūlymų. Dvi savaites nedavėme pieno, supirkėjai mums nieko ir nesiūlo, – pasakojo šilališkis.
Pasak ūkininko, paskutiniu metu už litrą pieno supirkėjai mokėjo 28 centus, bet ketino kainas dar mažinti.
– Neįsivaizduoju, kiek būtume gavę, gal net ir mažiau, jei būtume pridavę pieną supirkėjams, – teigė vyras.
Per pusantros valandos – 1,4 tonos
Paklaustas, kaip ilgai planuoja streikuoti, ūkininkas nieko konkretaus atsakyti negalėjo:
– Amžinai nestreikuosim, gyventi reikia ir mums. Sunku atsakyti, kiek ilgai visa tai tęsis. Priklausys, kaip keisis situacija su pieno supirkimo kainomis.
Ūkininkas per dieną primelžia beveik 2,5 tonos pieno. Praėjusį antradienį į Tauragę išdalinti atsivežė 1,4 tonos.
– Kiek norinčių pieno žmonių buvo iš viso, neskaičiavome, bet pieną išdalijome per maždaug pusantros valandos. Atvažiavome kiek po 8 val., apie 10 val. pieną jau nebeturėjome, – teigė pašnekovas.
Pieną dalinti ūkininkas pasiruošė atsakingai, pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus reikalavimus, – nurodė, kurios dienos pienas, kokia jo temperatūra, rekomendaciją pieną prieš naudojimą pasterizuoti. Ant talpos buvo užklijuotas ir kiek neįprastas užrašas „Nepolitinė reklama“.
Paklaustas, kokią reikšmę turi šis užrašas, ūkininkas teigė socialiniuose tinkluose skaitęs pasipiktinusių žmonių pasisakymus, neva jie reklamuoja politikus.
– Kad nekiltų nereikalingų klausimų dėl politikos, atsispausdinome ir tokį užrašą, – paaiškino ūkininkas.
Streikuoja ne visi
Streikas po truputį slopsta, žemdirbiai, turintys mažesnius ūkius, pieną išdalina, kiti priduoda supirkėjams.
– Yra įvairių žmonių – streikuojančių, statančių pieną, manau, ne visi ir gali streikuoti. Žmonės turi ir paskolų, nekalbant apie tai, kaip viskas brango, – kalbėjo šilališkis.
Ūkininkas pridūrė, kad litro savikaina jų ūkiui – kiek daugiau nei 30 centų.
– Jei gautume bent jau savikainą, manau, ir nedalintume pieno, o dabar, kai moka mažiau nei savikaina, nieko daugiau ir nebelieka, kaip streikuoti, – apgailestavo jis.
Svarsto apie kooperatyvą
Tauragės rajono ūkininkas Egidijus Kleinaitis, pirmasis 8 tonas pieno išpylęs laukuose, teigė pieną jau priduodantis supirkėjams. Nuo vasario 1 iki 11 d. ūkininkas supirkėjams pieno nedavė – triskart išdalino žmonėms po toną, likusį, deja, išpylė. Dabar kartu su kitais Lietuvos ūkininkais tariasi dėl kooperatyvo kūrimo, kad ūkininkai galėtų išsikovoti stabilias pieno kainas.
Paklaustas, ar pieno supirkėjai kalba apie supirkimų kainų didinimą, Egidijus, kasdien ūkyje primelžiantis po 2 tonas pieno, konkretus:
– Nesiderame, nes kaina turi būti vieša. Užteks visiems susitarinėti su pieno supirkėjais slapta. Man, pavyzdžiui, vasario 2-ąją supirkėjai siūlė 32 centus už litrą.
Pasak jo, didieji Tauragės rajono ūkiai jau pradėjo duoti pieną supirkėjams, smulkesni ūkininkai pieną dalija.
– Jeigu ūkis gali sutvarkyti pieną – išdalinti, parduoti tiesiai žmogui, tai taip ir daro, – aiškino Egidijus.
Šalies ūkininkai pastebi, kad tarp jų visgi trūksta vienybės, kaip vienas ūkininkas juokavo, – krepšinio sirgaliai susivienija labiau nei protestuojantys ūkininkai.
Ministro pažadai
Vasario 10-ąją Žemės ūkio ministerijoje ministras Kęstutis Navickas su savo komanda ūkininkams pristatė, kokių ieškoma sprendimų įveikti susidariusią situaciją pienininkystės srityje.
Artimiausiu metu ūkio subjektai, įskaitant pieno gamintojus, galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartiniam kapitalui papildyti. Tam iš viso skirta 30 mln. Eur. Šiuo metu jau atrenkami finansiniai tarpininkai.
Susitikimo metu kalbėta ir apie galimybes peržiūrėti projektų priežiūros rodiklius, paskolų refinansavimą, inicijuojamus įvairių teisės aktų keitimus, investicinių projektų įgyvendinimą skaidant į atskiras dalis, lengvatines paskolas investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.
Iš Žemės ūkio ministerijos stebuklų nesitiki
Gyčio Ūselio iš Tauragės rajono modernizuota ferma pradėjo veikti tik pernai lapkritį, tačiau pakilusios banko palūkanos ir nukritusios pieno supirkimo kainos sujaukė visus ūkininko planus. „Antram melžimo robotui fermoje jau paruošta vieta, tačiau dabar sunku planuoti tolesnę plėtrą“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas susirūpinimo neslepiantis ūkio šeimininkas, šiuo metu laikantis 70 karvių ir ketinęs jų būrį pagausinti iki 120.
Pasak Gyčio, žemės ūkio ministro pažadai ūkininkams yra labai palankūs.
– Tik ar tai bus įgyvendinta – sunku atsakyti. Ministras pažadėjo, kad vasario 13–14 dienomis į šiuos klausimus turi būti atsakyta ūkininkams, – teigė ūkininkas, pridūręs, kad kol kas jokių aiškių atsakymų nesulaukė, tad ir tikėtis labai palankių sąlygų ūkininkams nevertėtų.
– Mano nuomone, reikia kantriai laukti aukštesnės pieno kainos ir iš Žemės ūkio ministerijos stebuklų nesitikėti, – mintis dėstė Gytis.
Pasak ūkininko, labai gaila, kad valstybė negali nustatyti jokių ribų tarp gamintojo, supirkėjo ir prekybininko, o Lietuvoje proporcija visiškai nepalanki gamintojui:
– Ir pats K. Navickas pasisakė, kad nerealu, jog valstybė įsikištų į pieno rinką ir kažkiek prisidėtų prie pieno kainos supirkimo kontrolės.
Ūkininkas piktinasi, kad valdžios atstovai nesusirenka aptarti situacijos ir iš esmės permąstyti visų galimų variantų.
