Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Tauragės ir dar penkių rajonų savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo procesuose. Nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas ir administravimas skirtingose savivaldybėse nėra pakankamai kontroliuojamas, šioms paslaugoms įsigyti vykdomuose viešuosiuose pirkimuose trūksta skaidrumo. Savivaldybės per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktus pasiūlymus.
Kaip skelbiama išplatintame pranešime žiniasklaidai, pastebėta, kad galiojančios teisės aktų nuostatos ne visais atvejais įgalina savivaldybes efektyviai vykdyti teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kontrolės funkcijas, o kai kuriais atvejais komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriams yra suteikta itin plati veiksmų ir sprendimų priėmimo diskrecija sprendžiant su komunalinių atliekų tvarkymu susijusius klausimus.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais savivaldybėse neužtikrinama efektyvi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūra ir kontrolė. Šiuo metu nėra aišku, kaip tiksliai turi būti vertinama teikiamų paslaugų kokybė, todėl skirtingų komunalinių paslaugų teikėjų teikiamos paslaugos tapačiose situacijose gali būti vertinamos ne vienodai ir subjektyviai. Pastebėta, kad ne visais atvejais savivaldybių atstovai atlieka numatytus komunalinių paslaugų kokybės patikrinimus ar dalyvauja juos vykdant.
Trūksta skaidrumo
Atlikus analizę nustatyta, kad tam tikrais atvejais viešųjų pirkimų konkursai komunalinių atliekų tvarkytojui-vežėjui vykdomi neužtikrinant jų skaidrumo, o šių pirkimų procedūrų kontrolė ne visais atvejais garantuoja viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų įgyvendinimą. Pastebėta, kad kai kurių savivaldybių ir jų įsteigtų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratorių viešųjų pirkimų komisijų nariai tarpusavyje susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Šie pavaldumo ryšiai, STT vertinami kaip rizikos veiksniai, galintys paveikti visos viešųjų pirkimų komisijos nešališkumą.
Be to, kai kuriais atvejais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos įgyjamos neskelbiamų derybų būdu, kreipiantis tik į vieną tiekėją, motyvuojant ypatinga skuba. STT pareigūnų vertinimu, tinkamai nepagrindus tokio pirkimo būdo gali būti ribojama konkurencija ir nepagrįstai sudaromos palankesnės sąlygos atskiriems tiekėjams. Bendra tokių pirkimų vertė analizuojamu laikotarpiu sudarė beveik 1 milijoną eurų. Informacija apie atvejus, kai viešieji pirkimai buvo vykdomi galimai pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, pagal kompetenciją buvo perduota įvertinti Viešųjų pirkimų tarnybai.
Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomos savivaldybių funkcijos, susijusios su viešųjų paslaugų teikimu ir visuomenės interesais, yra ypač reikšmingos bendruomenėms. Itin svarbu užtikrinti kokybišką komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ir šios paslaugos kontrolę siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.
STT, atlikusi korupcijos rizikos analizę, nustatytiems rizikos veiksniams valdyti ir šalinti pateikė 26 rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Savivaldybės per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktus pasiūlymus.
Rizika savivaliauti
STT atkreipė dėmesį, kad Tauragės rajono savivaldybė 2007 m. kovo 1 d. pasirašė koncesijos sutartį su UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru (TRATC), kurios pagrindu komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos administravimo funkcijos priskirtinos atliekų tvarkymo centrui. Tačiau 2015 m. patvirtinti vidaus dokumentai, kurie apibrėžia ir nustato, kaip bus atliekama komunalinių paslaugų teikimo kontrolė, kaip vykdomi viešieji pirkimai, STT teigimu, nėra aiškiai išdėstyti, todėl kyla įvairių rizikų dėl skaidrumo ir objektyvumo.
Įvertinusi esamus dokumentus ir Tauragės rajono savivaldybės bei TRATC pateiktus atsakymus STT pateikė išvadas, kad savivaldybė neužtikrina gaunamų skundų duomenų atsekamumo, dėl ko gali kilti trūkumai dėl paslaugos kokybės kontrolės, gali atsirasti savavališkumo ir pritaikomų sankcijų efektyvumo trūkumų.
Vidiniuose dokumentuose, pasak STT, nėra tinkamai apibrėžta, kas turi vykdyti kontrolę, kam privaloma atsiskaityti, kas turi analizuoti gautus kontrolės duomenis ir gerinti paslaugos kokybę. Dokumentuose neįmanoma nustatyti, kokie konkretūs asmenys vykdė kontrolę, todėl, STT teigimu, gali kilti rizika, kad vidaus teisės aktai bus interpretuojami skirtingai, patikrinimai vykdomi formaliai, paslaugų kokybė vertinama subjektyviai, taikomos nepagrįstos sankcijos, atsiranda rizika, kad sankcijų iš viso bus įmanoma išvengti.
Atkreiptas dėmesys, kad viešojo pirkimo tvarkytojui parinkti komisijos nariai susiję tarpusavyje tiesioginio pavaldumo santykiais, komisijos veikla nėra reglamentuota.
