Sergantiems labai retomis ligomis – didesnis dėmesys
Įkelta:
2023-01-06
Nuotrauka
ligos
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi SAM nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Šiemet Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skirs didesnį dėmesį sergantiems itin retomis ligomis. Išaugs finansavimas šioms ligoms gydyti, greičiau ir efektyviau bus priimami sprendimai dėl gydymo kompensavimo pacientui. Pokyčiai leis greičiau ir daugiau pacientų pasinaudoti valstybės pagalba. Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Kaip nurodo sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, itin retų ligų gydymui iki šiol buvo skiriamas nepakankamas dėmesys – ši tendencija egzistuoja jau kelis dešimtmečius, todėl buvo imtasi pertvarkymų, kurie nuosekliai gerins sergančiųjų ir jų artimųjų padėtį. 

„Dažnai kalbant apie itin retas ligas nurodomas kitų šalių pavyzdys, kur didesnė dalis labai retomis ligomis sergančių pacientų gali pasinaudoti tiek gydymo, tiek vaistų kompensacijomis. Užmirštama, kad ten sveikatos apsaugai tenkantis finansavimas dažnai du tris kartus viršija Lietuvos mokesčių mokėtojų skiriamas lėšas. Visgi, nepaisydama ribotų finansų, ministerija ėmėsi iniciatyvos pertvarkyti procesus, kurie pagerintų šiomis ligomis sergančių pacientų situaciją. Pakeitimai susiję su greitesniu sprendimu priėmimu, didesniu vaistų prieinamumu ir papildomu finansavimu“, – nurodo viceministrė.

Nuo 2017 m. finansavimas itin retoms ligoms gydyti jau padidintas 5 kartus – nuo 4 iki 20 mln. Eur. Vien šiemet, lyginant su 2022 m., labai retoms ligoms skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimui skirta trečdaliu daugiau lėšų – nuo 15,63 iki 20,53  mln. Eur, kai bendras Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas didėja tik 9,3 proc.

Taip pat parengtos Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašo pataisos, kuriomis numatoma pagerinti Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos darbą: parengta aiškesnė prašymo kompensuoti gydymą forma, išskirtas jos supaprastintas variantas, teikiant prašymus pakartotinai gydymui tęsti, aiškiau aprašyta skubaus atvejo sąvoka bei patobulintas procesas atvejams išnagrinėti.

Siekiant efektyviau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, Derybų komisija visais atvejais tarpininkaus derybose su gamintojais dėl vaistų, kai vieno paciento gydymo atitinkamu vaistiniu preparatu išlaidos per metus viršija 100 tūkst. Eur.

SAM suburta darbo grupė, kuriai pavesta peržiūrėti teisinį reglamentavimą ir pateikti siūlymus, kaip dar būtų galima pagerinti labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo procesus, tęs darbus 2023 m.

Ateityje planuojama galimybė, kad daugiau labai retoms ligoms gydyti skirtų vaistų būtų įtraukti į pagrindinį kompensuojamų vaistų sąrašą, kuomet vaistas kompensuojamas visai pacientų grupei, o ne pavieniam pacientui. Tai leistų atlikti pilnavertį sveikatos technologijų vertinimą, įskaitant palyginamojo efektyvumo, klinikinio veiksmingumo bei farmakoekonominę analizes bei finansuoti vaistus iš bendro, visiems kompensuojamiems vaistams skirto biudžeto.

Labai reta žmogaus sveikatos būklė – yra sveikatos sutrikimas, kai 200 000 Lietuvos gyventojų tenka ne daugiau kaip 1 naujai diagnozuotas atvejis per metus.  Labai retų būklių, kurios didžiąja dalimi yra genetinės bei neišgydomos, tiek ankstyva diagnostika tiek gydymas yra sudėtingi ir reikalauja ypač didelių kaštų.

2021 metais pacientų, kuriems kompensuotas gydymas pagal labai retų sveikatos būklių gydymo kompensavimo tvarką, bendras skaičius buvo 287, iš jų 110 naujų pacientų gydymo atvejų (138 pacientai iki 18 m., 125 pacientai 18–65 m., 24 pacientai 64 m. ir vyresni).

 

Nuotrauka
pratybos
Įkelta:
prieš 1 dieną
Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas informuoja, kad Tauragės įgulos kariniai vienetai bendradarbiaujant su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2024 m. spalio 1 ir 2 d. Tauragės mieste vykdys pratybas „Saveika 2024“.
Nuotrauka
ridi
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2024-09-26
Sekmadienį tie, kas domisi žemaičių kalba, ir tie, kas norėjo žemaitiškai paporinti, užsuko į Upynos kultūros na­mų organizuojamą renginį „Žemaitiškų ketureilių ridikiulis“. Svečius pasitiko trys žavingos damos: Renata Gu­žauskienė, Violeta Razminienė ir Dalia Petkevičienė, ku­rių „ridikiuliuose“ buvo ne tik telefonas, doleriai, bet ir močiutės testamen­tas, parašytas nesuprantama žemaičių kalba. No­rė­damos perskaityti ir perprasti žemaitišką raštą, po­nios pagalbos prašė Juozo Pabrėžos, tikro že­mai­čio, kilusio iš Skuodo krašto. Taip išradingai, ne­tradiciškai ir šmaikščiai buvo pristatytas profeso­rius, lituanistas, že­maičių tarmės tyrinėtojas bei že­maitiškos rašybos normintojas J. Pabrėža.
Nuotrauka
stadionas
Juozo Petkevičiaus ir Tauragės radijo nuotrauko
Įkelta:
2024-09-25
Rugsėjo 25 d. po rekonstrukcijos, kurios vertė – daugiau nei 2 mln. Eur., oficialiai atidarytas Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos stadionas. Šia investicija galės džiaugtis ne tik progimnazijos, tačiau ir visa Tauragės bendruomenė. Ilgą laiką buvusi apleista ir neatitinkanti šiuolaikinių sporto infrastruktūros standartų nuo šiol „Šaltinio“ progimnazijos stadiono teritorija lankytojus pasitinka kardinaliai atnaujinta ir pritaikyta visų amžiaus grupių gyventojų poreikiams.
Nuotrauka
langines
Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-09-24
Rugsėjo 19 d., minint Europos paveldo dieną, Dionizo Poškos Baublių muziejuje pristatytas Lietuvos kultūros tarybos projektas „Pasakojančios langinės“, taip siekiant atkurti ir iš naujo pamatyti giluminius klodus muziejaus teritorijoje, D. Poškos dvarvietėje, kur sklandė iškilios kūrėjo mintys, kur bemąstant ir bevaikščiojant buvo numinti takeliai...
Nuotrauka
med
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2024-09-24
Kasmet, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvos Prezidentas Žūvančiųjų gel­bėjimo kryžiumi apdovanoja žydų gelbėtojus. Šilalėje iš maždaug 1500 myriop pasmerktų žydų prieš 83-ejus metus iš­si­gelbėjo tik vienas – dabar jau šviesios atminties Ruvinas Zeligmanas. Tačiau jo atminimas tebėra gyvas dukros ir dviejų anūkų širdyse, o už tai jie dėkingi gelbėtojams, sunkiais pokario laikais priglaudusiems jų tėvą, senelį.
Nuotrauka
mins
Įkelta:
2024-09-23
Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos žengia reikšmingą žingsnį stiprinant bendradarbiavimą gynybos pajėgumų srityje. Pirmadienį su JAV gynybos technologijų įmone „Northrop Grumman International Trading“ pasirašytame bendradarbiavimo memorandume išdėstyta bendra vizija dėl Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo, daugiausiai dėmesio skiriant vidutinio kalibro šaudmenų gamybos vystymui ir tiekimui mūsų šalyje.
Nuotrauka
kinija
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2024-09-23
Oficialiai Kinijos plotas užima net 9 mln. 598 tūkst. 086 kvadratinius kilometrus. Tačiau realiai ji jau šei­mi­nin­kauja Sibire kone iki pat Uralo kalnų. Tik Putinas apsimeta, kad to nemato. Tai valstybė, kuri siekia tapti pirmąja pa­saulio galybe įvairiomis prasmėmis.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-19
Rugsėjį vaikams sugrįžus į mokyklas, mažiesiems tenka prisiminti arba naujai išmokti pagrindinius saugaus elgesio kelyje principus. Tėvai dažniausiai atkreipia vaikų dėmesį, kaip saugiai pereiti gatvę, tačiau neretai pamiršta priminti, kaip naudotis viešuoju transportu arba ką daryti nutikus nelaimei – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas.
Nuotrauka
sukciai
Įkelta:
2024-09-19
Laiškai apie paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar gautą siuntą – dažniausiai šiais būdais internetiniai sukčiai bando išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus bei asmeninius duomenis, rodo liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak ekspertų, sukčiai nesirenka aukų nei pagal išsilavinimą, nei pagal gyvenamąją vietą, tad ragina išlikti budriems.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-18
Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Nuotrauka
paskola
Įkelta:
2024-09-17
Būsto įsigijimas su paskola, ypač pirmą kartą tai darantiems žmonėms, gali pasirodyti sudėtingas procesas. „Citadele“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad nors skolintis būstui seniai nebėra naujiena, paskolas suteikiantys specialistai susiduria vis su tomis pačiomis gyventojų daromomis klaidomis. Kokius namų darbus svarbu atlikti prieš pildant būsto paskolos paraišką, kad pavyktų išvengti klaidų ir gauti geriausią pasiūlymą?
Nuotrauka
kelias
Įkelta:
2024-09-14
Vairuotojams kartais tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis ir pažaidomis keliuose, kurios kelia grėsmę jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors kelininkai deda maksimalias pastangas, siekdami užtikrinti savalaikę kelių priežiūrą, pavojingos išdaužos, kelio deformacijos, užtvindyti ruožai ar kitos kliūtys gali susidaryti itin greitai. Siekiant užtikrinti saugumą visiems eismo dalyviams, AB „Kelių priežiūra“ ragina nedelsiant pranešti apie pastebėtas kliūtis ir primena, kaip galima tai padaryti.
Nuotrauka
VMI
Tauragės radijo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-13
2024 m. rugsėjo 11 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog nuo rugsėjo mėn. startuoja naujas VMI procesas – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų vertinimas realiu laiku. Pirmojo etapo metu klientų deklaracijos bus lyginamos su jų pateiktais pardavimų Lietuvoje duomenimis e. sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF.
Nuotrauka
neutralumas
Įkelta:
2024-09-12
Vakar Tauragė žengė reikšmingą žingsnį siekyje tapti klimatui neutraliu miestu. Tauragės rajono Tarybos posėdyje patvirtinta Klimato neutralumo strategija – dokumentas, nubrėžiantis kelią link klimato neutralumo Tauragėje iki 2030 metų.
Nuotrauka
vilko
Įkelta:
2024-09-09
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą bus minima nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai. Specialią meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo vyks pokalbis su vilko vaikais ir jų ainiais. Minėjimo vedėjai  Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.
Nuotrauka
vyt
Nuotraukos iš pašnekovės albumo
Įkelta:
2024-09-07
Kai gyvenimą aptemdo kas­dienybė, reikia ieškoti nuo­tykių. Tokia taisykle va­­dovaujasi iš Vytogalos ki­lu­si verslininkė Giedrė Ge­­dei­kienė (Gedeikytė), šį pa­va­sarį už­ko­pu­­si į net pa­ty­­rusiems al­pi­­nis­tams sun­­kiai pa­si­duo­dan­čią aukščiausią Kaz­beko viršukalnę. Be nuo­­tykių jau nebegalinti gy­venti mūsų kraštietė tikina, kad sunkiausia įveikti save, nes kalno viršūnė tėra tik dar vienas žingsnis į pasau­lio ir savęs pažinimą.