Žemės ūkio paskirties žemės sklypų mokestinės vertė didėjo labiausiai
Pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojas Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai.
Patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu šios vertės nuo šių metų sausio 1 dienos naudojamos žemės sklypų mokesčiams apskaičiuoti.
Registrų centras šalies žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais. Kasmet perskaičiuojamos vidutinės rinkos vertės Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus yra prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių Valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiuoja mokesčių mokėtojams mokėtinas sumas.
Nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigaliojusios naujos žemės sklypų mokestinės vertės žemės mokesčio dydžiui apskaičiuoti bus naudojamos iki 2027 metų, jei nepasikeis žemės sklypo kadastro duomenys, turintys įtakos vertei. Žemės masinio vertinimo dokumentai bei nustatytos žemės sklypų mokestinės vertės yra skelbiamos Registrų centro interneto svetainėje bei regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos žemėlapyje REGIA.
Kaip keitėsi žemės mokestinės vertės?
Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras, nustatęs 1 464 verčių zonas ir sudaręs 300 žemės sklypų vertinimo modelių, iš viso įvertino daugiau kaip 2,5 mln. žemės sklypų.
„Bendra visų įvertintų žemės sklypų mokestinių verčių suma yra apie 36 mlrd. eurų. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais. Didžiausias – net 77 proc. – mokestinės vertės pokytis per šį laikotarpį fiksuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypų, komercinės žemės mokestinė vertė išaugo 33 proc., pramonės ir sandėliavimo žemės – 28 proc., gyvenamųjų teritorijų žemės – 26 proc., mėgėjų sodo žemės – 23 proc.“, – teigia Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Ką daryti norint patikslinti mokestinę vertę?
Žemės mokesčio mokėtojai – žemės savininkai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nesutikdami su Registrų centro nustatyta mokestine verte, kiekvieno mokestinio laikotarpio pirmąjį ketvirtį, t. y. sausio 1 d.–kovo 31 dienomis, gali pateikti prašymą Registrų centrui žemės mokestine verte laikyti rinkos vertę, nustatytą atlikus žemės sklypo individualų vertinimą.
Kartu su prašymu pareiškėjas turi pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą. 2023 metų pareiškėjų prašymai bus nagrinėjami ir sprendimai priimami ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Registrų centrui patikslinus mokestinę vertę pagal individualiu vertinimo būdu nustatytą rinkos vertę, nauja žemės sklypo mokestinė vertė įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos ir būtų taikoma 5 metus, jei nesikeistų žemės sklypo kadastro duomenys, turintys įtakos žemės sklypo vertei.
Kas yra nekilnojamojo turto masinis vertinimas?
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, per nustatytą laiką, taikant bendrą masinio vertinimo metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita.
Nustatant žemės sklypų vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir būdas, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau nustatant vertes neatsižvelgiama į vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo žemės sklypu apribojimų ir kitų individualių turto savybių.
