Darbo neturinčių jaunuolių gretos retėja, tačiau tuo pačiu metu ryškėja kitas svarbus reiškinys. Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp nedirbančių jaunuolių net 50,4 proc. neturi jokios kvalifikacijos. Su aukštuoju išsilavinimu yra kas ketvirtas (24 proc.) darbo neturintis jaunuolis.
Anksčiau finansinės krizės Lietuvoje tiesiogiai paveikdavo ir jaunimo nedarbą. 2010 metais jis buvo perkopęs net 20 proc. Dabar nedirbančio jaunimo triskart mažiau. Užimtumo tarnyboje registruota 28,3 tūkst. darbo ieškančių jaunų asmenų. Per metus jaunimo nedarbas sumažėjo nuo 9,1 proc. iki 7 proc. Vis dėlto, specialistai pastebi, kad ryškėjantis kvalifikacijos trūkumas yra rimtas signalas darbo rinkai.
„Darbdaviai ieško darbuotojų, galinčių siekti aukštų kompetencijų. Jų trūkumas darbo rinkoje – akivaizdus”, – teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Kodėl tiek jaunimo iškrito iš švietimo sistemos ir neturi karjeros tikslų? Atsakyti į tai vienareikšmiškai sudėtinga. „Mūsų specialistai jau senokai pastebėjo kai kurių jaunuolių abejingumą toliau mokytis ir įgyti kvalifikaciją. Užuot mokęsi ir įgiję kvalifikaciją, nemažai jų tiesiog pageidauja dirbti nekvalifikuotus darbus“, – sakė ji.
Pasak V. Kamandulienės, tikėtina, kad mokymo įstaigų prieinamumas, pragyvenimo kaštai ar mokamos studijos ne vieną sustabdo nuo tolesnių studijų. Kai kuriems siekti mokslo trukdo prasti valstybinių egzaminų įvertinimai, asmeninės motyvacijos ir galbūt net brandos stoka, tačiau svarbiausia – nepakankamas profesinis orientavimas.
Nekvalifikuoto darbo spalio 1 d. ieškojo 28,1 proc. jaunų asmenų iki 29 metų. Du penktadaliai – 40,1 proc. specialisto darbo, kas šeštas (16,9 proc.) – paslaugų darbuotojo ar pardavėjo darbo, kas septintas (14,9 proc.) domėjosi kvalifikuoto darbininko pozicija.
Specialisto ar įstaigų tarnautojo grupėje daugiausiai domimasi administratoriaus, pardavimo vadybininko, logistikos specialisto pozicijomis. Paslaugų darbuotojų ir pardavėjų grupėje daugiausiai ieškančių pardavėjų, padavėjų, virėjų darbo. Kvalifikuotų darbininkų grupėje pageidaujama automobilio vairuotojo, automobilio mechaniko ir apdailininko darbo.
Šalyje nuo metų pradžios pradėję veikti regioniniai karjeros centrai, kuriose dirba specialistų pajėgos iš skirtingų įstaigų, skirti gerinti jaunimo profesinį orientavimą ir profesijos pasirinkimą kreipiant dėmesį atsakingam ir tikslingam savo karjeros planavimui, taip pat visiems kitų amžiaus grupių klientams ieškoti kitų profesinių kelių. Šių centrų išskirtinumas – galimybė susipažinti su darbo pobūdžiu realioje darbo vietoje įmonėse, kur išbandyti profesiją galima taikant „šešėliavimą“ ar kelių dienų praktiką. Šiemet pas darbdavius jau vyko 73 klientai, o dar 93 – atliko įmonėse praktiką tris ar daugiau dienų.
Per devynis šių metų mėnesius užimtumas suteiktas 58,9 tūkst. jaunų klientų iki 29 metų. Daugiausiai į darbo rinką grįžusių jaunuolių – 42,2 tūkst. (71,6 proc.) tarpininkauta įsidarbinant. Dar 9,3 tūkst. (15,8 proc.) pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Daugiausiai jaunimo įsidarbino pagalbiniais darbininkais, pardavėjais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, padavėjais, krovikais, nekvalifikuotais statybos darbininkais, virėjais, administratoriais, pakuotojais, pardavimo vadybininkais, barmenais, automobilio vairuotojais, valytojais, sandėlininkais.
Jaunimas iki 29 metų tarp 10,2 tūkst. profesinio mokymo dalyvių yra viena mažiausių tikslinių grupių per šių metų devynis mėnesius – sudaro 22,6 proc., tačiau aktyviausiai pasirinko mokymo programas, suteikiančias aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijas – net 44,3 proc. jaunuolių. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 7,4 tūkst. (12,5 proc.) – 17,8 proc. daugiau jaunuolių nei praėjusiais metais per devynis mėnesius.
Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 d. didžiausias jaunimo nedarbas registruotas Vilniaus (8,3 proc.) ir Kauno (8,2 proc.) apskrityse. Mažiausias – 4,7 proc. Tauragės. Mažiausias jaunimo nedarbas savivaldybėse fiksuotas Neringos (2,4 proc.), Pagėgių (2,5 proc.), Skuodo r. (2,7 proc.), Birštono (3,1 proc.) ir Varėnos r. (3,2 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Kauno m. (10,2 proc.), Vilniaus m. ir Akmenės r. (po 9,2 proc.), Panevėžio m. ir Visagino (po 8,1 proc.) savivaldybėse.
Vasario 8 d. Šilutės ir Tauragės rajonuose įvykę eismo įvykiai sukėlė rimtą teisėsaugos dėmesį. Abi nelaimės buvo sukeltos neblaivių asmenų, kurių alkoholio kiekis kraujyje viršijo leistinas normas. Pirmasis incidentas įvyko vasario 8 d. 1:09 val. Tauragėje, sankryžoje tarp Vytauto ir Bretkūno gatvių. Neblaivus (2,37 prom.) vyras, gi
Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) kolektyve – naujas veidas. Nuo rugpjūčio mėnesio šeimos gydytoja įstaigoje pradėjo dirbti neseniai mokslus baigusi Julija Rutenbergė-Galumbauskienė. Iš Vilniaus į Tauragę medikė persikraustė su šeima: vyru ir dviem vaikučiais. Spėja visur Sakoma: „D
Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad 2024 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, šalies ūkyje sudarė 2218,4 euro ir per metus išaugo šiek tiek daugiau nei dešimtadaliu. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ pernai padidėjo iki 1365,4 eurų. Tauragės apskrityje atl
Vasario 7 d. paros įvykių suvestinėjne praneša apie Tauragės ir Šilutės rajonuose registruotus kelis sukčiavimo ir vagystės atvejaus, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2025 m. sausio 28 d. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą iš vyro, gim. 1997 m., kuris nurodė, kad sukčiav
Tauragės Kultūros centre šiuo metu eksponuojama paroda „Laisvės pojūtis" kviečia lankytojus tyrinėti laisvės idėją kaip asmeninį ir visuomeninį fenomeną. Kūrybinė patirtis sujungė keturias menininkes: Angeliją Eidukienę (Kaunas), Ritą Kaniušaitę Grikšienę, Jūratę Bytautę, Aretą Didžionienę (Tauragė), kurios savo dar
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras informuoja, kad jau suformuoti ir išsiųsti (mokėtojų pasirinktu būdu) 2025 metų mokėjimo pranešimai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. 2024 m. gruodžio mėn. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimais priimti Vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimo metodika bei nuostatai.
Vasario 7 dieną Tauragės krašto muziejuje atidaroma fotografų Tado Kazakevičiaus ir Artūro Morozovo paroda „Sekma diena”. Autoriai šią seriją pradėjo kurti dar pandemijos metu, kuomet buvo ribojami žmonių susirinkimai, o veidus kiekvienas slėpdavo po kaukėmis. „Pamenu, su Tadu vaikščiojome vieną žiemos
Tauragės rajono savivaldybė ruošiasi įgyvendinti unikalų projektą – iš esmės atnaujinti ir modernizuoti Tauragės Dvaro gatvės kvartalą. Šiuo projektu siekiama ne tik pagerinti gyvenamąją aplinką, bet ir kurti gyvybingą, šiuolaikišką ir gyventojų poreikiams pritaikytą mikrorajoną. Vienas pirmųjų ir svarbiausi
Kartas nuo karto gyvenamajame sektoriuje įvyksta nelaimių, kurių priežastis – pažeidimai dėl dujų balionų ir dujų įrenginių eksploatavimo ir laikymo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gauna daugiabučių namų gyvent
Sausio 28 d. įsigaliojo „Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo“ pakeitimai. Juose – patikslinti specialieji kriterijai, pagal kuriuos skiriamas finansavimas Užimtumo tarnybos klientams. „Valstybės ir Europos Sąjungos finansinė parama – pagalba tiems, kuriems iš tiesų jos
Tauragėje atidaryta karikatūristų paroda „Drąsiai ir linksmai su Europa“ – kviečiame apsilankyti! Tauragės viešosios bibliotekos skaitykloje vakar, vasario 4 d., atidaryta unikali karikatūristų paroda „Drąsiai ir linksmai su Europa“, skirta Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-čiui paminėti. Šioje paro
Tauragės apskrities ir Šilutės rajono policija tiria kelis rimtus įvykius, kurie įvyko per pastarąsias dienas. Vasario 4 dieną buvo rasti dviejų moterų kūnai, dėl kurių mirties priežasčių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Taip pat buvo gauti pranešimai apie dingusią nepilnametę ir nusikaltimus, tokius kaip sukčiavimas bei vagystės. Polic