Užimtumo tarnyba: pusė nedirbančių jaunuolių – nekvalifikuoti
Įkelta:
2022-11-26
Nuotrauka
uzi
Aprašymas

Užimtumo tarnyba. Raimondos Alysienės nuotrauka

Darbo neturinčių jaunuolių gretos retėja, tačiau tuo pačiu metu ryškėja kitas svarbus reiškinys. Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp nedirbančių jaunuolių net 50,4 proc. neturi jokios kvalifikacijos. Su aukštuoju išsilavinimu yra kas ketvirtas (24 proc.) darbo neturintis jaunuolis.

Anksčiau finansinės krizės Lietuvoje tiesiogiai paveikdavo ir jaunimo nedarbą. 2010 metais jis buvo perkopęs net 20 proc. Dabar nedirbančio jaunimo triskart mažiau. Užimtumo tarnyboje registruota 28,3 tūkst. darbo ieškančių jaunų asmenų. Per metus jaunimo nedarbas sumažėjo nuo 9,1 proc. iki 7 proc. Vis dėlto, specialistai pastebi, kad ryškėjantis kvalifikacijos trūkumas yra rimtas signalas darbo rinkai.

 „Darbdaviai ieško darbuotojų, galinčių siekti aukštų kompetencijų. Jų trūkumas darbo rinkoje – akivaizdus”, – teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Kodėl tiek jaunimo iškrito iš švietimo sistemos ir neturi karjeros tikslų? Atsakyti į tai vienareikšmiškai sudėtinga. „Mūsų specialistai jau senokai pastebėjo kai kurių jaunuolių abejingumą toliau mokytis ir įgyti kvalifikaciją. Užuot mokęsi ir įgiję kvalifikaciją, nemažai jų tiesiog pageidauja dirbti nekvalifikuotus darbus“, – sakė ji.

Pasak V. Kamandulienės, tikėtina, kad mokymo įstaigų prieinamumas, pragyvenimo kaštai ar mokamos studijos ne vieną sustabdo nuo tolesnių studijų. Kai kuriems siekti mokslo trukdo prasti valstybinių egzaminų įvertinimai, asmeninės motyvacijos ir galbūt net brandos stoka, tačiau svarbiausia – nepakankamas profesinis orientavimas.

Nekvalifikuoto darbo spalio 1 d. ieškojo 28,1 proc. jaunų asmenų iki 29 metų. Du penktadaliai – 40,1 proc. specialisto darbo, kas šeštas (16,9 proc.) – paslaugų darbuotojo ar pardavėjo darbo, kas septintas (14,9 proc.) domėjosi kvalifikuoto darbininko pozicija.

Specialisto ar įstaigų tarnautojo grupėje daugiausiai domimasi administratoriaus, pardavimo vadybininko, logistikos specialisto pozicijomis. Paslaugų darbuotojų ir pardavėjų grupėje daugiausiai ieškančių pardavėjų, padavėjų, virėjų darbo. Kvalifikuotų darbininkų grupėje pageidaujama automobilio vairuotojo, automobilio mechaniko ir apdailininko darbo.

Šalyje nuo metų pradžios pradėję veikti regioniniai karjeros centrai, kuriose dirba specialistų pajėgos iš skirtingų įstaigų, skirti gerinti jaunimo profesinį orientavimą ir profesijos pasirinkimą kreipiant dėmesį atsakingam ir tikslingam savo karjeros planavimui, taip pat visiems kitų amžiaus grupių klientams ieškoti kitų profesinių kelių. Šių centrų išskirtinumas – galimybė susipažinti su darbo pobūdžiu realioje darbo vietoje įmonėse, kur išbandyti profesiją galima taikant „šešėliavimą“ ar kelių dienų praktiką. Šiemet pas darbdavius jau vyko 73 klientai, o dar 93 – atliko įmonėse praktiką tris ar daugiau dienų.

Per devynis šių metų mėnesius užimtumas suteiktas 58,9 tūkst. jaunų klientų iki 29 metų. Daugiausiai į darbo rinką grįžusių jaunuolių – 42,2 tūkst. (71,6 proc.) tarpininkauta įsidarbinant. Dar 9,3 tūkst. (15,8 proc.) pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Daugiausiai jaunimo įsidarbino pagalbiniais darbininkais, pardavėjais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, padavėjais, krovikais, nekvalifikuotais statybos darbininkais, virėjais, administratoriais, pakuotojais, pardavimo vadybininkais, barmenais, automobilio vairuotojais, valytojais, sandėlininkais.

Jaunimas iki 29 metų tarp 10,2 tūkst. profesinio mokymo dalyvių yra viena mažiausių tikslinių grupių per šių metų devynis mėnesius – sudaro 22,6 proc., tačiau aktyviausiai pasirinko mokymo programas, suteikiančias aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijas – net 44,3 proc. jaunuolių. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 7,4 tūkst. (12,5 proc.) – 17,8 proc. daugiau jaunuolių nei praėjusiais metais per devynis mėnesius.

Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 d. didžiausias jaunimo nedarbas registruotas Vilniaus (8,3 proc.) ir Kauno (8,2 proc.) apskrityse. Mažiausias – 4,7 proc. Tauragės. Mažiausias jaunimo nedarbas savivaldybėse fiksuotas Neringos (2,4 proc.), Pagėgių (2,5 proc.), Skuodo r. (2,7 proc.), Birštono (3,1 proc.) ir Varėnos r. (3,2 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Kauno m. (10,2 proc.), Vilniaus m. ir Akmenės r. (po 9,2 proc.), Panevėžio m. ir Visagino (po 8,1 proc.) savivaldybėse.

Nuotrauka
zvyrkelis
Įkelta:
prieš 8 valandas
Dar nesibaigus žiemos sezonui, žvyrkelių būklė kelia rūpesčių tiek kelininkams, tiek gyventojams. Kelininkų teigimu, ši žiema, kaip tampa įprasta, buvo nepalanki dėl vyravusių permainingų oro sąlygų – gausių ir mišrių kritulių, temperatūros pokyčių. Vis dažniau girdint gyventojų skundus dėl prastos žvyrkelių būklės – AB „Kelių priežiūra“ paaiškino, kaip ir kada jie yra prižiūrimi.
Nuotrauka
sulinys
Įkelta:
2024-02-22
Pavasarį patvinus upėms ir kitiems vandens telkiniams, kai vandens lygis artėja prie stichinio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), esant tokiai situacijai, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-22
Nuo 2024 metų pradžios indeksavus bazinės socialinės išmokos dydį, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo poreikių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams.
Nuotrauka
maisto bankas
Įkelta:
2024-02-20
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ruošiasi įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, kurios metu stokojantiems bus išdalintos kortelės maistui įsigyti bei suteikta papildoma parama maistu. Daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių šią organizaciją pasirinko partneriu, padėsiančiu pagal naują tvarką nepasiturintiems dalinti parduotuvių korteles. Net keturiasdešimt dvejose savivaldybėse „Maisto bankas“ korteles gausiantiems pasiūlė  galimybę naudotis organizacijos įrengtų atiduotuvių paslauga.
Nuotrauka
VMI
Įkelta:
2024-02-19
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, kad nuo šiandien Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių mokesčių mokėtojams, gyvenantiems nutolusiose nuo didžiųjų regiono miestų vietovėse siūlo naują paslaugą – mokesčių darbuotojo vizitą. Vasario 19 dieną į gyvenvietes išvyko VMI autobusiukas, kuriame klientams teikiamos VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas.
Nuotrauka
projektas
Įkelta:
2024-02-15
2024 m. vasario 12 dieną Tauragėje lankėsi Dr. Jurgita Vaitiekūnienė iš VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centro” ir Vilniaus universiteto mokslininkai Dr. Egidijus Rimkus, Dr. Justas Kažys ir Dr. Justinas Kilpys su tikslu aptarti Tauragės rajono savivaldybei rengiamą prisitaikymo prie klimato kaitos planą.
Nuotrauka
genejimas
Įkelta:
2024-02-13
Aplinkos apsaugos departamentas primena, ką svarbu žinoti gyventojams norint genėti ar šalinti želdinius. Svarbiausią informaciją apie želdinių priežiūrą ir tvarkymą rasite vienoje vietoje – departamento parengtoje atmintinėje.  
Nuotrauka
miestas
Įkelta:
2024-02-12
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis įvairiose šalies savivaldybėse yra labai nevienodas ir sudaro nuo 11 iki beveik 80 proc. bendro energijos suvartojimo, rodo Energetikos ministerijos duomenys. Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių išskiriama Tauragės rajono savivaldybė, kuri yra išsikėlusi tikslą tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje. Jau šiuo metu ji yra pasiekusi 76,7 proc. atsinaujinančios energijos dalį, o iki 2030 m. siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Nuotrauka
Tyrimai
Įkelta:
2024-02-08
Vasario 7 dieną, Tauragėje pradėti vykdyti Jūros krantinės geologiniai tyrimai. Šiuos tyrimus pagal 2023 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį atlieka įmonė UAB „Geoaplinka“.
Nuotrauka
sukciai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-02-08
Daugelis mūsų galvojame, kad jau puikiai žinome telefoninių ar internetinių sukčių taktikas. Tačiau, ekspertai įspėja, kad mes vis tiek nesame šimtu procentu apsaugoti nuo pasidavimo netikėtoms manipuliacijoms mūsų protu ir jausmais. Kokį vaidmenį psichologija vaidina finansinėse apgaulėse, kaip apgavikai pasirenka savo aukas ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Nuotrauka
darbas
Įkelta:
2024-02-07
Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.
Nuotrauka
dujos
Įkelta:
2024-02-07
Vasario 1 d., paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais. Tam Energetikos ministerija šiemet skyrė 3,8 mln. eurų. 
Nuotrauka
kelias
TVK nuotrauka
Įkelta:
2024-02-07
Pasikeitę orai, tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos. Šiemet jie gerokai intensyvesni ir prasidėjo anksčiau: kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose jau dabar ribojamas ar net draudžiamas eismas. Ekstremaliausia situacija yra Pagėgiuose – rajoniniame kelyje Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė, kur potvynis nuplovė rudenį rekonstruotą kelią.
Nuotrauka
atliekos
Įkelta:
2024-02-07
Šiemet daugelyje Lietuvos miestų pradėjus atskirai rūšiuoti biologines (įskaitant maisto ir virtuvės) atliekas viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kas priskiriama šioms atliekoms. Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.
Nuotrauka
biudžetas
Įkelta:
2024-02-05
Visą vasario mėnesį gyventojai kviečiami prisidėti prie jau ketvirtus metus organizuojamo dalyvaujamojo biudžeto, teikiant pačias kūrybiškiausias savo idėjas. Tauragės rajono savivaldybės gyventojai, dalyvaujamojo biudžeto proceso metu, turi galimybę patys nuspręsti, kaip bus panaudota dalis biudžeto. Paraiškos, atitinkančios reikalavimus, bus teikiamos gyventojų balsavimui. Daugiausiai balsų surinkę projektai bus įgyvendinti miesto biudžeto lėšomis.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-02-02
„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių XVIII-os Vyriausybės pradėtų reformų. Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – Nacionalinės žemės tarnybos reformą apibendrino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Nuotrauka
zvejyba
Įkelta:
2024-01-31
Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.
Nuotrauka
programelel
Įkelta:
2024-01-31
Besitęsiant vienam sudėtingiausių eismo sąlygų sezonui – žiemai, AB „Kelių priežiūra“ sukūrė interaktyvų kelių priežiūros žiemą žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas čia: https://ziema.keliuprieziura.lt/. Jis padės informuoti eismo dalyvius apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus, taip pat suteiks informaciją apie kelių priežiūros technikos lokaciją priežiūros maršrutuose.
Nuotrauka
feniksas
Įkelta:
2024-01-30
Sausio 29 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje, devintą kartą buvo išdalyti prestižiniai Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis Feniksas“. Iškilmingame renginyje kultūros centrų bendruomenę sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiuo renginiu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros centrus, jų vykdomą veiklą bei pagerbti ir išskirti ten dirbančius kūrėjus, ryškiausius kultūros centrų puoselėtojus bei tuos kurie neatlygintinai prisideda prie kultūros puoselėjimo.