Kova dėl širdžių ir protų. Pilietiškumas ar patriotiškumas?
Įkelta:
2022-11-23
Nuotrauka
laida
Aprašymas

Vytautas Reklaitis

,
Nuotrauka
laida
Aprašymas

Vida Grišmanauskienė

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Hibridinis karas, propaganda, informacinis karas. Kaip atskirti informaciją nuo dezinformacijos? Ir kokios mūsų laukia informacinės grėsmės viešojoje erdvėje? Ar gebame savarankiškai atsirinkti ir vertinti informaciją? Apie visa tai Tauragės radijo laidų cikle „Kova dėl širdžių ir protų“.

– Karas Ukrainoje privertė naujai suprasti pilietiškumo ir patriotiškumo svarbą. Verta dar kartą pasvarstyti, kas tai yra, kaip reiškiasi mūsų kasdieniniame gyvenime, kiekvieno žmogaus veikloje. Pilietiškumo sąvoka Vikipedijoje aiškinama kaip apibrėžianti savanorišką dalijimąsi resursais bei prisiėmimą ir atlikimą pareigų, reikalingų savo valstybės ar visuomenės bendrai gerovei kelti, palaikyti ar atstatyti nesiekiant asmeninės naudos ar pelno. Tai apima materialias gėrybes, intelektinę nuosavybę, moralę, darbą sąžiningumą, dorą. Pilietiškumu taip pat laikomos visuomenės pareigos valstybei bei karo tarnyba, aktyvumas per rinkimus, įsitraukimas į pilietines akcijas, istorijos žinios, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis. Tuo tarpu patriotizmas – tai reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultūra neniekinant kitų. Pilietiškumas ir patriotizmas reiškiasi per konkrečius konkretaus žmogaus veiksmus. Tai ir žodžiai, ir darbai, aukojimas, pagalba, savanorystė, dalijimasis daiktais ir nematerialiomis vertybėmis. Paramos Ukrainai organizatorius, „Blu-Jelow “ įkūrėjas metų apdovanojimą pelnęs švedų kilmės režisierius Jonas Ohmanas sako, kad pilietiškas žmogus nori ginti savo poziciją, esant reikalui ginti save, savo visuomenę ir savo šalį. Pilietiškas pilietis ar aktyvus gyventojas? Pilietinės visuomenės narys ar tiesiog šalies gyventojas? Tokie apibūdinimai turbūt suklaidintų kiekvieną. Todėl siekiant analizuoti pilietinę visuomenę, jos raidą bei esmines pilietinei visuomenei plėtotis būtinas sąlygas labai svarbu žinoti prasmę. XXI a. karas privertė kitaip pažiūrėti ir į savo šalies saugumą. Esame susitelkę ir dabar. Ar tai pilietiškumo ženklas? Sakoma, kad lietuviai paprastai suremia pečius, kai atsitinka nelaimė. Pilietiškas pilietis ar aktyvus gyventojas, pilietinės visuomenės narys ar tiesiog šalies gyventojas – tokie apibūdinimai, matyt, suklaidintų bet kokį asmenį. Kam man to reikia (gal ne)? Pilietiškas ar patriotiškas..? Apie tai kalbamės su Lietuvos šaulių sąjungos, Mokymo ir nekinetinių operacijų centro viršininku, ats. plk. Vytautu Reklaičiu.

– Lietuvos kariuomenėje ištarnavau 30 metų. Ir tik nuo 2014 m., po Krymo okupacijos, man nebeteko sutikti žmonių, klausiančių, kam mums ta kariuomenė, su kuo čia kariausime? Ta pati Rusijos propaganda sugebėjo nemažą dalį mūsų žmonių įtikinti, kad grėsmės nėra – Rusija niekada nepuls. Atvirkščiai, buvo pakištas kitas naratyvas, kad, jeigu Rusija ir užpuls, nors tai labai mažai tikėtina, tai užims Lietuvą per keletą valandų ir jokie gynybiniai pajėgumai nepadės, todėl beprasmiška švaistyti lėšas gynybai. Štai šie triukai dabar jau nebeveikia. Tai, kuo tikrai galime pasidžiaugti, – kad Putino karas išvadavo mus iš šių propagandinių pinklių. 

Be abejo, pilietiškumas, patriotiškumas labiausiai išryškėja iškilus grėsmei. Akivaizdu, kad turime labai daug patriotiškai nusiteikusių, pilietiškų žmonių, tačiau nebūkime naivūs – atsitikus nelaimei turėtume tą vadinamąją penktąją koloną – tuos, kurie ims talkinti okupantams, kaip tai atsitiko 1940 metais. Visada atsiras žmonių, bandančių tai padaryti siekiant karjeros, dėl atlygio, ar vadinamųjų naudingų idiotų, tikinčių Putinu, kaip anksčiau buvo tikima Stalino saule. Dėkui Dievui, tokių mūsų visuomenėje nedaug. Aš tikiu mūsų tauta ir mūsų visuomene, kad ištikus tokiai didžiulei nelaimei, kokia ištiko Ukrainą, mūsų tauta, kaip ir ukrainiečiai šio karo akivaizdoje, susitelktų ir pajėgtų agresoriui suduoti rimtą atkirtį. 

Nuotrauka
laida

– Nors tiesioginis žudantis, griaunantis karas vyksta Ukrainoje, Lietuva tikrai jaučiasi nesaugiai. Pastebime, kad ir Vakarų nuomonę Rusijos atžvilgiu pradėjo keisti – galbūt pamatė, kad nėra tokių sprendimų, kurie turėtų būti suvokiami sveiku protu, nes Rusija jo tiesiog neturi. Tas žmonių saugumo jausmas, kuris tikrai svyruoja ir galbūt yra sumažėjęs, jūsų manymu, ar kelia norą ne tik būti saugiam pačiam, bet rūpintis visos mūsų šalies, pagaliau ir viso pasaulio saugumu?

– Kalbėdamas apie saugumą, norėčiau akcentuoti štai ką: jeigu mes kalbame apie fizinį saugumą, norėčiau užtikrinti, kad jis yra gana aukšto lygio. Mes esame NATO nariai. Tai didelis stebuklas, kad mes suspėjome įšokti į tą NATO traukinį, taigi esame stipriausio karinio aljanso nariai. Šiuo metu Rusijos ar kito agresyvaus kaimyno įsiveržimas yra itin mažai tikėtinas. Didelės grėsmės žmonės tikrai neturėtų jausti ir dėl to nerimauti. Bet nerimauti dėl kitų dalykų – dėl to, apie ką mes šiandien ir kalbame. Tai informacinis hibridinis karas, kuris yra vykdomas prieš Lietuvą ir visą Vakarų pasaulį. Viena labai skaudi ir grėsminga to hibridinio karo dedamoji – energetika. Ne veltui pastatyta Astravo atominė elektrinė – ji yra pastatyta mums, ne veltui stovi šalia Vilniaus, prie Lietuvos–Baltarusijos sienos. Aš esu praktiškai įsitikinęs, kad ne už kalnų ta diena, kai bus mesta informacinė „bomba“, jog mes galime gauti iš Astravo elektrinės labai labai pigios elektros, galime nusitiesti vamzdį iš Baltarusijos ir pirkti iš Rusijos labai labai pigias dujas, taip kaip perka Vengrija, ir žmonės, kurie bus jau kurį laiką mokėję labai didžiules sąskaitas už šildymą, už elektrą, bus paveikūs tokiems naratyvams. Tai labai didelė grėsmė.

– Jeigu tai yra svarstyklės, kas turėtų nusverti: asmeninė nauda ar visos šalies, mūsų tautos, netgi visos žmonijos saugumas ir patogumas? Šiandien išties labai baisimės kylančiomis kainomis, nesvietiškomis sąskaitomis už elektrą, kosminėmis degalų kainomis. Aš tai vadinu karo kaina, bet jeigu pasvertume, ar norėtume gyventi taip, kaip gyvename šiandien, turėdami šiltus namus, ar keistumėmės su Ukrainos žmonėmis, kurie neturi nieko ir neturi laisvės. Kaip piliečiai turi atsakyti į šį klausimą pirmiausia patys sau. Karas, bet kuriuo atveju, tikrai kainuoja. Visiems kainuoja.

– Vienareikšmiškai. Čia galime labai trumpai ir aiškiai pasakyti: taip, mes brangiai mokėsime už šildymą, brangiai mokėsime už elektrą, bet dalis ukrainiečių to visiškai neturės ir neturės galimybės to įsigyti – jie neturės nei šildymo, nei elektros už bet kokią kainą, nes sudaužyta infrastruktūra, sudaužyti vamzdynai, sudaužytos elektrinės, katilinės ir t. t. 

– Gal jūs žinot, kada baigsis Rusijos karas ir agresija?

– Prognozuoti labai sunku. Pirmiausia, tai visiškai neįtikėtini dalykai, kaip pasirodė Rusija ir jos ginkluotosios pajėgos. Daugelis visų pirma netikėjo, kad Rusija ryšis pilnos apimties invazijai, nes jie neturėjo tam parengtų pajėgumų, bet Putinas pats tapo savo propagandos auka, kad jis buvo ja įtikėjęs, jog Ukrainoje žmonės pasitiks rusų tankus su gėlėmis, jie per tris dienas užims Kyjivą. Pasirodė, kad yra ne taip, tačiau, kaip matome, Putinas negali sau leisti pralaimėti, nes pralaimėjimas reiškia jo režimo žlugimą. Kad ir kaip būtų baisu, jie kausis iki paskutinio – leiskit pajuokauti – Putino atodūsio. Jis turi būti sunaikintas nebūtinai fiziškai. Jei jis nebus pašalintas iš valdžios pačių rusų rankomis, šis karas gali užsitęsti. 

– Dalis ekspertų teigia, kad jei Rusijos prezidentui pasisektų įžūliai užgrobti dalį Ukrainos teritorijos, Baltijos šalys, besiribojančios su agresorės sąjungininke Baltarusija, esančio labiausiai į rytus nutolusiame NATO flange, yra jautriausioje zonoje. Istoriškai Baltijos šalys žino okupacijos kainą. Galbūt būtent tai ir yra viena priežasčių, kodėl lietuviai Ukrainą palaiko aktyviai ir drąsiai. O kaip rodo atlikta apklausa, kovojančią Ukrainą aktyviausiai iš Baltijos šalių palaiko Lietuvos verslas. Praėjus 8 mėnesiams nuo karo pradžios smulkios ir vidutinės Baltijos šalių nenustoja teikti pagalbą. Lietuvos verslas tai daro aktyviausiai – Ukrainai aukoja 35 proc. apklaustų verslininkų. Latviai ir estai paramą teikia kiek rečiau. Tai nurodė 30 proc. apklaustų abiejų šalių įmonių vadovų. Trečdalis apklaustų Baltijos šalių verslininkų aukoja pinigų ar maisto produktų labdarai, nevyriausybinėms organizacijoms, teikia paslaugas, įdarbina pabėgėlius, suteikia laisvą dieną žmonėms, pageidaujantiems savanoriauti. Parama Ukrainai neslūgsta. Prie karo nepriprantama, ir tai, galima sakyti, yra mūsų pilietiškumo žymė. 

Kalbino Vida Grišmanauskienė

Tauragės radijo eteryje projekto laidų klausykite pirmadieniais nuo 11 val., laida kartojama šeštadieniais 14 val. ir sekmadieniais 9 val. ryte.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
nuoteku valymo irenginys
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuotrauka
Įkelta:
prieš 5 valandas
Nuo šiol visiems gyventojams, norintiems įsirengti vietines nuotekų valyklas nereikės gauti statybą leidžiančio dokumento ir vykdyti statybų užbaigimo procedūrų. Išskyrus atvejus, kai jos statomos miestų, saugomose ar kultūros paveldo objektų teritorijose, kur pirmenybė turi būti teikiama jungimuisi prie centralizuotų tinklų.
Nuotrauka
kraujo donoryste
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
prieš 7 valandas
Šiandien Tauragės kultūros centre vyko neatlygintina kraujo donorystės akcija. Iš viso sulaukta 77 kraujo donorų, tačiau kraujo galėjo duoti 64 asmenys. 8 –iems žmonėms ši kraujo donorystės akcija buvo pirmoji.
Nuotrauka
Scenos Pilies kiemelyje vizualizacija
Įkelta:
prieš 1 dieną
Nuo šiandien Tauragėje startuoja dalyvaujamojo biudžeto projektas – gyventojai galės siūlyti idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti, bei balsavimo būdu nuspręsti, kurios idėjos turi būti įgyvendintos.
Nuotrauka
veliava
Lauksargių seniūnijos nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
2023 metus Seimas paskelbė Mažosios Lietuvos metais. Sukanka 100 metų nuo 1923 m. sukilimo, po kurio Klaipėdos kraštas (Mažoji Lietuva) buvo prijungtas prie Lietuvos. Lauksargiai priklausė Mažajai Lietuvai, tad seniūnijoje iškelta istorinė Mažosios Lietuvos vėliava. 
Nuotrauka
LR Aplinkos ministerijos nuotrauka
LR Aplinkos ministerijos nuotrauka
Įkelta:
2023-01-31
Aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru vienam kenksmingiausių sveikatai teršalų – kietosioms dalelėms KD2,5 – nustatė griežtesnes ribines vertes, atitinkančias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Jos bus taikomos miestuose ir miesteliuose planuojamai ūkinei veiklai, pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymą atliekant poveikio aplinkai (orui) vertinimą. Tauragės apskrityje dėl oro taršos kietosiomis dalėlėmis KD2,5 priešlaikinių mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų buvo 81.
Nuotrauka
radarom
Įkelta:
2023-01-31
Pasitinkant tragiško karo Ukrainoje metines LRT kviečia susivienyti Ukrainai paramą renkančias organizacijas „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“ ir inicijuoja paramos akciją „Radarom!“
Nuotrauka
Archyvo nuotrauka
Archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-31
Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų – per pastaruosius dvejus metus Druskininkų, Jonavos ir Tauragės rajonų savivaldybėms papildomai skirta 4,9 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų, kurios suteikė galimybę įsigyti dar 17 naujų autobusų. Ateinantį rudenį šiose savivaldybėse iš viso galės kursuoti 23 elektriniai autobusai, nupirkti panaudojant ES fondų lėšas.
Nuotrauka
dulkys
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-30
Šiandien, sausio 30-ąją, Tauragėje lankosi sveikatos ministras Arūnas Dulkys. Vizito tikslas – apžiūrėti gydymo įstaigas, susipažinti su jų darbu, išklausyti problemas, su kuriomis susiduria ir medikai, ir pacientai.  
Nuotrauka
Masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-01-30
Senjorai sunerimo dėl naujos tvarkos, kad laiku nepasitikrinusiems sveikatos „Regitra“ automatiškai sustabdys vairuotojų pažymėjimų galiojimą. Vairuotojo pažymėjimas visada pratęsiamas dešimčiai metų, tačiau medicininė pažyma vyresniems žmonėms pratęsiama trumpesniam laikotarpiui. Tokia tvarka patinka ne visiems.
Nuotrauka
duobes
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-30
Gatvėse atsiradusios duobės – galvos skausmas ne tik vairuotojams, bet ir kelius prižiūrintiems darbuotojams. Neretai žiemą lauko temperatūrai svyruojant tarp teigiamos ir neigiamos gatvėse pastebimi atsiradę asfalto dangos įtrūkimai, duobės. Pasak savivaldybės, trūkumus, nors ir laikinai, stengiamasi ištaisyti iškart. 
Nuotrauka
Įkelta:
2023-01-27
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia šalies gyventojus būti dėmesingais jungiantis prie SPIS – socialinės paramos šeimai informacinės sistemos. Ministerija gavo duomenų, jog nelegalią veiklą vykdo SPIS svetainės kopija, labai panašiu internetiniu adresu ir titulinio puslapio grafiniu dizainu.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2023-01-26
Iš ramios ir saugios Tauragės – į karo niokojamą šalį. Tokį sprendimą priėmė nuo praėjusios vasaros mūsų mieste gyvenanti jauna moteris, nepabūgusi ten vežtis ir vaikus. Jai be galo norėjosi, kad Kijive likęs vyras pamatytų Tauragėje gimusią dukrelę ir ji būtų pakrikštyta. Pamatyti vaizdai, išgirsti pasakojimai ją sukrėtė iki širdies gelmių. Išsamus Natalijos pasakojimas – „Tauragės žinių“ vedamajame.  
Nuotrauka
vaiko teises
Asociatyvi vaikoteises.lrv.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-01-25
Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius dėl vaikų patiriamo smurto, ne tik dėl fizinio, bet ir sunkiau atpažįstamo – seksualinio – rodo visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai aptariami seksualinio smurto atvejai tik įrodo, jog mūsų šalyje vis dar yra vaikų, kurie patiria seksualinį smurtą, tik galbūt ne visuomet apie tai išdrįsta prabilti ir paprašyti pagalbos, o suaugusiesiems galimai pritrūksta atidumo pastebėti vaiko siunčiamus pavojaus ženklus.
Nuotrauka
autobusai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Praėjusią savaitę rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl 4 elektrinių autobusų įsigijimo. Artimiausiu metu tikimasi sulaukti dar 3 autobusų, kurie papildys turimų 5 elektrobusų parką. 
Nuotrauka
šildymas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Tauragės rajono savivaldybė dalijasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, kuriuose sausio mėnesį šilumos kaina Tauragėje yra viena mažiausių tarp Lietuvos miestų. Visos Lietuvos mastu Tauragės rajono savivaldybė rikiuojasi trečioje vietoje, kur šilumos kaina yra 8,26 ct/kWh.
Nuotrauka
dviraciai
Asociatyvi Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Nuo sausio 17 d. iki kovo 11 d. visos Lietuvos gyventojai kviečiami Ukrainos žmonėms dovanoti naujus ir naudotus (be didelių defektų) dviračius, skirtus tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Ukrainiečiams reikalingi ir dviračių aksesuarai – šalmai, liemenės, atšvaitai, žibintai ir bagažinės. Dviračiai renkami ir Tauragėje.
Nuotrauka
spis
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Kompensacijos šildymo išlaidoms padengti šiemet gerokai didesnės nei ankstesniais metais, be to,  jas gauna daugiau žmonių. Vis dėlto ir klausimų dėl jų kyla nemažai. Redakciją pasiekė skaitytojos skambutis. Ji skundėsi, kad sunku suprasti, kaip kompensacijos skiriamos. Pavyzdžiui, kodėl vieni gauna kompensacijas ir už spalį, o kiti – tik nuo lapkričio? Be to, vieniems kompensacijos skirtos iš karto visam šildymo sezonui, o kitiems – tik trims mėnesiams, po to teks vėl rašyti prašymą, pateikti visus dokumentus iš naujo. O ir išmokamos jos skirtingai – vieni gauna visą sumą iš karto, kiti – kas mėnesį. Kodėl taip yra? Atsakyti į šiuos klausimus paprašėme Tauragės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Ligitos Rimkuvienės.
Nuotrauka
turgus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-01-23
Analizuojant socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančių parduotuvių ir prekeivių duomenis nustatyta atvejų, kai įsigydami prekes turgavietėje perpardavėjai nepaprašo pirkimą įrodančių dokumentų, dėl to po atliktų kontrolės veiksmų išauga jų mokesčių sumos. Apie tai informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI dėmesio sulaukę prekiautojai, neturėję patirtas išlaidas pagrindžiančių prekių įsigijimo dokumentų ir nustačius kitų pažeidimų, papildomai sumokės beveik 600 tūkst. eurų.